P0

Regionas

Konstitucinis Teismas: teismų sprendimai dėl statybų Kuršių nerijoje padarinių turi būti vykdomi

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-11-25


Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį priimtu nutarimu pripažino, kad Vyriausybės patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano didžioji dauguma punktų neprieštaravo Konstitucijai ir įstatymams.

“Oro grupės” nuotr.

Tačiau KT prieštaraujančiais Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams pripažino Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu nauja redakcija išdėstyto KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktus. Apie priimtą nutarimą informuojama Konstitucinio Teismo išplatintame pranešime.

KT atkreipė dėmesį, kad jau vykstant teismo posėdžiui byloje dėl pareiškėjos Seimo narių grupės ginčyto reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausybė nustatė mažesnį Kuršių nerijos, kaip ypač vertingos teritorijos, apsaugos lygį, nei nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kiek tai yra susiję su ginčytuose KNNP tvarkymo plano minėtuose punktuose nurodytais objektais.

KT pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso, esančio nacionalinio ir pasaulinio gamtos, istorijos ir kultūros paveldo dalimi, išliekamąją vertę dabarties ir ateities kartoms, Kuršių nerija yra saugotina ypač vertinga vietovė ir visuotinę reikšmę turintis gamtos ir kultūros paveldo objektas, todėl valstybė turi pareigą užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą.

Vykdant šią konstitucinę pareigą teisės aktais turi būti nustatytas specialus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimas, kuris reiškia, kad šioje vietovėje gali būti ribojama ūkinė, statybų, taip pat bet kokia kita veikla, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis ar atskiri toje vietovėje esantys objektai.

Vyriausybė, įgyvendindama konstitucinius įgaliojimus, privalo nustatyti šio specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemones, kurios turi būti taikomos valstybei, savivaldybėms, kitiems atitinkamų objektų, esančių Kuršių nerijoje, savininkams ir naudotojams.

Šio specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimas, be kita ko, reikalavimas atkurti tai, kas buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, laikytinas konstituciškai pateisinamu tikslu, dėl kurio gali būti ribojamos Kuršių nerijoje esančių objektų savininkų ir naudotojų nuosavybės teisės. Specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemonės savaime negali būti vertinamos kaip nuosavybės teisių, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidimas.

KT pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą reiškia, kad nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais. Kuršių nerijoje esančių objektų savininkai ir naudotojai gali būti įpareigojami atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista.

Vertindamas Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu pakeisto KNNP tvarkymo plano tos pačios numeracijos, kaip ginčijo pareiškėja, punktų konstitucingumą, KT pažymėjo, kad Vyriausybė, siekdama derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke (…) nebenustatė, kad tam tikri nurodytuose sklypuose esantys statiniai turi būti pašalinti ar pertvarkyti taip, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai.

Todėl Vyriausybė nesilaikė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ir sudarė prielaidas įteisinti iki tol galiojusių KNNP planavimo schemos ir KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) pažeidimų padarinius ir nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais KNNP tvarkymo plano tam tikruose punktuose nurodytuose sklypuose esančių statinių savininkai, be kita ko, įpareigoti išardyti, perstatyti ar atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista.

„Įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdymas negali būti konstituciškai pateisinamas”, – rašoma KT pranešime, todėl KT padarė išvadą, kad naujos redakcijos KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Šioje byloje teisėja Danutė Jočienė pareiškė atskirąją nuomonę.

Visą nutarimo tekstą galima rasti čia.


2019-11-25

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt