Į šiuolaikinę vergovę patekę vyrai neslėpė nusivylimo Klaipėdos apygardos teismu ir penktadienį jo paskelbtu nuosprendžiu Klaipėdos rajono gyventojui ir dviem britams, kurie ne vienerius metus rezgė prekybos žmonėmis tinklą, o į jį patekusieji turėjo dirbti ir gyventi nežmoniškomis sąlygomis.

Edikas Mankevičius (kairėje) teisme nekreipė jokio dėmesio į nukentėjusiuosius. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Ne teismas, o kažkoks bardakas, anekdotai. Aš per juos (kaltinamuosius – V. S.) invalidu tapau ir teismas tuo netiki, niekaip negaliu įrodyti“, – po nuosprendžio paskelbimo emocijomis tryško pusamžis vyras. Jam teismas iš kaltinamųjų priteisė 3000 eurų neturtinę žalą, nors vyras prašė 300 tūkst. eurų.

„Visi garsiai aiškino, jog byla tarptautinė, kad ji pirma tokia istorijoje, o vis tiek normaliai nenuteisė. Faktas, kad yra ir daugiau nukentėjusių, į panašias situacijas patekusių žmonių. Bet jie tikrai niekur nebesikreips, nes pamatys, kad teismuose nieko nelaimės. Pats advokatams išleidau 1200 eurų,teismai truko ne vienerius metus, o naudos jokios“, – aiškino kitas nukentėjusysis. Teismas jam taip pat priteisė 3000 eurų neturtinę žalą, nors vyras prašė 180 tūkst. eurų.

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį paskelbė nuosprendį tarptautinėje byloje, kurioje kaltinimai prekyba žmonėmis buvo pateikti Vėžaičių gyventojui 56 metų Edikui Mankevičiui ir dviem britams sutuoktiniams – 57 metų Jacqueline Hazel Judge ir 59 metų Darrel Jon Houghton. Byloje būta 11 nukentėjusiųjų, tačiau teisme pasirodė tik du.

Klaipėdos apygardos teismo posėdis telekonferenciniu ryšiu buvo transliuojamas ir Didžiojoje Britanijoje, o vaizdas ir garsas iš ten – ir uostamiestyje. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teismas, ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir vykdė prekybą žmonėmis.

E. Mankevičius ir abu britai žmonėmis prekiavo beveik dešimt metų nuo 2006-ųjų. Lietuvis su užsieniečiais susitarė, kad už tam tikrą mokestį Lietuvoje suras socialiai pažeidžiamų asmenų, pažadės jiems gerą atlyginimą ir darbą užsienyje, atgabens juos į Jungtinę Karalystę, apgyvendins savo ar išnuomotose namuose ir išnaudos darbui vištų fermose.

Visi trys kaltinamieji savo planą ir įvykdė. Į Didžiają Britaniją nuolat buvo vežami vyrai, o kaltinamieji naudojosi jų pažeidžiamumu. Emigrantus esą buvo lengva valdyti, nes jie nemokėjo užsienio kalbos, pateko į svečią šalį, nežinojo jos įstatymų, neturėjo pinigų grįžti į Lietuvą, kaltinamieji vartojo psichologinį, o kai kurias atvejais – ir fizinį smurtą.

Kitaip tariant, užsidirbti pinigų atvykę vyrai iš Lietuvos pateko į tikrą vergovę. Jie pasakojo, kad už 1000 sugautų ir į narvus sukištų vištų buvo žadama mokėti po 3 svarus. Tačiau labai dažnai vyrai atlyginimo net negaudavo, nes iš jo buvo išskaičiuojamos įvairios baudos, pavyzdžiui, už netinkamai atliktą darbą ar net neišplautus puodelius.

Atvykėliai iš Lietuvos dirbo net po 17 valandų per parą, kruvinomis rankomis, nes nebuvo aprūpinti darbo saugos priemonėmis. Jie buvo vežiojami dideliais atstumais po visą Jungtinę Karalystę iš vienos paukščių fermos į kitą. Kelionėse esą net negaudavo valgyti, gamtinius reikalus reikėdavo atlikti į butelius ir išmesti pro langus.

Jei pavykdavo miegoti laikinuose namuose, sąlygos juose taip pat buvo antisanitarinės: reikėjo miegoti ant čiužinių, kurie buvo parnešti iš sąvartyno, kandžiojosi blakės.

Todėl teismas konstatavo, kad nukentėjusieji Jungtinėje Karalystėje gyveno ir dirbo vergijos ar į vergiją panašiomis sąlygomis.

Už prekybą žmonėmis E. Monkevičius nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau pataisos namuose praleis 5 metus, nes į bausmės laiką įskaičiuotas beveik metus trukęs suėmimas.

Abu britai nuteisti kalėti po 5 metus. Beje, Didžiojoje Britanijoje tokia veika, už kurią Lietuvoje britai nuteisti, net nelaikoma baudžiamąja.

Prokurorai prašė E. Mankevičiui skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę, o abu britus įkalinti septyneriems metams.

Klaipėdos apygardos teismas nusprendė iš dalies patenkinti 4 nukentėjusių prašymus priteisti neturtinę žalą. Vyrams priteista nuo 2 iki 5 tūkst. eurų, nors jie prašė šimtą kartų didesnių sumų. Nustatydamas priteisiamas sumas teismas esą rėmėsi ankstesne teismų praktika dėl neturtinių žalų sumų dydžio, buvo įvertinta ir kaltinamųjų turtinė padėtis.

Išklausyti teismo nuosprendžio atvyko E. Mankevičius. Jis teismo salėje nebuvo suimtas, nes nuosprendis įsigalios po 20 dienų, jei nebus apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Britai nuosprendžio klausėsi nuotoliniu būdu – per telekonferencinį ryšį. Jiems buvo transliuojamas ir garsas, ir vaizdas iš Klaipėdos apygardos teismo posėdžių salės.

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Regina Bertašienė, kuri nagrinėjo šią bylą, pripažino, kad tai pirmas atvejis jos praktikoje, kai teismo posėdžius reikėjo tiesiogiai transliuoti į užsienį. „Kituose teismuose tokių bylų buvo, bet irgi tik viena kita. Tai buvo sudėtinga byla ir teisine, ir organizacine prasme. Britanijos piliečiai iškart pareiškė, kad į Lietuvą neatvyks. Jie net nebuvo suimti, nes Britanijoje tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl neturėjome jokių galimybių juos atsigabenti į teismo posėdžius. Todėl jie ir vyko nuotoliniu būdu, o tai apsunkino darbą, nes ir ryšys strigo, buvo ir kitų organizacinių keblumų“, – aiškino R. Bertašienė.

Paklausta, kur laisvės atėmimo bausmę atliks nuteisti britai, jei jie nuosprendžio neskųs ir jis įsigalios, teisėja konkrečiai atsakyti negalėjo. „Sunku pasakyti, ar jie realiai atliks įkalinimo bausmę. Jie kalėti turėtų savo šalies pataisos namuose, bet visas tas „Brexit“, tai net nežinau, kaip bus“, – kalbėjo R. Bertašienė.

Ikiteisminis šios bylos tyrimas užtruko beveik dvejus metus. Jam atlikti ir nusikalstamai veikai išaiškinti buvo sudaryta tarptautinė jungtinė tyrimo grupė, kurios veiklą koordinavo ir iš dalies finansavo Europos teisinio bendradarbiavimo institucija „Eurojust“.