Į vietos naujoms uostamiesčio kapinėms paieškas įsitraukė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis ketvirtadienį susitiko su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku. Vadovai sutarė, jog turi būti sudaryta darbo grupė iš abiejų savivaldybių atstovų. Ji ir ieškos galimybė įkurti naujas kapines.

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog liko vos dveji metai ir Lėbartų kapinėse nebebus galima laidoti žmonių, nes ims trūksti vietos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Todėl dar 2017 metais Klaipėdos savivaldybės užsakymu buvo atlikta Kapinių plėtros galimybių studija. Jos regėjai identifikavo šešias ir iš jų išskyrė tris geriausias vietas naujoms kapinėms. Visos jos – Klaipėdos rajone, todėl pasiūlyta kreiptis į jo savivaldybę, kad ji taip pat jas pažymėtų rengiamame naujame bendrajame plane.

Tačiau Klaipėdos rajono politikai miesto planus savo kapines įrengti pas kaimynus pasitiko priešiškai ir iki šiol jokie sprendimai nėra priimti. Todėl problemą imta spręsti aukščiausiu politiniu lygiu – Klaipėdos miesto ir rajono merų susitikime, kurį inicijavo Klaipėdos savivaldybė.

„Naujos kapinės yra vienas aktualiausių klausimų, susijusių su Klaipėdos rajonu, bet reikia pripažinti, kad susitarimo vis dar ieškoma. Matyt, tiek parengta studija, galbūt jos pristatymas, imtis nebuvo tokie korektiški ir suderinti su Klaipėdos rajonu. Bet vis tiek reikia žiūrėti ne į praeitį, nagrinėti, kas, ką, kam pasakė. Reikia žiūrėti į ateitį. Todėl džiaugiuosi, kad vyko sveikas pokalbis, po kurio bent jau man liko įspūdis, kad rajonas išties puikiai supranta, jog gyvename viename regione, vienoje geografinėje erdvėje, tad ne tik džiaugsmai, bet ir iššūkiai yra bendri“, – po susitikimo su Klaipėdos rajono meru ketvirtadienį kalbėjo V. Grubliauskas.

Jis teigė, jog su kaimynais sutarta operatyviai suformuoti darbo grupę iš Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių administracijos vadovų ar jų deleguotų asmenų. Ji ir turi ieškoti galimybių įkurti naujas kapines.

„Supratau, kad rengiamame Klaipėdos rajono bendrajame plane galimybė spręsti kapinių problemą nėra užkertama. Tačiau kalbėti apie konkretybes, tvirtinimą, politinį pritarimą dar anksti. Laukia ilgas darbas rasti sprendimą, kuris keltų kuo mažiau trinties, nesutarimų, o būtų išsprendžiantis šią problemą. Matau pakankamai konskruktyvių ir dalykišką Klaipėdos rajono vadovybės požiūrį, bet dirbti teks daug, greitai ir intensyviai“, – tikino V. Grubliauskas.

Jis pripažino, kad įrengti naujas Klaipėdos kapines labai spaudžia laikas. Tačiau dabar vis tiek yra svarbiausias principinis sprendimas, ar galima rasti išeitį. „Rajonui svarbu pasitvirtinti savo bendrąjį planą. Kapinių paskirčiai kelios vietos lyg ir turi būti numatytos – tai darbingų, konstruktyvių, abipusiai pagarbių derybų objektas. Todėl galimybė, jog naujos Klaipėdos kapinės bus rajone, nėra beviltiškai prarasta, tačiau teks rimtai padirbėti, kad ji taptų realybe. Blogiausia yra dabar tvyranti neaiškumo aura ir nesusikalbėjimo aspektas“, – konstatavo Klaipėdos meras.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas tvirtino, jog rajonas buvo ir yra nusiteikęs geranoriškai spręsti problemą.

„Man smagu, kad pagaliau prasidėjo dialogas, sutarta veiksmus derinti aukščiausiu lygiu. Mane glumina tai, kad niekaip nesuprantu, iš kur atsirado kalbos apie Klaipėdos rajono priešiškumą. Jos tikrai stebina. Per pastaruosius dvejus metus iš Klaipėdos savivaldybės sulaukėme tik dviejų raštų dėl naujų kapinių Klaipėdos rajone. Viename rašte buvo nurodoma viena vieta, kitame – visai kita. Tačiau esminis dalykas yra prašymas mūsų bendrajame plane nestabdyti galimybės atsirasti naujoms kapinėms”, – aiškino A. Bogdanovas.

Jis pabrėžė, kad toks noras yra tenkinamas, nes naujame Klaipėdos rajono bendrajame plane, kurio viešinimo procedūra pradedama, yra numatyta galimybė steigti naujas kapines.

„Vietų dar nekonkretizuojame, tai sudėtingesnis darbas, nes reikės atsižvelgti ir gyventojų nuomonę, pritarti turi ir politikai. Vietų klausimu ir dirbs ta darbo grupė, į kurią asmenis deleguos miesto ir rajono savivaldybių merai”, – kalbėjo A. Bogdanovas.

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog Kapinių plėtros galimybių studijos rengėjai nustatė, kad geriausiu atveju Lėbartų kapinėse esamų plotų naujoms kapavietėms užteks tik iki 2022 metų. Šių kapinių plėtra nebegalima, nes teisės aktai numato, kad vienerioms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, o Lėbartų kapinės jau dabar užima apie 60 ha plotą.

Konstatuota, kad nuo 2022 iki 2050 metų net ir pesimistiškiausio demografinio scenarijaus atveju naujoms Klaipėdos kapinėms reikėtų 92 ha ploto, tad būtina formuoti bent dvejas kapines, nes vienerių plotas negali viršyti 40 ha.

Studijos rengėjai nurodė, kad dėl geologijos ir kitų priežasčių geriausia vieta pradėti kurti naujas kapines yra Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, prie Sarčių kaimo. Tačiau savo nepasitenkinimą jau ne kartą išreiškė Kretingalės bendruomenė.

Teisės aktuose numatyta, kad žmonės gali būti laidojami bet kuriose kapinėse, nepriklausomai nuo to, kur jie gyveno, jei tik jos yra veikiančios. Tad ir naujose Klaipėdos miesto kapinėse, jei tokios bus įrengtos rajone, bus galima laidoti ne tik klaipėdiečius.