P0

Miestas, Svarbu

Turgaus aikštės ir paviljono rekonstrukcijai – kritikos lavina (25)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-12-06


Architektams pristatytas Turgaus aikštės ir jos prieigų sutvarkymo projektas sulaukė daug kritikos. Projektuotojams kliuvo už tai, kad jie aikštėje nebenumato vietų statyti automobilius, parinko esą netinkamus sprendinius paviljono rekonstrukcijai. Be to, į Senojo turgaus valdymą netrukus gali įsilieti investuotojas, o tada esą parengtą projektą gali tekti koreguoti pagal jo pageidavimus.

Projektuotojų vizualizacija
Išstumia automobilius

Turgaus aikštės ir jo prieigų sutvarkymo projekto pasiūlymai ketvirtadienį buvo pristatyti Klaipėdos regioninės architektūros tarybos posėdyje.

Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi mažoji bendrija „Altitudės“ įsipareigojo iki šių metų gruodžio už 127,5 tūkst. eurų parengti Turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymo techninį projektą, įskaitant geologinius, archeologinius tyrimus ir projekto vykdymo priežiūrą. Architektų vertinimui ketvirtadienį pristatyti projektiniai pasiūlymai.

Techninis projektas apima Turgaus aikštės, Skerdėjų, Aukštosios, Šaltkalvių, Naujosios ir Kapų gatves bei paviljoną, dar vadinamą stogine, kuri matoma nuo Tiltų gatvės.

Projekto įgyvendinimas taip pat planuojamas trimis etapais. Pirmuoju būtų sutvarkoma pati aikštė, antruoju – gatvelės, o paskutinis skirtas paviljono rekonstrukcijai. Viso projekto įgyvendinimui numatyta 2,8 mln. eurų, kurių didžioji dalis yra ES parama.

Projektinius pasiūlymus pristatęs architektas Aurimas Baužys teigė, jog Turgaus aikštėje norima išlaikyti istorinį charakterį, bet ir ją papildyti moderniais elementais.

Vakarinėje aikštės dalyje, kurios didelė dalis dabar skiriama statyti automobilius, turėtų atsirasti želdiniai, specialūs suoliukai pasisėdėjimui. Numatoma, jog automobiliams statyti būtų įrengtos tik apie 10 vietų.

„Poreikio statyti automobilius aikštėje nėra, nes yra aikštelių aplink ją – ir prie Galinio Pylimo, ir prie Pilies gatvių, galiausiai – prie Kultūros fabriko“, – teigė A. Baužys.

Turgaus aikštėje numatomas ir meninis akcentas – šulinys. Jis rastas per archeologinius tyrimus, nustatyta, kad jis buvo pažymėtas 1856 m. miesto plane. Archeologai išaiškino, kad šulinys yra iš dviejų istorinių sluoksnių, o tai esą vertingosios savybės. Todėl projektuotojai numatė, jog tas vertybes, esančias šulinio viduje, būtų galima apžiūrėti per tris periskopus.

Aplink šulinį būtų įrengtas nedidelis fontanas ir pasisėdėjimo vietos – taip esą formuojama nedidelė poilsio ozazė pačiame aikštės centre.

Projektuotojų vizualizacija

Asfaltą aikštėje turėtų pakeisti granito arba šlifuoto betono danga. Aikštėje taip pat numatoma įrengti naujų šviestuvų, o ant senųjų elektros stulpų – kryptinius LED prožektorius, kad būtų galima sukurti įdomų apšvietimą, apšviesti ir aplinkinius fasadus.

Numatoma, jog aikštėje stacionarių prekybos vietų nebūtų – joje turi būti prekiaujama iš autofurgonų, automobilių ar ant mobilių prekystalių.

Ant paviljono stogo – veiksmas

Skerdėjų, Aukštosios, Šaltkalvių, Naujosios ir Kapų gatvėse, kurios taip pat turi būti sutvarkytos, jokių revoliucijų nenumatoma. Projektuotojai siūlo, kad jose būtų kuriama bendra erdvė pėstiesiems ir transportui, tad reikia panaikinti šaligatvių bortelius, kad visa danga būtų vienodo aukščio. Gatvių dangai siūloma rinktis tašytus akmenis, o šaligatviams – granito trinkeles arba plokštes. Grindinio įvairovei siūlomi ir lauko rieduliai, tačiau tik tose vietose, kur nėra eismo – nei pėsčiųjų, nei transporto.

Paskutinis, bet daugiausia diskusijų keliantis projekto etapas – paviljono arba stoginės rekonstrukcija. Projektuotojai siūlo palikti esamą kolonų tinklą, bet nurodo, kad jas reikėtų sustiprinti. Priežastis – paviljoną numatoma perdengti klijuoto medžio kesonine perdanga, o ant jos suplanuoti lauko terasas, kurios tarnautų kaip prekybos vietos, o ateityje – ir kaip lauko kavinės.

„Terasą, kurioje galimos įvairios veiklos, ant paviljono stogo projektuojame, nes yra per didelė prabanga nesukurti šiai teritorijai gyvybingumo“, – aiškino A. Baužys.

Paviljoną numatoma apjuosti mobiliomis pertvaromis, kad prekeiviai būtų apsaugoti nuo vėjo.

Paviljono aukštis, jei būtų įrengtos terasos antrame aukšte, siektų apie 10 metrų ir neviršytų istorinio užstatymo, kuris yra 12 metrų.

Spręs nauji investuotojai

Siūloma paviljono rekonstrukcija išprovokavo daugiausia architektų klausimų ir pasisakymų.

„Jūsų siūlymas yra studentiškas sprendimas. Jis visiškai architektūriškai netinkamas istorinei aplinkai. Antrame aukšte kažkokios būdelės, nameliai – nesuprasi, nei kam jų reikia, nei kokia jų paskirtis, nei kaip atrodys. Šis siūlymas tikrai netinka senamiesčiui. Be to, tokia rekonstrukcija jau būtų nauja statyba – vadinkime viską taip, kaip yra“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika.

Jo nuomone, paviljono rekonstrukcijai apskritai reikia skelbti architektūrinės idėjos konkursą.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas informavo, jog paviljono likimas nėra aiškus. Šiuo metu vyksta derybos su investuotojais, kurie nori iš savivaldybės įsigyti 49 proc. bendrovės „Senasis turgus“ akcijų.

„Galimi investuotojai yra, kai jie pareikš savo pageidavimus projektą gali tekti koreguoti. Gal investuotojai nori gyvenamąją statybą aplink turgų suaktyvinti. Kai investuotojas ateis į valdymą, tada ir bus aiškus sprendimai dėl paviljono, nes pirmoji jų nuomonė tokia, kad jo rekonstruoti nereikia. Investuotojai žiūrės į savo verslo planą, kiek ir kaip iš šios teritorijos uždirbti“, – teigė R. Zulcas.

Tuomet architektai pasiūlė išvis neprojektuoti ir neformuoti „psedoturgaus”, o šioje sklypo dalyje formuoti normalų užstatymą.

„Techninėje dalyje buvo ir yra paviljono rekonstrukcija. Jei ją išimsime, kils labai daug komplikacijų, reikės perdaryti projektą. Bijau, kad galime nespėti, o tai gresia netekti europinių pinigų. Todėl siūlyčiau projektą pabaigti su paviljonu, o jau kitas klausimas, ar jis bus tvarkomas“, – siūlė R. Zulcas.

Pritrauks ar atbaidys pirkėjus?

Architektams užkliuvo ir tai, jog projektuotojai siūlo aikštėje numatyti vos kelias vietas statyti automobilius.

„Nelogiškas sprendimas. Prisiperki šešis krepšius bulvių ir turi tempti iki toli pastatyto automobilio. Norite pritraukti pirkėjus, bet taip tik atbaidysite. Geriau sukurti tokią sistemą, jog turgaus dienomis statyti automobilius aikštėje galima, o kitomis dienomis – ne“, – ragino architektė Ramunė Staševičiūtė.

A. Mureika buvo dar kategoriškesnis. Jo teigimu, detaliajame plane numatyta, jog beveik pusė aikštės yra skirta automobilių parkingui.

„Be to, ir savivaldybės konkursą laimėjote, nes pasiūlėte projektą su parkingu, o dabar liko tik 10 vietų. Dėl to reikės ir detalųjį planą keisti. Absoliučiai neišspręstas klausimas“, – konstatavo A. Mureika.

Turgaus aikštės ir jos prieigų sutvarkymo projektiniai pasiūlymai dar bus pristatyti ir visuomenei.

Viliamasi, jog sutvarkius Turgaus aikštę, greta jos esančią halę, kuriai pinigų ir turėtų skirti naujasis investuotojas, Senajame turguje padaugės ir pirkėjų, ir pardavėjų.

„Nei turgus, nei maxima naujų pirkėjų nesukuria – mes jais dalinamės. Kai teritoriją sutvarkysime, gal naujų pirkėjų ir pritrauksime, nes nauja kokybė visada vilioja“, – vylėsi bendrovės „Senasis turgus“ direktorius Arvydas Gaudiešius.


2019-12-06

25 komentarai “Turgaus aikštės ir paviljono rekonstrukcijai – kritikos lavina”

  1. Tas turgus visiskai nereikalingas klaipidieciams, suprasciau grazi poilsio zona, tai galetu buti fontanas, vasara karuseles vaikams,ziema ciuozykla, keli barai, cia galetu irengti rojaus kampeli, pritraukti i senamiesti zmones, mielai lankytu miestieciai, bet ir sveciai

    • pagal projekta taip ir numatyta, juk turgus tik 2 dienas per savaite vyksta, o kitu laiku aikste zmonems, sventems, koncertams ir pan.

    • Yra daugiau straipsnių šia tema . Skaičiau lyg ,, Tilžės turgus ,, , jei sutarė , o ,,T.turgų ,, jei gerai pamenu ,,valdo ,, A.Petraičio brolis ,lyg dar tėtis ) Konservatoriaus , kuris dabar yra miesto valdančioje daugumoje ? Oi oi kai ,, nieko tokio ,, ) Man tas ,,Tilžės ,, tokia atgyvena sovietinė , įdomu ką ,,sukurs ,, ir pageidaus šiame turguje .

  2. neestetiškas projektas…. bet projektas negali būti koreguojamas, nes laimėtojas buvo nustatytas vertinant architektūrinį-urbanistinį kriterijų. Vienintelė išeitis, skelbti techninio projekto konkursą iš naujo.

    • šiuo atveju reikia ne techninio projekto konkurso, o naujos idėjos konkurso

  3. Aiškumo dėlei.
    1. Vakar ekspertai svarstė šį projektą ir straipsnyje paminėtos tik trumpos, keletos architektų replikos Užsakovui, projekto autoriams. Viešai pasisakė, teikė pasiūlymus tik miesto vyriausias architektas Almantas Mureika. Išsamus projekto aptarimas, ekspertinis vertinimas, jų pasisakymai buvo antroje posėdžio dalyje ir straipsnyje to nėra. Žurnalistė jame nedalyvavo – tai uždara posėdžio dalis. Artimiausiu metu RAT pirmininkas parengs projekto aptarimo protokolą ir Architektų Rūmai jį paviešins. Toks AR reglamentas. Šis vertinimas bus tik patariamojo pobūdžio ir neprivalomas nei Užsakovui nei Autoriams (toks įstatymas ir miesto tarybos noras). Tad, dėl tolesnio turgaus likimo, teks apsispręsti miesto bendruomenei, jei ji yra.
    2. Šiuo atveju norėčiau palaikyti puolamus kolegas – projekto autorius, nes ne jie kalti, kad gavosi tai kas gavosi. Užsisakius guziką švarkui, mažų mažiausia nepadoru reikalauti viso garderobo. Tai, mažų mažiausia, investicijų departamento vadovo nekompetencija ir įsisenėjusi žalinga praktika. Jaunuosius kolegas gal galima būtų kaltinti tik geranoriškumu ir biurokratine nepatirtimi ir negebėjimu pasipriešinti Užsakovui.
    3. Pilnai pritariu piktiems komentarams ir miesto vyriausiam architektui dėl viešo architektūrinio konkurso, kurių labai vengia savivaldybės administracija. Tik, mano asmenine nuomone, tokį konkursą reikia organizuoti ne vien tik rytinei turgaus daliai ( vieta prieš halę – terasa su laikinom pavėsinėmis- nameliais), o visam turgaus kompleksui su artimiausiomis gretimybėmis ir analizuojant jų panaudojimo perspektyvą. Tik turint tokį darbą būtų galima pradėti įgyvendinimą viso turgaus komplekso, ar mažais etapais.
    4. Šis projektas beprasmis – bus mūsuose jau tradiciškai daug kartų „brangstantis“ ir galiausiai labai brangus, su neigiamomis bei labai brangiomis pasekmėmis ir svarbiausia – nekuriantis pridėtinės vertės nei senamiesčiui nei miestui.
    5. Turgus svarbiausias ir funkciškai bene labiausiai įtakojantis senamiesčio funkcinis elementas. Naujas, tvarus, šiuolaikinis požiūris į šią vietą galėtų spęsti daugelį šios dienos viso senamiesčio gaivinimo problemų. Pripuolamai, gabaliukais tvarkant šią teritoriją ir juo labiau tik dangas, labai neatsakingas ir trumparegiškas požiūris.
    6. Jeigu jau visi dabar aimanuoja apie parkavimo problemas turgaus prekeiviams ir lankytoms ( tam pritariu) tame būsimame mūsų darnaus judumo mieste, tai gal reikėtų išdrįsti? Dabartinio turgaus teritorija – tai bene vienintelė tinkamiausia vieta normaliam požeminiam parkingui pačiame senamiestyje. Pavyzdžiui -nugriovus stovintį prastos fizinės būklės dabartinę turgaus sovietinę halę ir įrengus po visa turgaus teritorija požeminį parkingą, būtų išspręsti visi dabartinių inžinerinių ir būsimų tinklų klausimai. Tuo pačiu išspręsti turgaus prekybininkų transporto ir prekių atsivežimo, turgaus lankytojų parkavimo ir viešų renginių ne turgaus metu, klausimai. Laisvu metu galėtų parkuotis senamiesčio gyventojai ir biurų darbuotojai. Utopija? Bet po Atgimimo aikšte ir tris aukštus…?
    Kokia problema – ydinga užduočių formavimo praktika savivaldybės administracijoje ir nekompetencija. Tai rimtas ir labai atsakingas darbas pradedant jau nuo užduoties konkursui formavimo stadijos. Tokio objekto realizacija užtruktų 5-7 metus ir tam miestas ( valdžia ir bendruomenė) turi turėti svarbiausia – AMBICIJĄ ir valią. Mano galva, šiandien, mieste ir ypač senamiestyje, reikia daryti max labai gerai, o ne ieškoti pigiausios projektavimo darbų kainos, nes kol padarysime bus tik gerai. Tuo pačiu tai tik dar vienas pvz. – pigus projektas, brangi statyba. Dabar, akmenukų dėliojimas, tai ne miesto kūrimas, o EU mokesčių mokėtojų pinigų įsisavinimas ir taškymas. Bet tai, tik mano asmeninė nuomonė. Architektų rūmų (AR) Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) kaip ir minėjau, paviešins protokolą artimiausiu metu.

    • Kaip ir viskas teisingai išskyrus 6 punktą apie požeminį parkingą. Pirma, kiek tai kainuos, kas už tai mokės ir kada tai atsipirks? Niekada, nebent valanda kainuos nuo 10 eurų ir parkingas bus sausakimšas 24/7. Logiška, kad to nebus. Turgaus lankytojai nestatys nes brangu, o gyventojams neleis nes nebetilps lankytojai. Nemokamai negali būti, nes būtina priežiūra. Iš kitos pusės žiūrint, kuo senamiesčio gyventojai ypatingesni už kitus, kad jų “sofai” ant ratų (suprask nuosavas automobilis) suteikiama išskirtinė privilegija užimti vietą senamiesčio teritorijoje? Niekuo. Antra, jei ir įrengsime požeminį parkingą, jis neišspręs automobilizmo klausimo senamiestyje. Tai jau pergyveno daugelis Vakarų Europos miestų senamiesčių. Kad ir kokios buvo įrengtos požeminės aikštelės, dviejų ar trijų aukštų, vietos vis tiek visiems neužteko. Tad buvo nueita kitu keliu. Iš centro pašalino privatų transportą visai, pritaikė dangas ir infrastruktūrą dviračiams, jiems atidavė požeminį parkingą (irgi ne už dyką), ir priėmė radikalius sprendimus visuomeninio transporto pagalba. Rezultate automobilių nebeliko, žmonės pradėjo sveikiau judėti, daugiau vaikščioti ir važiuoti dviračiu, kas iš toliau, atvykti maršrutiniu transportu. Tad manau, kad požeminis parkingas tiek turguje, tiek Atgimimo aikštėje neturi jokių teigiamų perspektyvų. Dirbti reikia kita linkme. Prioritetai turi būti tokie – visų pirma pėstiesiems, po to dviračiams, visuomeniniam transportui ir paskutinėje vietoje automobiliams.
      P.S. Dėl komentarų apie bulvių maišo pirkimo turguje. Jei ūkininkui pasakysit, kad perkate visą maišą, jis jums ne tik atveš iki namų, bet ir užneš į penktą aukštą. Taip, kad ne problema.

    • Aš jau įsivaizduoju damas su vakarinėm suknėm važiuojančias į muzikinį teatrą.

    • Jei damos sukrapšto skatikų vakarinei suknei į spektaklį, sukrapštys ir taksi. Pvz. Kijeve aplink operos teatrą nėra nei vieno parkingo, bet surenka anšlagus kažkaip.

    • Iš kitų miestų irgi su taksi atvažiuos? Parodykit miestą, į kurio muzikinį teatrą dviratukais atvaziuoja?

  4. Man senamiesčio gyventojui tinka, kad mašinų bus mažiau, prisistatė namų pievose ten ir gyvenkit…

  5. klaipėdiečių kantrybe. Vis burbuliuojama, kad viskas negerai. O šis, turgaus projektas -dovana Kalėdoms, tai kulminacija visų Zulco pastarųjų metų organizuotų projektų. Be viso ko, straipsnyje rašoma – padaryti projektą turi “iki 2019m metų gruodžio” ? ir tik dabar pateikė specialistams aptarimui? Dabar jau 2019-12-06!!! Kada bus pagaliau taikoma asmeninė atsakomybė tokiems valdininkams? Ar tas mūsų Meras , savivaldybės direktorius aplamai suvokia KĄ JIE DARO? Lai Zulcas susimoka už tokius projektus pats, asmeniškai, pasikiša po lova ir daugiau nieko, niekada mums nestato. Miestas atsikvėps.

    • aiškiai ir argumentuotai ) Mane taip pat vis labiau stebina valdininko pono Zulco ,, gebėjimai ,, . Gal reikia baigti taškytis miestiečių pinigais , o tokius ,,specialistus ,, atleisti nuo ,, meilės miestui ,, ?

  6. nesuprantu – senamiesčio kavinės bemaž visą savaitę pustuštės ir verslas skundžiasi, o čia valdžia lipdo kažkokią terasą iš lentų ir “kavines” palapinėse 🙂 ir niekam neleis privažiuoti. Genijai už mūsų pinigus.

  7. Esama turgaus halė yra visiškai supuvęs sovietinis šlamštas. Ne rekonstrukcijom užsiiminėkit kišdami milijonus, o griaukit. Jei čia ateis Tilžės turgus-bus dar vienas škudurynas iš blėkų ir plastmasių senamiesčio vargšams.

  8. kol kas didžiausia turgaus problema yra miesto investicijų vadas ZULCAS. Tik beprotis gali užsakinėti tokius projektus ir pradėti projektuoti dangas nieko nežinodamas apie požeminius tinklus. Jie visi supuvę ir padarius naujas dangas viską teks ardyti. Kaip galima pritraukinėti investicijas ( pardavinėti akcijas Tilžės turgui) net nesuvokiant kas bus daroma galutinai, kiek tam reikia lėšų ir tik tada “pritrukinėti”. Dabar darom projektą už 127 000 ir iš kart sakom , kad nestatysim taip, nes “nežinia ko norės būsimas savininkas-investitorius”. Ir toks berazumis, pagal naują savivaldybės administracijos reformą, bus MERO VYRIAUSIAS PATARĖJAS.

  9. Šiuo metu vyksta derybos su investuotojais, kurie nori iš savivaldybės įsigyti 49 proc. bendrovės „Senasis turgus“ akcijų.
    Viso projekto įgyvendinimui numatyta 2,8 mln. eurų, kurių didžioji dalis yra ES parama.
    Mums pirkėjams į tai nusispjauti, svarbiausia kad būtų galima rasti kaimiškų produktų iš smulkiųjų ūkininkų, kurių kaip matyti čia neliks, bus išstumti ir prekiauja monopolis savo šlamštu, kaip ir visur. Pasekmėje ekologiškų produktų neliks, smulkūs ūkiai naikinami PC monopolio. Pirkėjams pas ūkininkus tiesiogiai teks važiuoti kad tikrų produktų įsigyti. Klaipėdos mieste tam nesudaroma sąlygų, atvirkščiai gaunasi, smulkūs yra išvaromi, o mokesčius padidinus atsparus išlieka tik monopolis su chemizuota nebegendančia produkcija… Ačiū, jokių rekonstrukcijų mums nereikia, reikia tikrų kokybiškų ekologiškų produktų.

  10. Tik jau nepalikite tos pssisėdėjimo bietos ant betono be pavėsio. Kaip Vydūno aikštėje. Nebent norėtumėte, kad super karštomis vasaromis sėdintieji gautų saulės smūgį arba insultą.

  11. Aš palauksiu daugiau specialistų nuomonės urbanistikos klausimu, tačiau stebina be galo primityvios vizualizacijos. Nejaugi rimtiems projektams nesugebama surasti žmonių, gebančių dirbti su programomis? Statiški ir apgailėtini jūsų eskizai jums nepadeda laimėti visuomenės palaikymo. Įprasta daryti atmestinai, bet kaip, nes viskas iš anksto sutarta ir “taip praeis”?

  12. Nesupratau , turgus tik ekskursijoms ? Jei aš turguje perku bulves , obuolius , mėsą ir t.t. visą turtą turėsiu nešti iki savo auto stovinčio kažkurioje aikštelėje ? Juokaujate ? Manote aš ten pirksiu ? Kokie ,,proto galiūnai ,, daro tokius TURGAUS projektus ? Fontaną ,,vietoje,, aikštelės turgaus pirkėjams ?

  13. Uždaro paviljono turgaus funkcijai pilnai užtenka. Išlaisvinkite miestą nuo lauko paviljonų, stogelių, aptvarų ir kito šlamšto. Mobilūs autobusiukai turi būti maksimum, kas leidžiama.
    Kitas klsusimas, uždraudus mašinas, tokios vietos miršta. Tiesiog taip yra. Interesas yra kitas: sukurti gyvesnę vietą.

  14. Nugriaukit ta paviljona ir tiek, o kada nors gal atsiras pinigu ir noro atkurti ten buvusi uzstatyma. Del parkavimo, tai visai neblogas pasiulymas leisti parkuotis turgaus dienom, senas nuotraukas pasiziurejus juk irgi aikste buvo pilna vezimu, tik aisku vietoj arkliu meslo kazkam teks valyti tepalo demes nuo granito.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt