P0

Miestas, Svarbu

Dėl Šv. Jono bažnyčios – visuomenės kreipimasis (5)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-12-04


Beveik trys dešimtys įvairių organizacijų atstovų, žinomų visuomenės veikėjų, tarp kurių yra ir dešimt įvairioms politinės jėgoms priklausančių Klaipėdos miesto tarybos narių, pasirašė po kreipimusi į aukščiausius šalies vadovus ir atskirus ministrus dėl šv. Jono bažnyčios atstatymo.

Prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, Vyriausybės kancleriui, kultūros ir finansų ministrams bei Seimo Kultūros pirmininkui skirtame rašte prašoma šios bažnyčios atstatymo projektą pripažinti valstybinės reikšmės statiniu.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

„Šiuo metu atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl atkūrimo pripažinimo nacionaliniu lygmeniu laukia patvirtinimo. Tačiau daugiau kaip pusę metų Vyriausybė to nepadarė. Todėl raginame Jus paspartinti LR Kultūros ministerijos teiktą nutarimo projekto Vyriausybei priėmimą ir nestabdyti itin svarbaus Mažosios Lietuvos regionui ir Klaipėdos miestui objekto atkūrimo. Be minėto nutarimo Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektas netektų finansavimo iš Europos Sąjungos fondų ir kitų paramos šaltinių, o ilgalaikėje perspektyvoje užkirstų galimybę pagrindinės Klaipėdos istorinio miesto centro dominantės atkūrimą. Projektas yra svarbus ne tik miestui, regionui, bet ir Valstybei. Iki 1945 m. tai buvo svarbiausia Klaipėdos krašto šventovė, kurioje rezidavo aukščiausi regione ev. Liuteronų bažnyčios hierarchai ir veikė žymiausios regiono asmenybės. Dėl specifinių aplinkybių šiai bendruomenei grąžinta tik dalis Klaipėdos krašte turėtos nuosavybės ir nekompensuotas prarastas turtas. Todėl pagrindinės Krašto šventovės atstatymas būtų Valstybės teisingumo pripažinimo bei atkūrimo veiksmas. Kartu priminsime, kad šios bažnyčios bokštas buvo vienas svarbiausių navigacinių ir geografinių orientyrų Lietuvos pakrantėje. Jis jungė UNESCO saugojamą Struvės geodezinio lanko atšaką su Vidurio Europos geodeziniu tinklu”, – rašoma kreipimesi.

Jame akcentuojama, kad suinteresuota visuomenė pasiekė bendrą Klaipėdos savivaldybės, atsakingų institucijų ir evangelikų sutarimą dėl autentiško sakralinio pastato atstatymo, parengta galimybių studija su investiciniu projektu, projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija, archeologinių tyrimų programa ir atlikti istoriniai tyrimai, atkūrimo procesui koordinuoti veikia Klaipėdos mero potvarkiu sudaryta darbo grupė.

„Todėl primygtinai prašome tarpininkauti, kad suinteresuotos kultūros paveldo puoselėjimu visuomenės ir Klaipėdos miesto bei užsienio politikos ir kultūros veikėjų pastangos būtų palankiai įvertintos, svarstant LR kultūros ministerijos teiktą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybės posėdyje”, – rašo kreipimosi autoriai.

Jį pasirašė Benas Volodzka, Artūras Razbadauskas, Benediktas Petrauskas, Rimantas Balsys, Arūnas Acus, Daiva Kšanienė,  Algirdas Šumskis, Vytautas Čepas, Vacys Vaivada, Arvydas Vaitkus, Vidmantas Dambrauskas, Arūnas Andziulis, Romualdas Izdelevičius, Viktor Senčila, Arūnas Tuma, Ligita Girskienė, Judita Simonavičiūtė, Nina Puteikienė, Andrius Petraitis, Renata Čėsnaitė-Čėsnienė, Klausas Grudzinskas, Jovita Saulėnienė, Dainius Elertas, Laima Šliogierienė, Dionyzas Varkalis, Gerlinda Stungurienė, Egidijus Vidrinskas, Vytautas Albertas Gocentas.

Po praėjusią savaitę Kultūros ministerijoje vykusio pasitarimo buvo pranešta, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo šv. Jono bažnyčios atstatymas būtų pripažintas valstybei svarbiu projektu galimai prieštarautų Konstitucijai, nes neatitinka kai kurių reikalavimų. Tačiau Kultūros ministerijos atstovai pasiūlė kitą išeitį – esą galima per Seimo Kultūros komitetą kreiptis į parlamentą, kad šis savo nutarimu šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą pripažintu valstybei svarbiu.


2019-12-04

5 komentarai apie “Dėl Šv. Jono bažnyčios – visuomenės kreipimasis”

  1. gal sutvarkykit sklypą ir leiskit ramiai dirbti. Kažkokiems viešbučiams šalia bažnyčios ir parkavimo vietų yra ir siaubinga tarybine architektūra puoselėjama ir bendrųjų planų naujai sukurpti nereikia, na o premjerui tai gėda ir sąžinės nerasta, nes tas lapas guli pas jį jau virš metų, o raktus turi tai šventas Petras.

  2. O kur parašai miestą valdančios daugumos ? Tik Simanavičiūtė ? Kur jaunieji ,,patriotai ,, konservatoriai ? Kada pradėsime per rinkimus mąstyti ?

  3. Ka JUS cia su tais AUTENTISKAIS ATSTATYMAIS, baikite nesamones….. PAZIURESIME KAIP JUS PASTA AUTENTISKAI ATRESTAURUOSITE. NIEKADA NIEKAS NIEKO NEATSTINEJA AUTENTISKAI!!!!!! KLONUOTA avis deja taip pat NEAUTENTISKA o tik klonas. SUTARKIT ir statykite nauja pastata toj pacioj vietoj pazyminti ISTORINES ir DABARTINES kartos supratima

    • Gal pasižiūrėtumėte, kaip lenkai Gdanska atstatė. Gal pasižiūrėtumėte, kaip vokiečiai Drezdeną atstatė. Miestai buvo beveik nušluoti nuo žemės paviršiaus. Lenkai net nepabijojo pasikviesti vokiečius restauratorius. Beje su vokiečių pagalbą ir Marienburgo pilį atstatė. Tiesa ir lenkų Varšuva buvo beveik sulyginta su žeme. Atstatė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt