2019-aisiais sukako lygiai 100 metų, kai Paryžiuje prasidėjo taikos konferencija, o jos metu buvo parengtos I pasaulinį karą oficialiai užbaigusios taikos sutartys. Vienos iš jų – 1919 m. birželį su Vokietija pasirašytos Versalio taikos sutarties – dėka buvo suformuotas unikalus, iki tol neegzistavęs teritorinis darinys Klaipėdos kraštas. Šio sprendimo dėka vėliau atsirado sąlygos šiam kraštui tapti integralia Lietuvos Respublikos dalimi, o mūsų šaliai – jūrine valstybe.

I pasaulinio karo metu prie Klaipėdos laidojami žuvę vokiečių kariai. Atvirukas iš Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo)

Klaipėdos miesto savivaldybei lapkritį nusprendus išdalinti likusias nepanaudotas paramos lėšas kultūros ir meno projektams, internetiniam dienraščiui „Atvira Klaipėda” atsirado galimybė iki metų galo įgyvendinti projektą „Žvilgsnis į Klaipėdos krašto šimtmetį”.

Jo metu, padedami istorikų, skaitytojams papasakosime, ką patyrė Klaipėda ir dabartinė Vakarų Lietuvos teritorija I pasaulinio karo metu, ko siekė mažlietuviai ir tik atsikūrusi Lietuvos valstybė, kas čia vyko prancūzmečiu, kas slėpėsi po „freištatu”, kaip Klaipėda tapo Lietuvos dalimi, kas buvo ta Klaipėdos krašto konvencija, kaip Lietuva tapo pirmąją šalimi Europoje, metusia iššūkį naciams, o vėliau kapituliavo prieš jų karo mašiną. Paanalizuosime ir ką mūsų valstybė sukūrė Klaipėdoje per tuos 16 metų, kai ji tarpukariu buvo Lietuvos dalis, kaip miestas ruošėsi II pasauliniam karui ir kaip galiausiai vyko kova dėl jo 1944-1945 metais.

Visas šios publikacijos bus gausiai iliustruotos archyvinėmis muziejininkų ir privačių kolekcininkų nuotraukomis.

Klaipėdos miesto savivaldybė šio projekto įgyvendinimui skyrė 4 190 Eur.