Neringoje pirmą kartą miesto Garbės piliečio vardas suteiktas moteriai – juodkrantiškei Aldonai Balsevičienei.

Pedagogei, rašytojai, visuomenės veikėjai Neringos miesto garbės piliečio vardas suteiktas už Neringos bendruomenei reikšmingą pedagoginę, vadybinę ir aktyvią visuomeninę veiklą bei ilgametį Juodkrantės istorinės atminties puoselėjimą, literatūriškai fiksuojant vietos žmonių istorijas, vietos tapatybės sklaidą.

Daugiau nei šešis dešimtmečius Juodkrantėje gyvenanti Aldona Balsevičienė – ilgametė pedagogė – Juodkrantės mokyklos mokytoja, mokymo dalies vedėja, direktorė. Vienuolika metų ėjo Juodkrantės seniūnės pareigas. Daugeliui A. Balsevičienė žinoma kaip Juodkrantės metraštininkė, dešimtmečius fiksuojanti gyvenvietės žmonių kasdienybės akimirkas. A. Balsevičienė yra net kelių knygų apie Juodkrantę bei daugybės publikacijų autorė.

Siūlymą suteikti Neringos miesto Garbės piliečio vardą A. Balsevičienei pirmasis pateikė ilgametis Neringos meras, tarybos narys Vigantas Giedraitis.

Neringos miesto Garbės piliečio regalijų įteikimo metu įvyko ir premjera – režisierė Inesa Kurklietytė pristatė ištrauką iš kuriamo filmo apie A. Balsevičienę, kuriame moteris apie savo būdą šmaikščiai atsiliepia taip: „Galvą judinu kai rašau, rankas judinu, kai mezgu, liežuvį – kai su vyru kalbuosi, kojas kai einu moteriškus darbus atlikti, arba ką nors aplankyti reikia“.

Pasak režisierės I. Kurklietytės, visi filmavimai, kurie dar nesibaigė, kiekvienas susitikimas su A. Balsevičiene buvo didelė pamoka, didelė mokykla – bendravimo, meilės, tolerancijos.

Bendraminčių vardu A. Balsevičienę sveikino Vitalija Teresa Jonušienė.

„Džiaugiuosi, kad įvairiapusiška veikla pažymėtas gyvenimo kelias yra pelnytai įvertintas. Drauge su Aldona ir kitais Neringos delegatais džiaugėmės ir didžiavomės galėdami atstovauti Neringos miestą pirmojo Sąjūdžio suvažiavime. Euforijai pasibaigus laukė sunkus darbas. Aldona sugebėjo sutelkti bendraminčius ir tvirtai atstovavo Juodkrantę. Ji išsiskiria pareigingumu ir patikimumu. Žinojom, – jei Aldona pasakė, tikrai viskas bus padaryta“, – prisiminais dalijosi V. T. Jonušienė.

Pati A. Balsevičienė Liudviko Rėzos kultūros centre vykusių iškilmių metu dėkojo už tai, kad bendruomenė atkreipė į ją dėmesį.

„Džiaugiuosi, kad buvau pirma Juodkrantės mokyklos direktorė moteris. Daviau pradžią moterims ir tada atėjo visos moterys. Džiaugiuosi, kad iš Garbės piliečių taip pat esu pirma moteris ir tikiu, kad dabar eilė atėjo joms. Gailiuosi tik to, kad nesupratau galinti rašyti ir šiandien daug nuostabių žmonių liko neaprašyti. Man atrodė, kad tik pasakoti esu sutverta. Savęs rašytoja negaliu vadinti, esu metraštininkė. Ir šiandien rašau kiekvienos dienos įspūdžius. Kas gražiai susitvarkė – pagiriu, kur naujos statybos pamatau“, – sakė Neringos miesto Garbės pilietė, ypatingai dėkojusi savo artimiesiems ir vyrui.