[vc_row][vc_column][vc_column_text]Vienu iš Dumpių kaimo smarvės šaltinių esanti AB „Grigeo Klaipėda” ketvirtadienį kontroliuojančių institucijų atstovams bei politikams pristatė pirmojo etapo investicijas į šioje vietoje esančius jos nuotekų valymo įrenginius.
Nors ir po beveik pusės milijono eurų vertės investicijų – dviejų nuotekų baseinų uždengimo ir kvapų ozonavimo sistemos įrengimo – teritorijoje protarpiais vis dar buvo jaučiamas ne itin malonus kvapas, bendrovės vadovai akcentavo, kad naujoji įranga kol kas veikia tik bandomuoju režimu ir dar nėra pasiekti pageidaujami rodikliai. Taip pat priminta, kad visgi tai yra darbinė aplinka, svarbiausia esą yra, kad kvapai nesklistų už įmonės teritorijos ribų. Antrajame investicinio projekto etape įmonė numato įdiegti dumblo sausinimo įrangą, taip pat žada nuorinant nuotekų linijas naudoti probiotikus.
Nuotekų baseinas prieš uždengimą ir dabar. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak buvusio „Grigeo Klaipėda” vadovo, dabar įmonės valdybos nario pareigas einančio Roberto Krutikovo, du iš keturių nuotekų baseinų buvo uždengti todėl, kad matavimų, modeliavimo metų buvo nustatyta, jog būtent jie yra didžiausi kvapų šaltiniai. Uždengiant juos, surenkant visą kvapų emisiją ir įrengiant ozonavimo sistemą siekiama kvapų emisijas sumažinti 95 proc. nuo buvusio kiekio.
Pasak naujojo įmonės vadovo Tomo Eikino, šiuo metu, kai įranga dar dirba paleidimo-bandomuoju režimu, kvapus pavyko sumažinti 80 proc. – sieros vandenilio viename kubiniame metre būdavo 20 miligramų, o šiuo metu yra likę 5-7 miligramai.
„Sistema reaguos ir bus derinama atsižvelgiant ir į metų laiką”, – sakė T. Eikinas.
„Norėtųsi, kad kvapą mažinančių sprendinių būtų daugiau. Kvapų visiškai išvengti tikriausiai neįmanoma, bet reikia daryti viską, kad iš teritorijų iškeliautų tik pats mažiausias įmanomas kiekis. Gal visgi naudosite „Airn born” patrankas? Būtų gerai, kad visos čia esančios įmonės susivienytų ir pradėtų jas naudoti”, – sakė įmonės teritorijoje apsilankęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
„Probiotikai yra dozuojami, jų kiekis yra nustatytas bandymų būdu tiek fabrike, prieš atiduodant nuotekas, tiek čia. Kalbant apie patrankas, kol kas buvo nuspręsta visgi pasirinkti kvapų surikimo ir ozonavimo būdą. Žiūrėsime, koks bus galutinis rezultatas po matavimų bei modeliavimų, galbūt jos irgi bus naudojamos”, – sakė R. Krutikovas.
Miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkui Alvidui Šimkui pasiteiravus, o kas bus daroma su nuotekų linijos nuorinimo šuliniais, R. Krutikovas teigė, kad prie jų buvo atlikti bandymai su minėtomis „Airn born” probiotikų patrankomis.
„Nuorinimo metu dozuojant probiotikus efektas yra didžiulis. Yra užsakyta įranga, neužilgo turi atvažiuoti. Sumontuosim ir nuorinimo metu bus naudojami probiotikai”, – žadėjo R. Krutikovas.
Trumpos diskusijos su G. Neniškiu metu taip pat buvo sutarta, kad bus toliau kalbama dėl galimybės „Grigeo Klaipėda” prisijungti prie miesto nuotekų tinklų. Anot T. Eikino, įmanoma parengti verslo pagrindais pagrįsta kainodarą, kuri neatsilieptų buitinių vartotojų mokamai kainai.
„Grigeo Klaipėda” nuotekų baseinų uždengimo darbus atliko Vokietijos kompanija „Baur Folien GmbH”, o kvapų ozonavimo sistemai, kuri sumontuota moduliniame pastate-konteineryje tarp dviejų baseinų, įrangą tiekė UAB „AirPlusl Lituanica” kompanija. Šios pirmojo etapo investicijos atsiėjo beveik pusę milijono eurų. Antruoju etapu į nuotekų dumblo sausinimo įrangą kitąmet ketinama investuoti apie 700 tūkst. eurų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”114868,114869,114870,114871,114872,114873,114874,114876,114877,114878,114879,114880,114881,114882,114883,114884″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
To: Grigeo. Tau tikrai yra ne visi namie ir matyt blogai supranti, kaip eina kvapo sklaida ir kiek zmogus gali uzuosti. Jeigu raso, kad smirda. Tai reiskia kvapas niekur nedingo. Juk zmones patys skundziasi, kad smirda. O jeigu kvapo nebutu, tai niekas manau nebutu mokejas 1,2 mln kaip rasote. Taip gal kazkiek ir pamazinote, bet esme kad ji vistiek yra didesne, nei leistina. Visu 1000 kartu.
Tai kvapai nuo smarves saltinio tolstant nemazeja? Ir kurios vietos sakinio „Beje, niekur nesakiau, kad nesmirda, bet klausimas, ar viršijamos normos ar ne? Tai gal visgi normas reikia keisti?” jus nesupratote?
Man atrodo, kad jus visai nesigaudote ponas Grigeo darbuotojau, mano namas stovi jau daugiau kaip 67 metus, pries tai ten gyveno mano tevai. Kvapas nuo jusu imones as gerai atskiriu, nes ten visus kampus esu apejas. Manau daug daugiau kartu, negu jus. Todel gerai zinau, kas kaip yra. Jusu kvapas iseina uz jusu teritorijos, ir kaip sakote nuo vejo is slegio labai priklauso, kur smirdes. Tai pateikite skaicius Ir faktus kad nesmirada , O ne rasinekite visokias nesamones. Dar liko neuzdengtos dumblo aiksteles, biologinio valymo baseinas, kuriame tikriausiai naudojamas oras, ir jo pagalba visas blogas kvapas keliamas aukstyn. Plius dar visokie vantuzai mieste. Per kurios smardinate visa miesta. Ar dar reikia vardinti? Geriau sesk prie stalo ir galvoj kaip isspresti, o ne rasinek nesamoniu….
Pirmiausia, klystate dėl to, kad aš „Grigeo” darbuotojas. Aš tik nemėgstu neargumentuotų rėksnių. Antra, pasižiūrėjus į maps.lt artimiausias objektas nuo šios įmonės nuotekų baseinų, apie kuriuos eina kalba šiame straipsnyje, yra 250 metrų. Net jei tai yra tamstos namas, tai rodo, kad meluojate. Tad tai priverčia abejoti ir teiginiu apie 67 metus čia stovintį namą…
Grigeo darbuotojau, tu geriau dar karta paskaityk, kur mano namas stovi ir nuo kokios vietos as rasiau. Nes matau, kad sunkiai gaudaisi. O kas per nuotekos bega, ir kur juos susidaro.
Romai, kalba juk ejo apie ta vieta, kuri aprasyta staipsnyje ir duomenys is tos, o ne kazkokios kitos vietos. Ir zmogus kelis kartus juk paminejo, kad jis nesako, kad nesmirdi, tiesiog nurode, kad matuota prie valymo irenginiu, o ne prie gyvenamuju namo. Nebent kazkas matavo kvapu koncentracija prie jusu namo per sita rengini, bet ar matavo?
To: Grigeo pakalikui. O tu paziurek gerai i zemelapi. Ir pamatysi kiek netoli yra gyvenamieji namai. Tai drasuoli pasakyk, kodel smirda ten? Ir kodel smirda zmonems Pietineje Klaipedos dalyje.
Kai nebelieka argumentų, lieka tik tokie ad hominem, kaip „pakalikas”. Kokiu atstumu arčiausiai yra gyvenamieji namai? Kiek lieka iš tų 7 miligramų kol iki jų vėjas atpučia? Beje, niekur nesakiau, kad nesmirda, bet klausimas, ar viršijamos normos ar ne? Tai gal visgi normas reikia keisti?
To: Grigeo Tai paskaiciuok ir parasyk, kas bus. Nes dabar jokiu skaiciu nerasai. Plius ar zinai, kur yra dumblas dedamas ir koks nuo jo eina sieros vandenilio kiekis, o nuo tos vietos iki mano namo tik koks 150 metru. O tik bandai rasineti atgal i Nerijaus pateiktus skaicius, apie nieka.
Paprastai kaltinantysis, jei jis, aišku, adekvatus, turi pateikti aiškius ir argumentuotus kaltinimus, o ne kaltinamasis turi gintis nuo nežinia ko. Klausimas tamstai – kas pirmiau atsirado, ar paties namas, ar „Grigeo” (miesto) valymo įrenginiai nuo jo už 150 m?
Nors ir po beveik pusės milijono eurų vertės investicijų – dviejų nuotekų baseinų uždengimo ir kvapų ozonavimo sistemos įrengimo – teritorijoje protarpiais vis dar buvo jaučiamas ne itin malonus kvapas…..
Nu bet Neriau tu ir pavarai!!! Išsirenki pačia blogiausią frazę iš teksto. Įstatymas sako – svarbu kad už tvoros nesmirda. Juk kai namie paši..ki, tai tualete irgi smirda, nors pagrindinis tikslas kad tavo kotleto kvapas kaimynams nenukeliautu.
To: Kotletai:
O tu žinai kas yra 7 mg/m3, tai vis tiek beveik 1000 kartų viršijimas. Kai turi būti nedaugiau 0,008 mg/m3
Kvapų kontrolės GYVENAMOSIOS aplinkos ore taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V885. Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 iš tiesų rašoma, kad leidžiama vienkartinė ir paros koncentracija sieros vandeniliu 0.008 mg/m3. Bet parodyk man nors vieną gyvenamąjį namą „Grigeo” nuotekų valyklos teritorijoje 🙂