Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai tapo pirmaisiais politikais, palaiminusiais Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio sumanytą šios institucijos pertvarką. Dėl siūlomo sprendimo projekto susilaikė tik opozicijos atstovai – buvęs administracijos direktorius liberalas Saulius Budinas ir valstietis Arvydas Vaitkus.

Analogiškai ketvirtadienį pasielgė Kultūros, švietimo ir sporto komitetas. Tik čia susilaikė ne tik opozicijos atstovė Nina Puteikienė, bet ir mero komandos narė, buvusi Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Reforma – be papildomų pinigų?

A. Vaitkus pirmiausia dėstė nesuprantantis, kodėl ir toliau negali likti departamentų direktorių, esą neaišku kuo patarėjai bus geresni.

„Ateis patarėjas, pavyzdžiui, į Uosto plėtojimo posėdį, kaip ten skambės? Prezidentinė struktūra veikia kitaip, nėra vykdomosios dalies, patarėjai ten jos nedaro”, – teigė A. Vaitkus.

S. Budinas savo ruožtu stebėjosi, kodėl akcentuojant orientavimąsi į projektų valdymą Projektų skyriuje dirbs vienu žmogumi mažiau, nes „patarėjas tik koordinuos, o viską darys ir toliau tie patys”. Finansų ir Mokesčių skyriai, anot jo, daro visiškai skirtingą darbą, tai esą specifinės sritys, kurių nereikėtų jungti.

Kalbėdama apie naujas – vyr. patarėjų pareigybes Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė aiškino, kad įstatymas tiesiog nenumato kitokio pavadinimo, o jų pareigybiniai aprašymai esą leis valdyti reikiamą informaciją ir koordinuoti darbus iš visų sričių nei kad yra dabar, kai egzistuoja departamentinė struktūra.

„Siekiama horizontalaus valdymo”, – sakė ji.

G. Neniškis savo ruožtu aiškino, kad į vyr. patarėjus persikeltų vieno poskyrio vadovas (Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis – autor. past.).

„Kaip tik stipriname šią sritį, jam suteikiame įgaliojimus. Nebus tik formalūs statistai ir vadovautojai, bus žmonės darę projektus, gaus didesnį atlygį”, – sakė direktorius, priminęs, kad dabar egzistuojantis Mokesčių skyrius atsirado iš Finansų.

Šio komiteto nariai nemažai laiko skyrė kalboms apie tarnautojų atlyginimus, kurie dabar esą yra per maži ir negali užtikrinti nei motyvacijos, nei konkurencijos su privačia rinka.

„Nėra populiaru visuomenėje kalbėti, kad biurokratas uždirbs daugiau. Tačiau kaip taip giriamame Singapūre per 30 metų vienas premjeras viską pakeitė? Trys esminiai faktoriai – valstybės tarnyboje dirbo profesionalai, buvo užtikrintas skaidrumas ir rinkos atlygis jiems. Negirdžiu, kokiomis sąlygomis motyvuosit, nes sutaupymų iš 5-6 sumažintų etatų neužteks. O dabar kai kurių tarnautojų atlyginimai yra vos ne pensijinio lygio. Taip negali būti”, – kalbėjo A. Vaitkus.

G. Neniškis teigė, jog papildomų pinigų reformai neprašoma. O pati reforma esą leis automatiškai, be valstybės tarnyboje būtinų kaspusmetinių ar neeilinių vertinimų pakelti nemažai daliai darbuotojų algą.

„Taip, tai yra mažai, bet nors po truputį. Norime pabrėžti ir motyvuoti tuos, kurie padaro labai daug. Kažkam sumažinsime. Vieni serga, kiti išeina ir darbo, taip dar šiek tiek susitaupys. Vidutinės ir mažiausios grandies atlygį, kai gaunama 500-700 eurų, tikrai būtina pakelti. Turėtume pinigų, tikrai būtų negaila ir daugiau”, – sakė direktorius.

Tačiau S. Budinas tvirtino, kad Valstybės tarnybos įstatymas jau dabar leidžia mokėti tarnautojams kur kas daugiau, bet to Klaipėda nedaro.

Skirtingai nei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, pirmadienį nusprendęs atidėti balsavimą dėl pertvarkos kol baigsis G. Neniškio susitikimai su miesto Tarybos frakcijomis, pastarasis ėmėsi šios procedūros.

„Daug neaiškių klausimų ir labai rizikinga, nereikėtų skubėti. Negalėčiau nemažo darbo tik kritikuoti, bet turi būti atsakymai į klausimus. Kur efektas? Aš to neišgirstu. Nuo 1 procento žmonių pokyčio negali būti, tai kosmetinė procedūra, prie bet kurios struktūros tai galima padaryti. Jei būtų žinomas tikrasis efektas, žymiai lengviau pritarti būtų”, – prieš balsuodamas pareiškė A. Vaitkus.

Jis ir S. Budinas susilaikė, o pritarimą išreiškė Aidas Kaveckis, Arūnas Barbšys, Vytis Radvila ir Rimantas Taraškevičius. Pastarasis po balsavimo dar pasiūlė jį anuliuoti ir pasielgti kaip Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas – esą po G. Neniškio susitikimų su frakcijomis gal neliks ir prieštaraujančių.

„Gal paskubėjome su balsavimu. Nedarykime nereikalingos priešpriešos” – sakė jis, bet nesulaukė palaikymo.

„Jei susilaiko tai dar nereiškia, kad prieštarauja. O iki Tarybos posėdžio dar galima įtikinti palaikyti”, – reagavo S. Budinas.

Bus mažiau politikos?

Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio metu N. Puteikienė pareiškė, kad ji mato, jog tokia reforma žmonės lieka tie patys, tik perstumdamos kėdės.

„Ar bus daugiau kompetencijos? Mano patirtis rodo, kad metų metais vienos perėjos nesutvarko, tai ar tapęs patarėju sugebės rimtesniais projektais rūpintis?”, – sakė N. Puteikienė aiškiai neįvardindama, kad omenyje turi Miesto ūkio ūkio departamento direktorių Liudviką Dūdą.

„Dalis departamentų direktorių netaps patarėjais, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą sukakus 65 metams turės išeiti į pensiją”, – atsakydamas teigė Gintaras Neniškis, kartu tikinęs, kad sprendimų dėl konkrečių personalijų dar nėra.

Tuo metu J. Simonavičiūtė teigė pasigendanti nuostatų, kurie, anot jos, vykdant tokią reformą yra pagrindinis dokumentas ir iš kurių būtų matyti pavaldumas ir kiti svarbūs aspektai.

Sulaukęs liberalo Edmundo Kvederio klausimo, ar po tokios pertvarkos administracijoje neatsiras daugiau politikavimo, G Neniškis tikino, jog taip kaip tik vykdomas depolitizavimas

„Politikos ir politikavimo nebelieka kai nebevaldoma asignavimų. Patarėja rūpinsis tik techniniais aspektais, o ne finansavimo išsimušimu projektams, kurie galbūt nelaikomi prioritetiniais”, – sakė direktorius.

N. Puteikienei teiraujantis kodėl visus viešuosius ryšius ruošiamasi koncentruoti vien merijoje Savivaldybės administracijos vadovas aiškino, kad geriau juos laikytis vienose rankose.

„Nemanau, kad buvo labai gerai, kai praėjusioje kadencijoje konkuravo dvi institucijos ir tarnautojai buvo priversti vieniems ar kitiems gelbėti. Nemanau, kad būtų dirbama mero politinei reklamai. Merija ir administracija turi būti vieningas instrumentas, kur politika viešuosiuose ryšiuose turi būti politiniai akcentai, kur technika – techniniai”, – dėstė G. Neniškis.

„Direktorius imasi iniciatyvos, jis mano, kad taip geriau dirbti, čia jo atsakomybė, dirba ne pirmą dieną, žino kaip daryti, todėl palaikau. Kiekvienas atėjęs į įstaigą įneša savo, kaip mato”, – pasisakė opozicijoje dirbantis valstiečių atstovas Romaldas Idzelevičius.

Visgi N. Puteikienė siūlė balsavimą atidėti kol bus kartu pateikti ir nuostatai. Balsuojant ją palaikė tik J. Simonavičiūtė, tad vėliau buvo surengtas ir balsavimas dėl paties sprendimo projekto. Balsai čia ir vėl pasiskirstė analogiškai (už balsavo Arvydas Cesiulis, Laima Juknienė, Rimantas Didžiokas ir R. Izdelevičius, E. Kvederis iš posėdžio jau buvo išėjęs).