Ministerija: nepatvirtinus uosto bendrojo plano, užstrigs ir miesto planas

Uostas ir jūra

Susisiekimo ministerija, reaguodama į lapkričio 27 d. vykusio Vyriausybės posėdžio metu uostamiesčio mero, žemės ūkio ministro ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) atstovo Gintaro Ramašausko išsakytas pastabas, Vyriausybei, savivaldybės administracijai, Lietuvos architektų rūmams, Klaipėdos regioninei architektūros tarybai ir KBA skirtame rašte išdėstė, kodėl vėl teikia ministrų kabinetui tvirtinti uosto bendrąjį planą (BP).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Rašte pirmiausia pabrėžiama, kad dėl atitinkamo Vyriausybės nutarimo projekto konkrečių pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Taip pat akcentuojama, kad pagal miesto pageidavimus parengta vadinamoji dalykinių sąlygų sąvado (DSS) įgyvendinimo programa nėra sudėtinė uosto BP dalis, todėl Vyriausybės sprendimas dėl jos turi būti derinamas ir įgyvendinamas atskirai.

Ministerija rašte prašo Klaipėdos savivaldybės administracijos konkrečiai detalizuoti savo nesutikimo ties kiekviena programos priemone argumentus ir siūlyti alternatyvias priemones, terminus, atsakingus vykdytojus ar finansavimo šaltinius.

„Nuomonių išsiskyrimas dėl Programos projekte nurodytų priemonių ir jų įgyvendinimo neturėtų būti priežastimi Vyriausybei nutarti netvirtinti Uosto BP. Teisiniu požiūriu tai yra tarpusavyje nesusiję dokumentai. <…> Susisiekimo ministerija, siekdama aiškumo, pažymi, kad Vyriausybės nutarimu tvirtintiname Uosto BP nėra vertinami sprendiniai, susiję su išorinio giliavandenio uosto vietos parinkimu. Uosto BP nėra nuostatų, kurios būtų grindžiamos Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. <…> Todėl Klaipėdos bendruomenių asociacijos prašymas atidėti Uosto BP tvirtinimą ir jį papildyti atnaujinta bei objektyviai patikslinta ekonomine dalimi, būtina išorinio giliavandenio uosto vietos parinkimui per Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo procesą, šiuo konkrečiu atveju laikytinas nepagrįstu”, – rašo ministerija.

Ministerija mano, kad nepatvirtinus uosto BP, nebus galimybės tvirtinti ir Klaipėdos miesto BP, nes jo plano sprendiniai neapima uosto teritorijos. Tad teritorijų planavimo procedūros esą turėtų būti grąžintos į pradinį etapą.

„Kompleksiniu požiūriu, parengtų Uosto BP ir Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius galima suderinti. <…> Susisiekimo jungčių sprendinių alternatyvos bus analizuojamos atskirais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planais, kuriuos rengiant taip pat bus atliekamos SPAV procedūros, siekiant parinkti optimalų sprendimo variantą, įvertinant socialiniu, ekonominiu ir gamtosauginiu aspektais”, – aiškina ministerija.

8 Comments

  1. O kaip bizneriai nori plauti pinigus

    Ar ne atlekas galimai cheminės nori gabenti ir laiduoti Lietuvoje?

    Reply
  2. Ka kraus?

    Rusijos geležinkelių operatorius „Novotrans“ transporto savaitės forume Maskvoje pristatė grandiozinį projektą „Lugaport“.

    Jo tikslas esantis iš rytinės Baltijos šalių uostų ištraukti paskutinius rusiškus krovinius – anglis, medieną, metalą ir grūdus ir siųsti juos per „Novotrans“ siūloma kurti terminalą.

    Reply
  3. Paveluota akcija

    Tarp LR Vyriausybės posėdžio (2019-12-11) ir Klaipėdos BP viešo susirinkimo (2019-12-11) įvyks dar vienas su uosto BP ir Klaipėdos BP susijęs renginys: I Melnragės bendruomenė šeštadienį, t. y. 2019-12-14, 13 valandą, ant šiaurinio molo kviečia visus klaipėdiečius, neabejingus savo miesto ir Lietuvos pajūrio likimui, į akciją

    Reply
  4. Karolis

    P. Narkievič, jums iš Vilniaus nematyti, kad Klaipėdos jūrų uostas yra tiesiog mieste. Ir Krovimo darbai uoste, tiesiogei veikia klaipėdiečius. Be to, jums reikia susipažinti su Hamburgo uostu, kurio patirtis jums būtų tikrai pamokama.

    Reply
  5. GintarasR

    Tiksli ministerijos rašto citata: „Svarbu akcentuoti, kad nepatvirtinus Uosto BP, nebus galimybės tvirtinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano (šiuo metu rengiamo Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniai neapima uosto teritorijos)”. Įdomu, ar savivaldybės administracija, Meras ir Taryba turi nors kiek dantukų prasikalusių, kad deramai sureaguoti į tokį šantažą?
    Prisidengusių valstybės vardu nemokšų šantažas, kurie parengia savo planavimo dokumentą, negebėdami tam paskaičiuoti bent apytikslio ekonominio pagrindimo, pasidaryti patikimais duomenimis pagrįstą kaštų-naudos analizę ir bent apytiksliai atsakyti, ar numatoma ekonominė išorinio uosto nauda atpirks žalą pajūrio gamtiniam karkasui ir Klaipėdos miesto gyventojams. Net planuojamus krovinių srautus per tą išorinį uostą jie sapnuoja taip, kaip jiems kinai iš to savo Šilko kelio kadaise pribūrė. Jau labas rytas ir ate, nuvažiavo seniausiai tas Šilko kelias per Graikiją, o Rusijos atšakos srautą rusai per savo uostus patys pasikraus, kam reikia planuoti, kad mums atveš? Didžiojo Akmens ties Minsku srautas per lenkus jau važiuoja, nes ten pigiau ir arčiau. Praktiškai visas konteinerių srautas iš Pietryčių Azijos jau atkraunamas didžiaisias konteinervežiais, kurie per dideli kad į Baltiją įplaukti.
    Jei ekonomine prasme krovinio srauto prognozę laikytume uosto plėtros projekto pajamų prognoze (taip ir reiktų daryti) – tai jos patikimumas specialistams jau kelia juoką. Du metus mūsų uostininkai svaigo apie Kinijos koncesininką, kuris savo lėšomis išorinį Melnragėj pastatys. Gal nebeleis ES kinams užvaldyti dar vienos šalies, kaip jie per tokius projektus jau užvaldė Portugaliją (energetikos sektorius) ir Graikiją (transportas, uostas), jaus savo maitinamas partijas ten kiaurai per bet kokius rinkimus atveda?
    Jeigu uosto projektuotojai neturi pajamų dalies savo skaičiavime, žiūrim ką jie turi projekto kaštų pusėje – na, irgi klaida ant klaidos lipa, prasto studento kursinio darbo lygio „atnaujinta studija” pilna elementarių klaidų su akivaizdžiu pritempinėjimu, kad tik Būtingė būtų dvigubai už Melnragę brangesnė. Kiek bandėm tas klaidas rodyti – arba duomys slepiami, arba nuolat gavom vaikiškus atsirašinėjimus, yra net konkretus raštas – tipo jei išorinis būtų statomas Būtingėje, tai jis vis tiek būtų Klaipėdos uosto sudėtinė dalis, todėl kai kurie Melnragės projekto kaštai yra prirašomi Būtingės projektui lyginant jų kainą (citata netiksli, jei reikia surasčiau tikslią). O gal todėl ta Būtingė ir gaunasi šitiek brangesnė, kad nemokat su skaičiais dirbti. Gal ne vaikų darželis, kur pasakai čia visi žaislai mano – čia juk ekonomiškai lyginam ar pliušinis meškinas yra brangesnis už šokoladinį zuikutį, to ir klausiam, o jūs nuolat kalbat kuris jums skanesnis ir sakot, kad tai ekonomika. Gaila, kad tokie nekorektiški dalykai po to nusodinami į LR bendrąjį planą, kur tampa pasirinkimo tarp Būtingės ir Melnragės pagrindu.
    Kvailiausia, o gal net nusikaltimas – kad Aplinkos ministerija per visą šitą laiką net nebandė tirti kokios apimties bus nuostoliai dėl erozijos Baltijos krantui, kokios ir kokiuose ruožuose bus taikomos erozijos suvaldymo priemonės ir bent apytiksliai pasakyti kiek jos kainuos. Uosto planuotojai iš pat pradžių pasakė, kad Bal;tijos krantas ne jų planavimo teritorija ir jie nieko tuo klausimu nedarys. Kad uostininkų įrašytų žabtvorių ir dirbtinio sėkliaus ties šiauriniu išorinio uosto pakraščiu neužteks – tą mokslininkai pasakė nedviprasmiškai – bet savo laiku nei visuomenė, nei valdininkai to nesuprato ir visuomenininkų iniciatyvų stabdyti šią nesąmonę – palaikyti neskubėjo. Palaikymo negavom – o atsitiko taip, kaip dabar turim. Neleis jie tvirtinti miesto bp… O dėl neišvengiamų pasekmių vėliau puldinėsim akis išpūtę visi klausdami kas kaltas ir kas už tai mokės.
    Mokės kaip visada mokesčių mokėtojas – pinigais, sveikata, gyvenimo kokybe. Prisiplanavot – Vyriausybė patvirtins tą jūsų planą jau trečiadienį, su kuo visą Klaipėdą galima tik labai liūdnai pasveikinti. Tiesiog nuostabi Kalėdinė dovana, širdingai dėkojam.

    Reply
    • GintarasR

      pataisymas dėl Gdynės – ne arčiau, bet jei ką labai suneramino toks teiginys – labai atsiprašau 🙂

    • Perspektiva

      Kaip gerai parašyta. Tik ir Butingei nereikalingas uosya. Rusija stabdo krova per Lketuva
      Stato Lugaport. Dabar josto apkrovos apie 70 procentu su Rusijos kroviniais
      O kai rusai pasitrauks apkrovos liks apie 40 lrocentu .o Baltarusai per Lugaport paleis krovinius ir bus tusčias fabartinis uostas

  6. LINKSMIEJI SUSISIEKIMO MINISTERIJOS URBANISTAI

    „Nepatvirtinus uosto bendrojo plano, užstrigs ir miesto planas?…” Nejuokinkit. Tikrai neužstrigs. Ar, jei jau ir užstrigs, tai jau tikrai ne dėl tos Uosto BP chaltūrėlės. Pradžiai nors kokį dešimt kartų persiskaitykit LR teritorijų planavimo įstatymą, pagal jį pabandykit pasirengti savo Uosto BP, o jau po to galėsit gąsdinti ir Grubliauską, ir Skvernelį. Gąsdintojai…

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

„Belaruskalij“ procese suformuotas arbitražo teismas

Dėl Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuoto proceso prieš Lietuvą, 2024 m. pradžioje buvo suformuotas arbitražo teismas, informuoja Susisiekimo ministerija. ...
2024-02-11
Skaityti daugiau

Transportas

Tarp Žaliojo susisiekimo apdovanojimų laureatų - ir „Klaipėdos keleivinis transportas“

Vilniuje vykstančio tarptautinio Transporto inovacijų forumo metu penktadienį buvo įteikti Žaliojo susisiekimo apdovanojimai. Trečius metus iš eilės šie apdovanojimai teikiami ...
2023-11-24
Skaityti daugiau

ELTA

„Belaruskalij“ Lietuvai pateikė pranešimą apie arbitražą

Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai yra pateikusi pranešimą apie arbitražą, nurodo Susisiekimo ministerija. „Pranešimas pateiktas vadovaujantis Lietuvos ir Baltarusijos ...
2023-11-15
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This