Buvo ar nebuvo sodyba Karklėje, kurios vietoje jau atstatytas namas, pusantrų metų aiškinasi Klaipėdos rajono teismas, tačiau procesui galo, regis, nematyti – antradienį civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo sustabdyta, nes dėl papildomų įrodymų nuspręsta kreiptis į valstybinį Vokietijos archyvą.

Tačiau ir bylą nagrinėjantis teisėjas Mantas Ūsas, ir Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius abejoja, kad vokiečių archyvarai ieškotų nuosavybės teisę Karklėje įrodančių dokumentų – esą tai turėtų daryti patys suinteresuoti asmenys, pasiskelbę sodybos savininkais.

D. Niciaus duomenims, Pajūrio regioninio parko teritorijoje teisėtai sodybas yra atstatę kelios dešimtys savininkų, o dar apie 20 bylų dėl sodybų teisėtumo  fakto nustatymo yra nagrinėjamos teismuose. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas dar 2014 m. kovą savo sprendimu buvo nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad 10 ha žemės sklype, esančiame Karklės kaime, buvo gyvenamasis namas ir tuo pagrindu toje vietoje buvo atkurta sodyba.

Tačiau, pasak D. Niciaus, po kelerių metų paaiškėjo kai kurios naujos aplinkybės. Karklėje kaimyniniame sklype buvo nustatyti galimai klastojami archeologiniai dokumentai, o tai nustačiusi mokslinė archeologijos komisija Pajūrio regioninio parko direkcijai patarė kreiptis į prokuratūrą dėl proceso atnaujinimo. Komisijos nuomone, archeologinių duomenų atstatyti sodybą ir minėtame sklype, kur jau buvo pastatytas naujas namas, taip pat nepakako.

„Prokuratūra tada priėmė sprendimą kreiptis į teismą, taip byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo, todėl dabar teismas ir nagrinėja, ar konkrečiame sklype buvo sodyba”, – paaiškino D. Nicius.

Teisme aiškinantis, buvo ar nebuvo minėtoje vietoje sodyba, teko ne tik apklausti daugybę ekspertų, specialistų, liudytojų, bet ir pasitelkti II pasaulinio karo metu vokiečių iš lėktuvų darytas nuotraukas – jos buvo gautos iš Lietuvos centrinio archyvo. Pasak D. Niciaus, pagal tas nuotraukas aiškiai matyti, jog toje vietoje jokių statinių pėdsakų nėra, nors 2014 metais teismas, pripažinęs sodybos buvimo faktą, kaip įrodymu rėmėsi tuo, jog šiose vietose per karą esą buvo sugriauta daug pastatų.

Nelikus jokių įrodymų apie neva šioje vietoje buvusią sodybą, sklypo savininkams atstovaujantis advokatas Ramūnas Girevičius griebėsi šiaudo – paprašė teismo leisti jiems kreiptis į Vokietijos valstybinį archyvą dėl papildomų įrodymų. Kitaip tariant, bus bandoma surasti įrodymus, jog kažkada toje vietoje gyveno žmonės, vadinamieji memelenderiai, kurie po karo pasitraukė į Vokietiją.

Tačiau UAB „Bostora” advokato prašymą patenkinęs teisėjas M. Ūsas teigia abejojąs, jog archyvas pats tų duomenų ieškos. Jo nuomone, tai turėtų daryti patys suinteresuoti asmenys, galbūt tam net pasisamdyti istorikus.

„Kaip teismas mes turime užtikrinti proceso dalyvių galimybes pateikti visus įrodymus savo aplinkybėms pagrįsti arba paneigti”, – sprendimą sustabdyti bylą, kol bus gautas atsakymas iš Vokietijos, motyvavo teisėjas, pripažinęs, jog dėl to procesas gali dar užtrukti.

D. Niciaus duomenimis, Pajūrio regioninio parko teritorijoje teisėtai sodybas yra atstatę kelios dešimtys savininkų, o dar apie 20 bylų dėl sodybų teisėtumo fakto nustatymo yra nagrinėjamos teismuose. Pajūrio regioninio parko direkcija, kaip tretysis suinteresuotas asmuo, dalyvauja dviejose bylose.