Miestas, Svarbu

Sensacingi radiniai: Klaipėdos teritorijoje gyventa prieš puspenkto tūkstančio metų (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-11-26


Ferdinando skvere tyrimus atliekantys archeologai atvėrė naują miesto istorijos puslapį – rado neginčijamų įrodymų apie seniausią iš iki šiol žinotų gyvenviečių Klaipėdos teritorijoje.

Martyno Vainoriaus nuotrauka

„Žvalgomieji tyrimai čia prasidėjo pernai, ištyrėme keletą šurfų ir vieną perkasą. Ieškota miesto kultūrinio sluoksnio ir visai nesitikėjome, kad čia bus senesnių ir vertingesnių radinių. Buvo tiriamos išlikusios II pasaulinio karo laikų slėptuvės ir jų būklė. Viename iš šurfų radome keramikos lizdą, kurį universiteto specialistai datavo apytiksliai bronzos laikotarpiu. Dėl to buvo įrašyta sąlyga, kad toje vietoje reikia atlikti detalius archeologinius tyrimus, jog būtų įsitikinta, ar tai pavienis keramikos šukių lizdas, ar kažkokios gyvenvietės kultūrinis sluoksnis”, – pasakojo čia besidarbuojantis archeologas Marius Mockus.

Prieš pradedant skvero rekonstrukciją buvo pradėti žvalgomieji tyrimai ir atidengus didesnį plotą pagal rastą keramiką, titnaginius dirbinius pasidarė akivaizdu, jog rasta vėlyvojo neolito laikotarpio gyvenvietė. Preliminariai ji datuojama apie 2400-1600 m. prieš Kristų.

„Aiškesnių išlikusių gyvenvietės struktūrų neradome, yra tik radiniai ir kultūrinis iki 30 centimetrų storio sluoksnis. Keramika (nuotr.) panaši į Kvietinių kaime rastos gyvenvietės radinius – virvelinė, postvirvelinė ir keletas brūkšniuotos keramikos fragmentų. Tikslesnis datavimas bus nustatytas cheminiu būdu laboratorijoje maždaug po gero pusmečio. Bet kokiu atveju šis kultūrinis sluoksnis vienareikšmiškai yra seniausias Klaipėdoje. Uosto teritorijoje kažkada buvo rastas akmeninis kirvukas, bet detalesnės informacijos nėra, o šiuo atveju yra neginčijamas įrodymas, kad tai gyvenvietė, nes radiniai paplitę po visą kultūrinį sluoksnį”, – sakė pašnekovas, kurio profesinėje patirtyje tai irgi yra seniausi radiniai.

Pasak M. Mockaus, į rytinę pusę gyvenvietės ribos yra aiškios – iškastuose šurfuose radinių nėra. O kiek ji driekėsi marių link jau galima tik spėlioti, nes vakarinėje skvero pusėje esantis užstatymas vykdytas be archeologinių tyrimų ir čia buvusi gyvenvietės dalis tikriausiai buvo sunaikinta.

1,1 m gylyje rastas vėlyvuoju neolitu datuojamas 15-30 cm storio kultūrinis sluoksnis. Mariaus Mockaus nuotr.

„XIX amžiuje kai įrenginėjo aikštę, teritoriją niveliavo, lygino, o iki tol  ji žemėjo marių link. Tikriausiai buvo nuolaidi kalvelė ir jos šlaite buvo patogu įsikurti gyvenvietę”, – sakė archeologas.

Anot jo, gyvenvietės sluoksnis yra apie 1,1 m gylyje, tad tvarkant aikštę jis nebus pažeistas – darbai suplanuoti apie 50 cm gylyje, be to jie vyks su archeologo priežiūra. Taip pat siekiama palikti kiek įmanoma daugiau erdvės ateities kartų tyrimams, nes technologijos tobulėja.

ISTORIJA

Skveras yra  istoriniame Klaipėdos (Memelio) priemiestyje – Naujamiestyje. Per septynerių metų karą (1756-1763 m.) šioje vietoje vadovaujant rusų inžinieriams buvo supilti laužyto plano gynybiniai pylimai – retrašmentai. Jie buvo apie trijų metrų aukščio, smaigaliuose įrengtos vietos pabūklams.

Aikštė buvo įrengta XVIII-XIX a. sandūroje, manoma, kad šioje vietoje galėjo būti Vitės priemiesčio kapinės. 1785 m. Klaipėdos miesto plane šioje vietoje pažymėtas įtvirtinimas. 

XIX a. pr. buvusių įtvirtinimų vietoje įrengta dabartinė S. Daukanto gatvė, o suformuota aikštė vadinta Ferdinando vardu (Ferdinands Platz). XIX a. vid. aikštę perplanavo, jos centre įrengė apvalią aikštelę, į kampus vedė takai.

XX a. pr. aikštė dar kartą perplanuota, sudalinta į tris stačiakampio formos sektorius.

Ferdinando aikštės rekonstrukcijos projektą rengė bendrovė „Vakarų siluetas“. Projekte numatyta, jog aikštėje bus atvaizduotas Vitės priemiesčio planas, pažymint svarbiausių pastatų vietas, gatvių, kurių didelė dalis išnyko, pavadinimus. Rekonstruojamo skvero išplanavimas darytas pagal 1903 m. Vitės priemiesčio planą, sumažintą lygiai 10 kartų. Numatyta, kad skvero takai atkartos buvusių gatvių tinklą, šalia jų matysis stovėjusių pastatų kontūrai. Svarbiausius statinius siūloma ilgainiui atskiromis rėmėjų iniciatyvomis įamžinti skulptūriniais meno kūriniais.

Klaipėdos savivaldybės administracija su rekonstrukcijos darbų konkursą laimėjusi bendrove „Tilta“ sutartį pasirašė spalio 14 dieną. Joje numatyta, kad darbai, kurių vertė yra 785 tūkst. eurų, turi būti baigti per aštuonis mėnesius.


2019-11-26

5 komentarai apie “Sensacingi radiniai: Klaipėdos teritorijoje gyventa prieš puspenkto tūkstančio metų”

  1. Neparašė ar ant šukių rasti firmos įspaudai vokiški. Bet neabejoju, kad taip. Čia sena mūsų, memelėnų, žemė. Ar ne , istorikai: “Skveras yra istoriniame Klaipėdos (Memelio) priemiestyje”?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt