Lietuvoje, nepaisant gražios gamtos, vaikai vis mažiau laiko leidžia lauke ir tampa vis sėslesni. O, pavyzdžiui, Suomijoje žiemą lauke vežimėliuose miegantys vaikai nieko nestebina. Buvimas lauke yra suprantamas kaip būtina vaiko sveikatos sąlyga.
„Ar lyja, ar sninga – vaikystėje gamtos elementai keldavo tiek džiaugsmo. Dabar į tai žiūrima visai kitaip, didelė hipergloba arba tai, ką galima vadinti „močiučių sindromu“ – apmuturiuoti, aprengti vaikus nuolat jaudinantis neva jie sušals“, – sako vaikų gydytoja pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė-Būtienė, pabrėžianti, kad perdėtas šiuolaikinių tėvų nerimas dėl atžalų joms visai nepadeda.
Mindaugo Šernos nuotr.
Augantiems būtinas judrumas
Šiuolaikiniai vaikai visame pasaulyje tampa vis sėslesni. Su tuo siejamas ilgesnis laikas, praleidžiamas namuose prie ekranų ir šeimos gyvenimo pokyčiai. Pavyzdžiui, didelis tėvų užimtumas lemia, kad skiriama mažai laiko aktyviai pabūti kartu, o labai skubant vaikai ne skatinami vaikščioti ar minti dviračiais, bet visur vežiojami automobiliu.
Pernykščio „Tarptautinio aktyvių sveikų vaikų aljanso“ tyrimo, apėmusio 49 šalis šešiuose kontinentuose, duomenimis, daugiau nei 70 proc. vaikų fizinio aktyvumo rodikliai yra nepakankami. Lietuva tarp šių šalių neišsiskiria geresniais duomenimis, o bendras mokinių fizinis aktyvumas net mažesnis nei pasaulinis vidurkis.
Lietuvoje retoje šeimoje užtikrinama Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama viena valanda judrumo.
Teigiama, kad sumažėjęs fizinis aktyvumas negali būti siejamas vien su mažu dėmesiu fiziniam lavinimui mokyklose – šiuolaikiniai vaikai tiesiog kur kas mažiau būna lauke.
Kalbinta vaikų gydytoja, I. Plėštytė-Būtienė sakė, kad ji vaikams „paskiria“ kuo daugiau laiko leisti lauke.
„Tėvai klausia, kaip grūdinti organizmą, dažnai sakau, kad sėdint ir žiūrint laidas apie vaikų sveikatą imunitetas nesustiprės. Grūdintis reikia lauke ir kuo daugiau“, – sako gydytoja.
Nauda sveikatai
Laiko leidimas lauke sietinas ne tik su didesniu aktyvumu, bet ir platesne nauda fizinei ir psichinei augančio vaiko sveikatai. Pavyzdžiui, 2012-2013 m. pustrečio tūkstančio pradinukų iš 36 Barselonos mokyklų dalyvavo tyrime, kurio metu pastebėta, kad praleidžiant daugiau laiko lauke, žaliose erdvėse gerėja mokinių kognityviniai gebėjimai, jie geriau susikaupia.
„Jei vaikas yra alergiškas namų dulkių erkėms ar naminiams gyvūnams, buvimas lauke leidžia išvengti didžiųjų kiekių alergenų, – sakė I. Plėštytė-Būtienė. – Jei reikia, kad po persirgtos ligos išsivalytų kvėpavimo takai ir vaikas išsikosėtų – būti lauke labai gerai. Bet reikia nepamiršti individualiai vertinti, kas kamuoja vaiką, pavyzdžiui, jei jam bronchų astma ir jis jautriai reaguoja į oro pokyčius – pernelyg aktyvus laiko leidimas šaltu oru lauke gali lemti, kad bus sudirginta gleivinė ir pasireikš bronchų spazmas“.
Gydytoja atkreipė dėmesį ir į tai, kad unikali Klaipėdos miesto padėtis šalia jūros lemia drėgnesnį orą, tad vaikščiojimas prie jūros naudingas tuo, kad sudrėkinama gleivinė, į kvėpavimo takus pakliūva naudingos medžiagos. O mieste yra sausiau – ji sudirginama lengviau.
Ugdymą lauke vykdančios „Miško mokyklos“ įkūrėja ir direktorė Dovilė Urbanavičienė sako, kad beveik visą dieną lauke praleisti vaikams yra naudinga. Anot jos, būdami lauke vaikai grūdinasi, sunkiau pasigauna įvairias ligas, nes nesibūriuoja uždarose patalpose, kur lengviau plisti ligų sukėlėjams.
Mindaugo Šernos nuotr.
„Būdami lauke vaikai turi daug galimybių būti aktyviais – treniruoti ir smulkiąją, ir stambiąją motoriką. Tradicinėse mokyklose taip pat yra sporto įrenginiai, bet jie vienodi – kopėtėlės, lygios grindys. Gamtoje daug įvairovės – skirtingo kietumo reljefas, išsiraizgiusios šakos, visa tai ne tik padeda treniruoti skirtingus raumenis, bet ir žadina vaizduotę, išradingumą“, – sako D. Urbanavičienė.
Buvimas lauke, anot jos, geros sąlygos didesniam vaikų judrumui.
„Vaikus iš tradicinių darželių pas mus atvedę tėvai sako, kad jau po mėnesio gali pastebėti fizinius pokyčius – vaiko kūnas darosi tvirtesnis, kietesnis, pats vaikas – ištvermingesnis, aktyvesnis, turi mažiau sveikatos problemų“, – sakė D. Urbanavičienė.
Akivaizdūs pokyčiai
Beveik pusmetį savo sūnų į „Miško mokyklą“ leidžianti fizikė, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pasakojo, kad pasirinkti šią vietą paskatino nusivylimas tradiciniu darželiu.
„Vaikas skųsdavosi, kad jų neveda į kiemą. Sūnus mėgsta būti lauke, bet mums buvo nepasisekę – auklėtojos mieliau laiką leisdavo grupėje nei lauke. Pasiteisinimų buvo daug: tai lyja, tai vėjas, tai šalta, tai drėgna, tai ką tik atsikėlė, tai nespėsi sušukuoti – priežasčių galima prisigalvoti daug“, – sakė moteris.
Mama džiaugėsi, kad jau po kelių mėnesių pastebi ryškius pokyčius vaiko elgesyje.
„Jam nebereikia paprastų žaislų, filmukų. Jis visada buvo su lakia fantazija, bet dabar ji dar labiau suvešėjo – geriausi žaislai yra gamtoje. Su vienu pagaliuku galima tiek daug nuveikti. Labai padidėjo ir savarankiškumas. Darželyje griežta tvarka, vaikas labai aiškiai supranta, ko negalima daryti. Tai susišaukia ir su mūsų namais – turime kelias griežtas taisykles, kurių laikantis visur kitur laisvė“, – pasakojo L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Jai antrinanti D. Urbanavičienė teigia, kad buvimas gamtos apsuptyje ir didelis fizinis aktyvumas prisideda ne tik prie labiau užsigrūdinusių, atsparesnių vaikų augimo, bet ir naudinga jų psichoemocinei sveikatai.
„Triukšmingose patalpose vaikams sudėtinga išlikti ramiems, o lauke vaikų triukšmas išsisklaido, nėra toks erzinantis. Būdami lauke vaikai patiria mažiau streso, yra mažiau linkę į agresiją, jų nesupa keturios sienos ir aštrūs kampai“, – sako D. Urbanavičienė.
Pasak jos, lauko sąlygomis ugdymą vykdančios mokyklos ir darželiai yra įprasti Skandinavijos šalyse, nors, jos nuomone, Lietuvoje ir ypač Klaipėdoje tam kur kas geresnės sąlygos.
„Klaipėdoje daugiau vėjo, bet mažiau šalčio nei kituose miestuose. Pas mus klimatinės sąlygos ne tokios ekstremalios. Patys esame įsikūrę nuo vėjo saugančioje miško kišenėje Giruliuose. Manau, kad visa Lietuva dėkinga ugdymui lauke – vis dar turime žiemas su sniegu, geras vasaras, gražų rudenį ir pavasarį. Tai smagu, nes daugelyje šalių, kur esame viešėję, metų laikai nėra tokie ryškūs. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nuolat dulkia lietus ir drėgna. Islandijoje šalta ir labai stiprus vėjas“, – sakė D. Urbanavičienė.
Išmokti būti lauke
Gydytojos I. Plėštytės-Būtiens nuomone, tai, kiek vaikai praleidžia laiko lauke, susiję ir su fiziniu tėvų aktyvumu – nuo jų priklauso, kokį laisvalaikį propaguos vaikai. Jei šeima mažai leidžia laiko lauke, prie buvimo gamtoje reikia pratintis.
„Tokiu atveju patariu nepulti į kraštutinumus. Vaikas sėdi namuose, tėvai ne mėgėjai eiti į lauką, bet pasnigo ir šeima su rogutėmis išsiruošia į kiemą visai dienai – akivaizdu, kad kitą dieną gali skaudėti gerklę, pakilti temperatūra“, – pasakojo I. Plėštytė-Būtienė.
Anot gydytojos, vaiko gimimas tėvus priverčia daugiau būti gamtoje, bet įprotis ne visada pasilieka. Pasiryžus keisti gyvenimo būdą, svarbu tą daryti palaipsniui.
„Reikia neperdozuoti, patariu prie lauko pratintis po truputį. Šios adaptacijos tikslas, kad organizmas nepatirtų streso pakitus oro sąlygoms. Tai daryti reikia įprastu laiku, iš pradžių pabūti valandą, vėliau laiką ilginti. Mūsų vaikai tiesiog nepratę ilgai būti lauke, todėl pervargsta tiek nuo buvimo gryname ore, tiek nuo didesnio fizinio aktyvumo. O nuvargęs organizmas sunkiau adaptuojasi, sunkiau kovoja su infekcinėmis ligomis“, – sako gydytoja.
I. Plėštytė-Būtienė pastebėjo, kad koją dažnai pakiša paprastas nežinojimas.
„Lauke neužsigrūdinusiam vaikui pakenkia ne tiek šaltis, kiek staigus temperatūros pokytis grįžus namo. Jei lauke buvo šalta, grįžus namo vaiko laukia karšta arbata, vonia – tai per staigus temperatūros skirtumas. Tas pats, kai karštą vasaros dieną valgome šaltus ledus ir vėliau skundžiamės gerklės skausmu“, – sako gydytoja, pabrėžianti, jog jau užsigrūdinusiam vaikui tokie temperatūros pokyčiai nebėra baisūs.
Vaikai lietaus nebijo
Anot specialistų, vaikams galima būti lauke bet kokiomis oro sąlygomis. Svarbiausia pasirinkti tinkamą aprangą. Tad ir „Miško mokykloje“ vaikai nepaisant oro sąlygų lauke praleidžia didžiąją dienos dalį.
Klausiama apie adaptaciją prie buvimo lauke, mokyklos direktorė tikino, kad sunkiau suaugusiems.
„Kai vaikai pradeda lankyti mūsų mokyklą, šeimoje dažnai turi įvykti perversmas. Smagu stebėti, kaip keičiasi tėvų požiūris į įvairius dalykus, pavyzdžiui, kokiu oru lauke gali žaisti vaikas, kiek gali susitepti ar sušlapti žaisdamas lauke. Patys vaikai pripranta lengvai, jie judresni, tad jiems retai šalta net kai šalta darbuotojams“, – sako ji.
Mindaugo Šernos nuotr.
Pasak D. Urbanavičienės vienas iš pokyčių, įvykstantis šeimos gyvenime, kuomet vaikai leidžiami visą dieną būti lauke – požiūris į aprangą. „Miško mokyklos“ vaikų tėvams kiekvienų mokslo metų pradžioje siunčiama informacija apie tinkamą aprangą įvairiomis oro sąlygomis – kiek sluoksnių ir kokių rūbų turi dėvėti vaikas.
„Visi taip pat esame pamišę dėl orų, savo išmaniuosiuose telefonuose turime bent po kelias orų programėles, pagal kurias orientuojamės, kokius rūbus reikia tą dieną rinktis“, – sako pašnekovė.
Patys vaikai, anot direktorės, kai yra tinkamai aprengti, skirtingas oro sąlygas priima tiesiog kaip kitokias žaidimo aplinkybes – jų žodyne tai ne blogas, o kitaip įdomus oras.
L. Kelpšaitė-Rimkienė pasakojo, kad priprasti prie kitokio darželio vaikui nebuvo sunku.
„Vaikas pradėjo nuo vasaros stovyklos „Miško mokykloje“, vėliau perėjom į darželį ten, tad pratinimasis vyko palaipsniui – pas mus orai nesubjūra per dieną. Sunkiausiai buvo turbūt seneliams, bet jiems primename, kiek daug patys būdami vaikais leisdavome laiko lauke, kiek džiaugsmo teikdavo sniegas“, – sakė moteris.
L. Kelpšaitė-Rimkienė taip pat pastebėjo, kad visuomenė dar neįpratusi prie ugdymo lauke.
„Sulaukėme labai daug aplinkinių komentarų, visi klausė, ar nebijome vaiko išleisti visą dieną į lauką, ar jis nepradėjo daugiau sirgti. Kai pasakome, kad viskas puiku, patys svarsto, kad gal verta pabandyti“, – teigė pašnekovė.
Mamos žodžiais, tik iki tol nervinio kosulio kamuojamo vaiko gydytojas, sužinojęs, kad pereinama į lauko darželį, optimistiškai pakomentavo, kad daugiau nebereikės susitikti.
Oro taršos baubas
Vienas iš buvimo lauke minusų – oro tarša. Miestuose vienas iš svarbiausių teršėjų yra transportas.
„Tarša kietosiomis dalelėmis kenkia mūsų kvėpavimo sistemai, įrodyta, kad smulkiausios kietosios dalelės pakliūva ir į kraujotaką, ir į smegenis. Agresyvūs chemikalai tiesiogiai degina, žeidžia kvėpavimo gleivinę, ji tampa jautresnė bakterijoms ir virusams. Cheminės medžiagos taip pat gali nusėsti mūsų kūne ir ilgainiui sukelti lėtinius uždegimus, onkologines ligas“, – vardijo I. Plėštytė-Būtienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis šiuo metu pasaulyje daugiau nei 90 proc. vaikų kvėpuoja užterštu oru. O vaikai yra ypatingai jautrūs oro taršai.
„Vaikų imuninė sistema nėra pilnai išsivysčiusi ir ne taip greitai atpažįsta kenksmingas medžiagas. Antra – visas vaiko kūnas ir ypač bronchų gleivinė yra jautresni lengviau sudirginami. Ir trečia – svarbu pati fiziologija, tai yra, vaikas dažniau kvėpuoja ir taip daugiau oro prafiltruoja per savo plaučius“, – pabrėžė gydytoja.
Vaikai dėl savo ūgio taip pat yra arčiau žemyn sėdančių teršalų, tad gauna didesnes jų koncentracijas.
„Kita vertus diskutuojama, kas labiau kenkia – namie esantys chemikalai ir jų tarša ar buvimas lauke. Jei plaučių sistema veikia puikiai – tiek nosis, tiek ir kiti viršutiniai kvėpavimo takai gali puikiausiai išvalyti orą ir jį sušildyti – buvimas lauke neturėtų daug kenkti“, – sakė ne vienoje tarptautinėje darbo grupėje oro taršos ir vaikų plaučių ligų klausimais dirbusi gydytoja. – Kaip bebūtų daug kalbama apie oro taršą, tyrimai rodo, kad geriau bėgti krosą šalia greitkelio nei visai nesportuoti“.
PSO pataria miesto erdvėse laiką su vaikais pasirenkantiems leisti tėvams vengti būti šalia judrių gatvių, ypač piko metu, einant šalia gatvės pakelti mažus vaikus, kad jie nebūtų viename lygyje su išmetamomis dujomis, o dienomis, kai kietųjų dalelių kiekis ore viršija leidžiamas normas, būti namuose arba rinktis išvykas už miesto ribų.
Labai teisingai, kokybiška sezoną atitinkanti apranga ir lai niekas daugiau neriboja vaiko buvimo lauke. Grynas oras=užsigrūdinęs vaikas.