Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-11-12 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Per pastaruosius keletą mėnesių Klaipėdos senamiestyje nugriovus tris namus, kai kurie klaipėdiečiai nerimauja ir dėl XIX a. pastato K. Donelaičio g. 12, kurio kieme jau pradėtas statyti naujas statinys, likimo.
Didžiausia šį pastatą valdančios bendrovės „Donelaičio namai” akcininkė, Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tikina, kad viskas yra daroma pagal projektą, kuriame fasadinė siena yra numatoma išlaikyti. Tiesa, darbai šiuo metu yra sustabdyti dėl prokuratūros inicijuotos bylos.
Anot istorikų, pastatas K. Donelaičio g. yra statytas XIX a. antroje pusėje, nes pažymėtas jau 1856–1857 m. plane. Tad inventorinėje medžiagoje nurodyta statybos data 1910 metai istoriniu požiūriu esą nepagrįsta. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Kadangi Klaipėdoje jau tapo įprasta praktika, kad seni gyvenamieji namai griūva, noriu pranešti apie namą K. Donelaičio g. 12. Kyla įtarimas, kad jis specialiai veikiamas tokių sąlygų, kad greičiau sugriūtų savaime. Pastatas yra Kultūros vertybių registre, jo reikšmingumas vietinis, taigi, saugomas savivaldybės. Kieme neseniai vyko naujos statybos, o senasis namas prie gatvės stovi prakiurusiu stogu, su vienam šone kažkodėl atkastais pamatais. Atrodo, lyg tyčia būtų stengiamasi palengvinti jo agoniją ruošiantis žiemai. Gal viešumas padėtų užbėgti įvykiams už akių?” – savo nuogąstavimais su „Atvira Klaipėda” pasidalino vienas klaipėdietis.
Pernai birželį komisija, susidėjusi iš statytojo atstovo Egidijaus Šakalio, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, UAB „Uostamiesčio projektas” direktorės Snieguolės Stripinienės, UAB „VRSKB” ekspertizės vadovo Artūro Sabeckio, atliko šio pastato gatvės fasado mūro vertinimą.
Taip pastatas atrodė 2006 m. Skaitytojo nuotr.
Jos surašytame akte pirmiausia primenama, jog pastato laikančiųjų konstrukcijų techninė būklė buvo pripažinta avarine dar 2014 metais. Konstatuota, kad per 2014-2018 metus gatvės fasado mūro stovis dėl neigiamų atmosferinių poveikių ir nuolatinės vibracijos, sukeliamos pravažiuojančio transporto, žymiai pablogėjo.
„Mūro pažeidos pasiekė V avaringumo kategoriją, kai konstrukcijų būklė ribinė, yra būtinas skubus pavojingo ruožo aptvėrimas, konstrukcijų nukrovimas ir laikinų išramstymų įrengimas, tikslu išardyti ribinės būklės (griūties) požymių turinčias konstrukcijas siekiant atlikti jų pakeitimą”, – rašoma akte.
Komisija rekomendavo remonto projekte numatyti pilną gatvės fasado mūro permūrijimą, prieš tai atlikus pamatų stiprinimą. Išorės sienas, sumūrytas iš raudonų plytų, pasiūlyta remontuoti atliekant galinių fasadų II aukšto sienų permūrijimą, o kiemo fasadą reikia pilnai permūryti. Vidaus laikančias sienas rekomenduota remontuoti pirmą aukštą dalinai permūrijant trūkių vietose, o antrą aukštą permūryti naujai. Stogas ir perdegimai čia turėtų būti įrengti nauji, mediniai laiptai ant metalinių sijų – perstatyti.
L. Kavaliauskas „Atvirai Klaipėdai” teigė, jog visi statybų darbai turi būti atliekami, kaip nurodoma minėtajame akte.
„Egidijus Šakalys (dabartinis Neringos savivaldybės administracijos direktorius – aut. pst.) ne kartą konsultavosi, atrodo, kad viską suprato. Jei mūro būklė pablogėja, turi būti informuojami ekspertai, pažiūrima ir tada sprendžiama, kaip daryti, o ne taip, kaip Daržų ar Didžiojoje vandens gatvėje”, – teigė L. Kavaliauskas, pažadėjęs, jog šis objektas atsidurs dėmesio centre.
Objekto projektą rengė architektė Snieguolė Stripinienė. Ji, kolegų teigimu, šiuo metu atostogauja ir nebus pasiekiama apie mėnesį. O be jos esą niekas kitas negali pakomentuoti projekto detalių.
UAB „Donelaičio namai” pastatą ir sklypą valdo nuo praėjusių metų rudens. 41,65 proc. bendrovės akcijų priklauso I. Šakalienei, likusias valdo jos dukros Imantė ir Mažvydė.
„Viską vykdo statybininkai, aš nelabai gilinuosi. Tas namas dar neliečiamas. Viskas vykdoma pagal statybos leidimą. Pagal patikslintą leidimą siena bus rekonstruota. Greitu metu darbai turėtų vėl pradėti vykti. Jie ne mūsų iniciatyva yra sustabdyti, kažkas yra paskundę. Dvidešimt metų netrukdė… Na, bet normalu, to buvo galima laukti. Tikimės, kas greitai pasibaigs”, – komentavo I. Šakalienė.
Visgi gali būti, kad jos optimizmas yra šiek perdėtas. Pasirodo, Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama byla, kurią inicijavo Generalinė prokuratūra. Ja siekiama pripažinti negaliojančiomis keturias valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat – panaikinti statybą leidžianti dokumentą ir nugriauti pradėtą statyti priestatą buvusios skalbyklos vietoje. Atsakovais šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba, Klaipėdos savivaldybės administracija.
Rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti perleisti žemės sklypą, o I. Šakalienei uždrausta vykdyti bet kokius statybos darbus šiame sklype. Juos buvo pradėjusi bendrovė „Rekosta”.
Apie tai, kaip šia sklypo istorija domėjosi Seimo narys Valerijus Simulikas, šiemet vasarą rašė lrytas.lt
ISTORIJA
Istorikės Janinos Valančiūtės parengtoje pažymoje teigiama, jog pastatas K. Donelaičio g. yra statytas XIX a. antroje pusėje, nes pažymėtas jau 1856–1857 m. plane. Tad inventorinėje medžiagoje nurodyta statybos data 1910 metai istoriniu požiūriu esą nepagrįsta.
Sklypas 1840 m. miesto plane žymėtas Nr. 777B , jo savininko pavardė neįskaitoma.
„1840 m. plane toje vietoje pažymėtas ilgas siauras sklypas, išsidėstęs prie Parko g. rytų kraštinės jos šiaurės gale, čia susiformavusio kvartalo šiaurės pakraštyje. Sklypo viduryje, toliau nuo Parko g. , pažymėtas vienas pastatas. XIX a. antroje pusėje sklypo ribos, apstatymas pakito. 1856–1857 m. plane matoma, kad sklype prie gatvės pastatytas namas, kieme turėjęs priestatą, o sklypo viduryje stovėjo keli ūkiniai statiniai. Rytiniame sklypo pakraštyje dar matyti senųjų įtvirtinimų liekanos”, – rašė istorikė.
Anot jos, XIX a. viduryje sklypas perplanuotas taip, kad jo dalis galėjo apimti gretimo sklypo į pietus (dab. Donelaičio g. 10), kuris 1840 m. plane žymėtas Nr. 777A, šiaurės pakraštį. 1858 m. sklypų peradresavimo pagal gatves sąraše sklypas žymėtas Parko g. 8, savininku nurodytas Lardong.
Nuo XX a. 4 dešimtmečio sklypas adresuotas Donelaičio g. 8. Pagal 1929 m. adresų knygos duomenis pastatas (sklypas) priklausė miesto magistratui (vok. k. Stadt Memel), kuris jame nuomojo butus 11 žmonių.
1935 m. adresų knygoje savininku nurodytas miesto magistratas, pastate gyveno 7 butų nuomininkai.
Pagal 1942 m. duomenis pastatas priklausė Lisbeth Elfert. Pastatą, kuriame gyveno 6 butų nuomininkai, patalpas nuomojosi Luise Frochnert kailių parduotuvė, prižiūrėjo valdytojas Gustav Perkuhn.
„1942 m. miesto plane sklypo vakarų pakraštyje, prie sklypo ribą atitinkančios Parko (Donelaičio) gatvės, į ją šonu pažymėtas mūrinis gyvenamas pastatas. Sklypo šiaurės ir pietų šonuose stovėjo mūriniai pagalbiniai statiniai. Sklypo rytų gale buvo daržas”, – rašė J. Valančiūtė.
Po karo pastatas nacionalizuotas, naudotas komunaliniams butams.
„Gyvenamas pastatas – dviejų aukštų, plytų mūro, tinkuotas, dvišlaičiu čerpių stogu, simetriškos ilgųjų fasadų architektūros. Pagrindinio fasado centre – įėjimo anga. Pagrindinio įėjimo dalis virš stogo užsibaigia trikampiu frontonu. Pagrindinis fasadas puoštas rustais, profiliuotais tarpaukštiniais ir pastogės karnizais, langų apvadais. Paprastos architektūros kiemo fasado centre – 2 a. priestatas (rekonstruotas). Pastato architektūra būdinga XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje butų nuomai statytiems kelių aukštų mūriniams namams. Pokaryje sklypo struktūra pakito: dalis apstatymo nugriauta, dalis rekonstruota. Žymiau rekonstruotas gyvenamo pastato kiemo priestatas ir pastato vidus. Istoriniu požiūriu vertintinas kaip Donelaičio gatvės XIX a. antros pusės apstatymo fragmentas. Pastatas išlaikęs autentišką pagrindinio fasado architektūrą, būdingą XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje miesto centre butų nuomai statytiems mūriniams pastatams”, – rašo istorikė.
Dienraštis „Klaipėda” 2011 m. rašė, kad miesto Taryba leido I. Šakalienei privatizuoti vieną iš šio namo butų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”110446,110447,110448,110449,110450,110451,110452,110453,110454,110455,110456,110457,110458,110459″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Baimintis reiketu del paveldosaugininku neveiksnumo ir galu gale atleisti visa skyriu uz 30 metu neigaluma. Trisdesimt metu stovi baltijos kinotetro griuvena ir kiti likimo broliai ir seses ….. zmoniu karta uzaugo KLAIPEDOS griuvenose……. Nugriaukit uzsekit zole o kai susitarsite tada ir statykite ….. AMZINAS KLAIPEDOS POKARIS Pilnos pakampes paliktos driskiu pastatu, kaip simboliu, MUSU MIESTO VALDZIOS instituciju karo.
Kiek teko girdėti, byla turėjo būti keliama jau dėl paties privatizavimo.
Kas gali paneigti, kad Šakalienė nepasirūpino ir dėl šalia buvusio voljero miestiečiams mokyti šunis iškeldinimo. Sprendimą inicijavo gimtoji (kurioje dirba) savivaldybės tarnyba, o iškeldinimo ir naujojo voljero įrengimas kitoje parko vietoje juk bus vykdomas valdiškais pinigėliais. Vuoliaaa…
IRENA TAU STIPRYBES KOVOJANT SU TEISĖSAUGA.
Puiku, kad mūsų miestas gražėja, yra atstatomi seni griūvantys pastatai Senamiestyje.
Vel uzsakyti straipsniai. Ner ka skaityt
Šakalienė ir paveldas? Savaime suprantama, kad senajam pastatui numatytas toks pat likimas, kaip seniesiems miesto medžiams. Šiek tiek intriguotų tos keturios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys. Bet jei Šakalienė rami, tai niekas negresia ir šiam kaip skruzdėlyčių po šapelį suneštam turtui.
AR svarbu atėjūnams Memelio istorija ,paveldas….Šakaliene, iš kokio kaimo atvykai…?
nemato, kad namas sumurytas iš Memelburgo plytų, užtenka į kiemą įeiti ir mūrą pasižiūrėti. Visdelto baisūs prichvatizacijos pavyzdžiai ir kokios šaknys gilios.
O tai sakai reikia palikti kad sugriutu su visom Memelburgo plytom ar kaip? 🙂
TEGUL NAFITINKAIS PROKUROTURA UZSIIMA>NAUJUTU TURGU >SKAUTU GATE GIRULIAI>DIRBKITE.SAKALIENES NELIESKITE NES JI TURI LABAI STIPRU UZNUGARI .DARBO SAUGA . 3 MIRTINOS ZUTYS DARBE???PER2MENESIUS???
Dar viena afera?
Tai vadinasi investicijomis i miesto infrastruktura. Baisu, kokia Klaipeda apleista! Kaip saunu kad kazkas imasi dar tu aferu
Savininkai pirmiausia privalo pasirūpinti istorinio pastato apsauga, o tik po to imtis naujų statybų, prikergtų prie paveldosauginio pastato. Čia biskas vyksta kitaip. Baisiausia, kad tsip elgiasi žmogus dirbantis savivaldybėje, atsakingas už miesto gerbūvį.
SAKALIENE NEPASIDUOK. UŽ PINIGUS KLAIPĖDOJE VISKAS IMANOMA