Klaipėdiečiai brangiau moka už vandenį ir nuotekas ir dėl to jis pigiau kainuoja Klaipėdos rajono gyventojams. Taip trečiadienį konstatavo Finansų ir ekonomikos komiteto nariai. Jie ieškojo būdų, kaip pakeisti tokią situaciją.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Finansų ir ekonomikos komiteto narių prašyta leisti didinti bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įstatinį kapitalą Klaipėdos rajono savivaldybės piniginiu ir turtiniu įnašais. Numatoma, jog bendrovės įstatinis kapitalas būtų padidintas 1 mln. 885 tūkst. eurų. Pinigais Klaipėdos rajono savivaldybė turi pervesti 503 tūkst. eurų, jie būtų skirti rajone „Klaipėdos vandens“ vykdomų projektų iš ES lėšų kofinansavimui. O 1 mln. 382 tūkst. eurų būtų sumokėta turtiniu įnašu – Klaipėdos rajono savivaldybė bendrovei „Klaipėdos vanduo“ perduotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Pažymėta, kad didžioji dalis perduodamų tinklų yra seni ir nusidėvėję.

Kai bus padidintas bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įstatinis kapitalas, pasikeis ir akcininkų turimų akcijų proporcijos. Klaipėdos savivaldybės akcijų dalis sumažės nuo 86,07 iki 83,51 proc. o Klaipėdos rajono savivaldybės išaugs nuo 13 iki 15,59 proc.

„Koks tikslas yra priimti senus tinklus, juos remontuoti, o už tai Klaipėdos rajono savivaldybei dar duoti bendrovės akcijų, juk taip ji galės gauti didesnius dividendus? Kam mums reikalingas tas nudrengtas turtas? Gal už jį galime sumokėti tik simbolinį eurą?“ – klausė Finansų ir ekonomikos komiteto narys Saulius Budinas.

Jis išgirdo paaiškinimą, jog „Klaipėdos vanduo“ savo paslaugas teikia ir Klaipėdos rajone, tad yra tikslinga perimti tinklus. Teisės aktuose numatyta, kad juos bendrovė gali įsigyti už savo lėšas arba didindama įstatinį kapitalą, o už tinklus reikia sumokėti tiek, kiek nustato nepriklausomi turto vertintojai.

Galiausiai paaiškėjo, kad Klaipėdos rajono investicija į bendrovę „Klaipėdos vanduo“ savo turtiniu įnašu turės neigiamos įtakos kainai, kurią klaipėdiečiai moka už vandenį ir nuotekų tvarkymą.

Anot Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, skaičiuojama, kad dėl šių tinklų perėmimo vandens kaina klaipėdiečiams gali padidėti 0,05 proc., o buitinių nuotekų tvarkymo – 0,09 proc.

„Prijungiame avarinius tinklus ir keliame paslaugos kainą klaipėdiečiams. Juk tai ir nelogiška, ir neteisinga“, – savo nuomonę reiškė ir komiteto narys Arvydas Vaitkus.

„Visos investicijos į rajoną didina kainą klaipėdiečiams. Nedaug, bet didina ir tai nėra gerai“, – kolegoms antrino Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Komiteto narys Rimantas Taraškevičius aiškino, jog dabar sunkiai kas nors galėtų pasakyti, kokia būtų vandens ir nuotekų tvarkymo kaina, jei „Klaipėdos vanduo“ paslaugas teiktų tik klaipėdiečiams, jei nebūtų padaugėję vartotojų, kurie yra Klaipėdos rajone.

Politikai ėmė domėtis, ar galima nustatyti skirtingas vandens ir nuotekų tvarkymo kainas klaipėdiečiams ir Klaipėdos rajono gyventojams. Taip esą būtų teisingiausia, nes rajone tinklų būklė yra prasta, tad į ją reikės daug investuoti, todėl akivaizdu, kad klaipėdiečių sąskaita rajono gyventojai ir toliau mokės pigiau.

„Buvo nuspręsta sujungti „Klaipėdos vandenį“ ir „Klaipėdos rajono vandenis“, ir buvo nuspręsta. Vertinti šį sprendimą retrospektyviai tikrai nesiimu. Teoriškai nustatyti skirtingas kainas miestui ir rajonui galima, tačiau turi būti aiškus politinis tikslas. Be to, reikėtų nagrinėti, ar tai įmanoma ir praktiškai, o ne tik teoriškai, nes reikėtų išskaidyti įmonę. Taip, miestiečiams kaina tada sumažėtų“, – kalbėjo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laikinasis direktorius Alenas Gumuliauskas.

Trys komiteto nariai pritarė, jog būtų didinamas bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įstatinis kapitalas, o du susilaikė.

Galutinis sprendimas turi būti priimtas miesto taryboje.