Sveikatos apsaugos ministerija pranešė pradedanti vykdyti gydymo įstaigų reitingavimą. Pirmiausia įstaigos bus reitinguojamos pagal keliolika kriterijų, vėliau jų sąrašas bus plečiamas. Reitingai bus atnaujinami du kartus per metus.

Reitinguojamos bus 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai. Į šias gretas patenka tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos. Nevertinamos yra tos įstaigos, kurios neturi sutarčių su ligonių kasomis.

Geriausiai išreitinguotų Klaipėdos gydymo įstaigų dešimtukas. Pirmoje vietoje esantis „Salvijos” medicinos centras užima 8 vietą šalyje.

Reitingai skelbiami Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainėje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai yra dar vienas svarbus reforminis žingsnis, siekiant gerinti šalies gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams.

„Tai labai svarbus sisteminis pokytis, nes nuo šiol pacientai, rinkdamiesi gydymo įstaigą, kurioje nori būti prisirašę ir gauti reikiamas medikų paslaugas, turės daugiau galimybių gauti aktualios informacijos prieš priimdami svarbų sprendimą. Bus matomi įstaigų vertinimai pagal konkrečius rodiklius, kurių ateityje tik daugės. Tai seniai planuota naujovė. Su kolegomis iš VLK jai ruošėmės ne vienerius metus. Ir tai tik pradžia. Esame pasirengę tobulinti startuojančią reitingavimo sistemą, tad konstruktyvi kritika ir pasiūlymai mums labai svarbūs. Girdime, klausomės ir dirbame. Juk visi norime geriausių rezultatų. O stengtis turime dėl ko. Štai naujausias Europos Komisijos tyrimas rodo, kad Lietuva pagal daugelį rodiklių tarp kitų šalių yra sąrašo pabaigoje. Tad turime visi stengtis tobulinti sistemą, pertvarkyti taip, kad galėtume kilti į aukštesnes pozicijas“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Veryga.

Artimiausiu metu bus diskutuojama dėl dar 8 naujų rodiklių, kuriuos pasiūlė šeimos gydytojus atstovaujančios draugijos, aktyviai dalyvaujančios plečiant gerų darbo rezultatų rodiklių spektrą.

VLK direktorius Gintaras Kacevičius teigia, kad įstaigų darbo rezultatai lemia ne tik pacientų pasitikėjimą.

„Nuo jų priklauso ir įstaigoms skiriamas finansavimas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo papildomai mokami priedai už gerus darbo rezultatus bei skatinamieji priedai už tam tikrų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlikimą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje apmokėjimas už gerus darbo rezultatus sudaro beveik 13 procentų“, – teigia G. Kacevičius.

Gerus darbo rezultatus sveikatos priežiūros įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) mokama papildomai. Intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti šiemet iš PSDF iš viso skiriama 35,1 mln. eurų. Tad tokia apmokėjimo už paslaugas tvarka jas skatina siekti geresnių darbo rezultatų, o pacientai dėl to sulaukia daugiau šeimos gydytojų dėmesio, aukštesnės paslaugų kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos, kas leidžia mažinti eiles pas gydytojus specialistus.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras teigia, kad įstaigų reitingavimas yra sveikintinas žingsnis, nes tai skatintų sveikatos priežiūros sektoriaus kokybės vystymąsi, o gydytojus ir jų komandas – dirbti efektyviau.

„Visgi ateityje vertinimas turėtų būti atliekamas ne kas pusmetį, o kas ketvirtį arba kas mėnesį. Tuomet vadovai galėtų operatyviau reaguoti į gydytojų darbo kokybę. Gerų rezultatų vertinimo modelis turėtų būti pritaikytas taip, kad kiekvieną mėnesį įstaiga galėtų įsivertinti veiklos rezultatus ir už juos gauti atlygį iš PSDF. Taip pat siūlyčiau ateityje peržiūrėti rezultatų vertinimo rodiklius, ypatingai akcentuočiau poliligotumo rodiklių išskyrimą“, – sako K. Štaras.