Fotoreportažai, Kultūra, Svarbu

„Kelionė į Tilžę” pretenduos į nacionalinės operos aukso fondą

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2019-11-19


„Opera yra labai savita, labai įdomi, viena iš pirmųjų mūsų modernizmo kregždžių ir aš tikiuosi, kad ji bus skirta ne tik operos gurmanams “, – antradienį spaudos konferencijoje sakė režisierius Gytis Padegimas, kartu su kitais kūrėjais pristatydamas savo ką tik užbaigtą darbą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre  – Eduardo Balsio operą „Kelionė į Tilžę”, kurios premjera numatyta jau šį penktadienį ir sekmadienį uostamiesčio Žvejų rūmuose.

Brandžiausias E. Balsio kūrinys

Spaudos konferencijoje dalyvavę spektaklio statytojai visi kaip vienas akcentavo E. Balsio operos muzikos šiuolaikiškumą.

Olesios Kasabovos nuotr.

Pasak Klaipėdos muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, tai yra brandžiausias E. Balsio kūrinys, kuris buvo pastatytas tik kartą tuoj po jos parašymo prieš 40 metų Nacionaliniame operos ir baleto teatre, tačiau repertuare išsilaikė neilgai. Ir teatro vadovės, ir G. Padegimo nuomone, taip greičiausiai atsitiko dėl to, jog operos muzika pralenkė laiką, buvo tiems laikams per moderni.

„Šita jo vienintelė opera aplenkė savo laiką – ir savo skambesiu, ir pats kompozitorius tikėjosi, kad pastatyme bus įvestos medijos, kurių tais laikais teatras nelabai naudodavo”, –  sakė režisierius, apgailestavęs, jog tada to nepavyko padaryti, todėl naujasis pastatymas privaląs ne tik pristatyti klausytojams operą, bet ir „ją įvesti į mūsų aukso lobyną”.

Režisieriaus teigimu, Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvas dirbo labai kruopščiai, vyko labai rimtos solistų atrankos, kurias ne visi įveikė. Režisierius juokavo, jog jam dirbant ir su teatro kolektyvu, ir su nuolatine jo kitų pastatymų scenografe bei kostiumų dailininke Birute Ukrinaite, ir su choreografe Edita Stundyte jokių skandalų ar barnių nekilo, darbas vyko sklandžiai, tad žurnalistai nelabai turės ką ir rašyti.

G. Padegimas stebėjosi, kaip neturėdamas stogo virš galvos teatro kolektyvas sugeba sutelktai dirbti ir sakė esąs laimingas, jog režisuoti minėtos operos buvo pakviestas būtent jis. Taip esą galėjo nutikti dėl to, samprotavo maestro, jog jis esąs vienas iš daugiausiai nacionalinių veikalų statančių režisierių šalyje.

„Kadangi yra labai tiršta partitūra, orkestro skambėjimas, mes nusprendėme, kad vaizdui, vizualumui reikia įvesti ir baletą”, – kai kurias naujoves, kurios atsiras operoje, vardijo režisierius, prie jų priskyręs ir vaizdo projekcijas, nors teigė pats jų nemėgstąs naudoti.

G. Padegimas prisipažino vieną mizansceną paskyręs savo kolegai Eimuntui Nekrošiui, kurį sutiko kaip tik Klaipėdoje, likus dienai iki jo mirties, tačiau sakė, jog minėtą mizansceną operoje pastebės, ko gero, tik prisiekę E. Nekrošiaus talento gerbėjai.

Pasak pastatymo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, „tai yra visiškai kito gylio ir visiškai kito psichologinio aukščio kompozicija”. Jo teigimu, pirmąją repeticiją orkestras ištvėrė tik valandą.

„Per didelė harmonijos lavina, viskas taip tiršta, visko tiek daug, išraiškos priemonių tiek daug kiekviename takte”, – operos muzikos niuansus vardijo dirigentas, pridūręs, jog vėliau viskas stojosi į savo vietas, „kai ir akys, ir ausys, ir pirštai priprato”. T. Ambrozaitis juokavo, jog „Kelionė į Tilžę” – tai ne „Traviata”, kurios arijas gali paniūniuoti kiekvienas, o štai išdainuoti kai kurias E. Balsio operos arijas esą būtų sudėtinga ir pačiai Monseratai Kabaljė.

E. Balsio operą šiek tiek paredagavo, ją vietomis patrumpinęs, jo mokinys kompozitorius Giedrius Kuprevičius, todėl naujasis klaipėdiečių pastatymas būsiąs kompaktiškas, su pertrauka truks dvi valandas.

Klaipėdos muzikinio teatro duoklė E. Balsiui

Pagal H. Zudermano novelę sukurta E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę” yra paskutinė kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms skirta premjera Klaipėdos muzikiniame teatre. Teatras pirmasis šalyje pradėjo minėti kompozitoriaus jubiliejų, dar sausio pradžioje pristatęs jo simfoninės muzikos koncertą. Vėliau dar du tie patys koncertai buvo parodyti Kaune ir Vilniuje.

Vasarą įvyko baleto „Eglė žalčių karalienė” premjera bei jaunųjų rezidentų projektas „Aš – senas jūrininkas”, pristatęs E. Balsio populiariosios muzikos kūrinius. Jis, pasak teatro direktorės, ką tik buvo parodytas ir Vilniuje, kur susilaukė didžiulio pasisekimo. Iš viso Klaipėdos muzikinis teatras E. Balsio atminimui skyrė net 14 renginių, skambėjusių 5 šalies miestuose.

„Šios operos pastatymas yra labai svarbus mūsų teatrui, nes visas mūsų kolektyvas jau yra pasiruošęs, pasirengęs ir subrendęs šitam pastatymui”, – apie jau šį savaitgalį įvyksiančią operos „Kelionė į Tilžę” premjerą sakė L. Vilimienė, išreiškusi viltį, jog kartu tai bus ir šio veikalo reabilitacija.

Bilietų į premjerą dar yra, tad klaipėdiečiai kviečiami joje apsilankyti.

Gruodžio 3 d. operos „Kelionė į Tilžę” premjera įvyks ir Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

INFORMACIJA

Pagrindinius vaidmenis operoje „Kelionė į Tilžę“ atliks ne tik klaipėdiečiai, bet ir sostinės solistai. Indrės partiją dainuos pajūrio scenos perlu vadinama Rita Petrauskaitė ir dvi jaunos solistės – Agnė Stančikaitė ir Ieva Barbora Juozapaitytė, kuri, režisieriaus manymu – kaip iš akies traukta Indrė. Anso partiją pasikeisdami atliks Mindaugas Zimkus ir Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Ernesta Stankutė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas ir Artūras Kozlovskis, kaimynės Anės – Dalia Kužmarskytė ir Aurelija Dovydaitienė.

Olesios Kasabovos nuotr. 


2019-11-19

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt