Lochatronas – sukčiavimas, kurio metu pasirinktai aukai sukuriama įsivaizduotosios tikrovės iliuzija ir iš jos išviliojami pinigai, mainais į tai nieko neduodant. Primityvioji lochatrono versija – žaidimas trimis antpirščiais, kviečiant praeivius atspėti, po kuriuo iš antpirščių yra rutuliukas ir laimėti pinigų.

Laimėjimo iliuzijos kūrimui susidomėjusio naivuolio akyse keli laimingieji „laimi“ pinigų sumas. Auka nesupranta, kad tie „laimingieji“ ir dar daugiau aplinkui manipuliatorių antpirščiais susibūrusių žmonių, sakančių „jooo, žiūrėk kaip lengvai laimėjo pinigų“ ir „ai, nėra sudėtinga, aš ir mačiau, kur kamuoliukas“, yra nusikaltimo bendrininkai, drauge kuriantys įsivaizduotąją iliuziją. Auka įsitraukia, godumas užvaldo protą, ir kai kelis kartus atspėjus kamuoliuko vietą nusikaltėliai jam duoda laimėti pinigų, jis paskatinamas statyti žymiai daugiau. Pastačius daugiau, sėkmė kažkodėl nusisuka…

Prieš metus Dangės skvero rekonstrukcijos projektuotojai jau buvo įskaičiavę visus pageidavimus ir padidinę projekto kainą nuo prieš tai buvusios 4,7 iki 5,9 mln. EUR. Kasjų prašė projekte dar kartą keisti plytas, fontaną ir treniruoklius, jei tai kainuos papildomai 3,8 mln. EUR?

Vieną įspūdingiausių lochatronų, kuriame veikė koks 15 nusikaltėlių būrys, mačiau Sankt Peterburge, Rusijoje. Pagrindinėje šio Rusijos miesto gatvėje, kur praeina tūkstančiai žmonių, vyksta vaidinimas „dalyvauk loterijoje“, kurio metu praeiviai viliojami už simbolinę sumą pirkti teisę į galimą laimėjimą. Suradus tinkamą, nusikaltėlių nuomone, „auką“, jai per 10 minučių suvaidinamas spektaklis, kurio metu ji įtikinama netikėta sėkme – galimybe laimėti „superprizą”. Tik maža smulkmena – tam, kad laimėtų, reikia sumokėti jau nebevaikišką sumą grynųjų. Trumpam. Sekundei. Ir jau tada iš karto pasiimti išsvajotą daug kartų brangesnį plazminį televizorių. Suprantama, baigiasi tuo, kad nei pinigų, nei teliko.

Savo akimis iš šalies pietų metu per langą stebėjęs tą spektaklį stebėjausi, kur dingo paprastai Nevskij prospekte pirmyn atgal zujanti policija ir kodėl vietiniai, žinodami, kad vargšą turistą tuoj nulochatronins paimdami visus jo pinigus, nieko nedaro, kad jį paprotintų. Drauge pietaujančio vietinio versija buvo paprasta – tu ką, durnas? Lochatronščikai nupirko policiją, o bandančius padėti tiesiog čia ir dabar supjaustys nusikaltėlių bendrininkai, zujantys aplinkui ir vaidinantys loterija susidomėjus turistus.

Lochatronas paprastai populiarus valstybėse su nebrandžia visuomene, kuri netgi matydama akivaizdų kitų bendrapiliečių mulkinimą, nieko nedaro, kad tam sutrukdytų. Lochatronas paprastai turi galimybę būti įveiklinamas aplinkoje, kurioje klesti korupcija ir nėra pakankamai atsakingų struktūrų, užkertančių kelią mulkinimui. Kol policijos „aklumas“ nuperkamas, tol niekšai nebaudžiami mulkina žmones.

Atrodytų, pas mus to seniai nebėra. Lietuva sąmoningų žmonių, nepakančių bet kokioms korupcijos formoms, valstybė. Lietuva atsakingų institucijų, akylai prižiūrinčių valstybinio aparato skaidraus ir sąžiningo veikimo principų laikymąsi, valstybė. Lietuva politikų, nuo ryto iki vakaro galvojančių ne apie ką dar pavogti, o apie „ką dar vertingo nuveikti piliečių labui“ valstybė. Panagrinėkime vieną Klaipėdos atvejį, kad patvirtintume tokią prielaidą.

Atvejis – Danės projektas

2016 metais savivaldybės Investicijų departamento specialistė Monika Lygnugarienė padėjo ant politikų stalo parengtą projektą pavadinimu „Danės upės krantinių rekonstrukcija ir prieigų (Danės skveras su fontanais) sutvarkymas” ir pasiūlė politikams balsuoti už. Tie nubalsavo, kad už 4,3 mln. EUR projektas būtų padarytas iki 2020 metų.

Praėjo 3 metai, per kuriuos:

1. Projekto kaina pakilo nuo 4,3 iki 4,7 mln. EUR;

2. 2018 m. lapkričio 13 d. vykusio atnaujinto projekto pristatymo metu administracijos vadovo padėjėja Alina Velykienė patikslino, kad sąmatinė projekto vertė siekia nebe 4,7, o jau 5,9 mln. EUR;

3. 2019 metų pavasarį, pristačius atnaujintą strateginį veiklos planą, kaina biudžete buvo jau 6,1 mln. EUR;

4. 2019 m. spalio mėn. Socialinių reikalų komitete Indrė Butenienė pristatė atnaujintą (vėl) Strateginį veiklos planą ir jame šio projekto kaina buvo jau.. 11,6 mln. EUR.

Projektas per 3 metus jau 4 kartus buvo branginamas dar jo net nepradėjus, kaina pakilo beveik 3 kartus, o finišo terminas pasislinko iki 2021 m.

Dar prieš metus visi stebėjosi, kaip galėjo atsitikti, kad didžiausią patirtį uosto krantinių tvarkymo darbuose turinčios kompanijos „Hidrostatyba“ dukterinė įmonė „Hidrostatybos projektai“, laimėjusi konkursą ir prieš dvejus metus parengusi projektą, galėjo taip stipriai apsiskaičiuoti, kad nuo jos skaičiuotos projekto kainos, jai bankrutavus ir iš jos įsipareigojimus perėmus nedidukei Kauno įmonėlei UAB „ICS projectus group“, dar po metų tas pats projektas pabrango jau iki 11,6 mln. EUR?

Mano versija – patyrusi kompanija negalėjo apsiskaičiuoti. „ICS projectus group“ sąmoningai užsiima lochatronu, o jos auka yra klaipėdiečiai. Lochatrone projektuotojai dirba išvien su savivaldos administracija, o politikai vaidina „praeivius”, kurie nieko nemato.

Paaiškinsiu, kodėl esu tuo tikras. Kai bendruomenių atstovai, neapsikentę projekto kainų pasiutpolkės, prieš kelis mėnesius pradėjo kelti triukšmą ir dairytis, kokios valstybės institucijos dėmesį į tą lochatroną atkreipti, politikai sukruto „kažką veikti”. Aišku, jie eilinį kartą balsavimu Tarybos posėdyje patvirtino administracijos eilinį kartą jiems atneštą padidintų kainų biudžetą, bet viešai pagrūmojo kumšteliu administracijos pusėn ir pareikalavo pateikti ataskaitą, kas gi ten taip pabrango, kad kaina beveik tris kartus išaugo.

Projektuotojai šviežiai politikams parengtame pristatyme maivosi, kad kaina ne trigubai išaugo. Kaina nuo paskutinį kartą paskelbtos išaugo tik dvigubai. Kad ta iki tol skelbta kaina jau 50 proc. padidinta nuo kažkada paskaičiuotos kitos, pradinės, jie nutyli. Lochatronas? Lochatronas! Akiplėšiška manipuliacija, vykdoma visiems manipuliacijos dalyviams sutartinai linkčiojant galvom rimtais pritariančiais veidais.

Projektuotojai sako, kad pirminį projektą parengusi UAB „Hidrostatybos projektai“, dukterinė Gargždų įmonės „Hidrostatyba“, besiskelbiančios didžiausia statybų įmone Lietuvoje, bendrovė buvo tiek neprofesionali, kad skaičiuodama sąmatą vertino ne visą projekto plotą, o tik jo dalį. Kauniečiai sako, kad tie gargždiškiai sugebėjo apsiskaičiuoti tiek, kad praleido net 37 proc. ploto. Va todėl „išaiškėjo“, kad „netikėtai“ padidėjo reikalingas aikštės takams plytelių kiekis. Jie nori, kad mes tuo patikėtume?

UAB „ICS projectus group“ pristatyme apie kainos padidėjimą rodo, kad granito dangos kaina nuo tik prieš metus planuotų 1,5 mln. EUR pakilo iki 4,4 mln. EUR. Kainos padidėjimas – 2,9 mln. EUR.

Buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius neseniai viešai bandė ginti projektuotojus perestukinus, aiškindamas, kad daugiau granito plytelių yra gerai, brangesnės taip pat yra gerai. Kam gerai? Miestiečiams ar Taraškevičiui? Miestiečiai puikiai supranta, kad kokias brangias ir ilgalaikes medžiagas benaudosi kažkokiam projektui, aibė kitų projekte naudojamų medžiagų – medis, betonas, gamtos sąlygų bus nustekentos per tam tikrą ribotą laiką ir po 30-40 metų vėl reikės keisti visa aikštę. Ir nebūtinai todėl, kad medis bus supuvęs, o todėl, kad visuomenės poreikiai ir galimybės pasikeis ir ji atnaujins savo aikštę, kaip kiekvienas mūsų reguliariai atnaujina buto remontą.

Jei reikia rinktis mokėti už takelių dangą 1,5 mln. ar mokėti 4,4 mln., žinant, kad bendras aikštės tarnavimo laikas nepailgės, ribotus resursus turinti visuomenė ir atsakingi jos atstovai politikai rinksis vienintelį logišką variantą – pigesnį. Priešingai besielgiantis yra arba Rimantas Taraškevičius, arba nusikalstamos veikos – lochatrono prieš piliečius dalyvis.

Toje pačioje aiškinančioje pabrangimą prezentacijoje „ICS projectus group“ atstovai bandys aiškinti, kad:

230 tūkst. EUR skirtumą sąmatoje paaiškina pasirinkimas brangesnio nei planuota fontano kaina;

540 tūkst. EUR skirtumą – brangesnė nei planuota mažosios architektūros (skulptūros, stulpeliai, borteliai, suolai) kaina;

507 tūkst. EUR skirtumą – brangesni įrenginiai, kuriems priskiria vaikų žaidimų aikšteles ir treniruokliu bei dar kartą nurodo tuos pačius suolus);

2,927 mln. EUR skirtumas – jau aptartoms brangesnėms nei planuota takelių plytoms.

O dabar natūralus ir esminis klausimas – kas Jūsų prašė? Buvau prieš metus vykusiame pristatyme, kuriame projektuotojai aiškino, kad jau tada atsižvelgė į per metus miestiečių išsakytas pastabas ir siūlymus, papildė projektą kažkokia skulptūra, suoliuku ir kokybiškesne medžio danga (ką dar galima suprasti, nes medis yra silpnoji grandis projekto ilgaamžiškume).

Tada, prieš metus, projektuotojai jau buvo įskaičiavę visus pageidavimus ir padidinę projekto kainą nuo prieš tai buvusios 4,7 iki 5,9 mln. EUR. Kas Jūsų prašė projekte dar kartą keisti plytas, fontaną ir treniruoklius, jei tai, kaip rašote pristatyme, kainuos papildomai 3,8 mln. EUR? Miestiečiai neprašė.

Nors ir vėl, kai pagalvoji, jie ir čia manipuliuoja. Miesto tarybos nariai, matydami šią prezentaciją, turėtų galvoti apie parašytą 3,8 mln. EUR pabrangimą, nors juk tikrasis kainų skirtumas nuo prieš metus viešo pristatymo visuomenei metu pateiktos yra 5,7 mln. EUR.

Žinote, kas kelia didžiausią liūdesį vertinant, kaip tiesiog abudabiškai tratinami miesto pinigai, aferos dalyviams maivantis, kad nieko čia tokio, mes gi miestiečiais rūpinamės? Jei prisiminsime, už ką nubalsavo prieš trejus metus mūsų deleguoti miestu rūpintis žmonės, rasime, kad tada miestas iš biudžeto planavo skirti tam Danės projektui tik 870 tūkst. EUR. Likusią dalį buvo numatyta gauti kaip paramą iš ES fondų (4,7 mln. EUR) ir dar iš valstybės biudžeto gabaliuką (430 tūkst. EUR).

Šiandien atsakinga už šį projektą savivaldybės tarnautoja Monika Lygnugarienė rašo, kad sumos, kurių tikimasi iš ES ir valstybės, nepakito. Pasikeitė tik miestiečių dalis. Jei lyginsime miestiečių dalį, skirtumas per 3 metus sudarys nei daug nei mažai, o 6 kartus.

„ICS projectus group“, dabartinis projekto paveldėtojas ir brangintojas vien per šiuos metus atleido daugiau nei pusę turėtų darbuotojų (buvo 18, liko 8; šaltinis www.rekvizitai.vz.lt). „Creditinfo” skelbia apie „ICS projectus group“ skolas „Sodrai”, ekonominę būklę vertina kaip „Labai bloga“ ir kažkodėl žymi, kad „Subjektas nevykdo veiklos“. Gal tas lochatrono veiksmas keliant kainą kyla iš desperacijos, tikintis, kad dalis pelno leis reanimuoti įmonės veiklą? Bet ir vėl, kai pagalvoji, kuo čia dėti klaipėdiečiai?

Kviečiu kiekvieną, neabejingą tam, kad jį mulkina, ateiti į kitą pirmadienį vyksiantį iš Tarybos narių sudaryto komiteto susitikimą, kuris yra viešas ir į kurį nevaržomai gali patekti bet kuris mokesčių į miesto biudžetą mokėtojas.

Prisėskite ant 20 Jums skirtų minkštų kėdžių, paklausykite, ką sakys ir ko klaus mūsų interesus atstovauti išrinkti Tarybos nariai ir patys spręskite. Spręskite, ar jie yra atsakingi viešo intereso gynėjai, ar lochatrono prieš visus klaipėdiečius bendradalyviai.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdis vyks lapkričio 25 d. adresu Danės g. 17, I aukšto pasitarimų salė (kairėje). Pradžia – 15 val.