Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektas, regis, pagaliau sulauks reikiamo valstybės dėmesio. Seimo Kultūros komitetas trečiadienį akimirksniu pritarė, jog šis projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ir pažadėjo, jog pasirūpins, kad savo valią kuo greičiau pareikštų ir parlamentas.

Klaipėdos savivaldybė ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia siekė, kad šį projektą valstybei svarbiu savo nutarimu pripažintų Vyriausybė. Tačiau išaiškinta, kad ji to padaryti negali, nes pasikeitė teisinis reguliavimas dėl tokių nutarimų priėmimo – esą jį priėmus iškart turi sekti išaiškinimas, iš kur bus skirtos lėšos, nustatyti kiti techniniai įgyvendinimo būdai. Todėl Kultūros ministerija Klaipėdos savivaldybei ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai pasiūlė kreiptis į Seimo Kultūros komitetą, kad šis kreiptųsi į parlamentą, o šis savo nutarimu šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą ir pripažintu valstybei svarbiu.

Nutarimo projektas trečiadienį ir buvo svarstomas Seimo Kultūros komitete.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis priminė, kad bendruomenė jau senokai nusprendė toje vietoje, kur stovėjo nugriauta šv. Jono bažnyčia, atstatyti naują, bet šiek tiek mažesnę nei buvo.

„Tada už suaukotas lėšas buvo parengtas ir techninis projektas, gautas statybos leidimas, bet visuomenė ir Klaipėdos savivaldybė pageidavo, kad bažnyčia būtų atstatyta tokia, kokia buvo, o ne mažesnė. Vieni tokio projekto įgyvendinti negalime – turi būti ir visuomenės, valstybės dėmesys. Klaipėdos savivaldybė šiame procese dalyvauja, mes ieškome partnerių Vokietijoje. Bet ten esančių partnerių laikysena yra tokia, kad jie nori aiškumo, jog šis objektas nėra tik bendruomenės ambicija, kad jis rūpi ir valstybei. Tad mūsų prašymas ir yra inicijuoti ir Seime priimti nutarimą suteikti šiam projektui valstybei svarbaus projekto statusą“, – aiškino M. Sabutis.

Jis tvirtino, jog atstatytoji šv. Jono bažnyčia bus ne tik maldos namai, o daugiafunkcis centras. Jame numatoma eksponuoti ir unikalią vieno verslininko surinką Mažosios Lietuvos ir Prūsijos tapybos kolekciją.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas tikino, kad jau atlikta daug namų darbų tam, kad šv Jono bažnyčia su bokštu būtų atstatyta.

„Atlikti priešprojektiniai tyrimai, nustatyta preliminari sąmata, gautas teigiamas Kultūros paveldo departamento sprendimas dėl archeologinių tyrimų, kurie prasidės kitais metais. Kai visus šiuos klausimus išspręsime, galėsime pradėti projektuoti bažnyčią. Seimo nutarimas padėtų dėl lėšų skyrimo diskutuoti su Vokietijos atstovais ir fondais, jau pradėtos derybos su Vokietijos Bundestagu dėl finansavimo. Tad valstybės pozicija šiuo klausimu yra labai svarbi“, – tikino R. Zulcas.

Seimo Kultūros komiteto narys Mantas Adomėnas teigė, jog sprendimas yra labiau nei aiškus, nes reikia tik pripažinti projektą valstybei svarbiu ir tai įgalins iš Vokietijos pritraukti investicijas.

„Galime parengti tokį nutarimo projektą komiteto vardu ir jį pateikti Seimui“, – ragino M. Adomėnas.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis patikino, kad savo rankose jau laiko parengtą darbinį nutarimo projektą. Jame rašoma, kad Seimas nutaria šv. Jono bažnyčios ir bokštų atstatymo projektą pripažinti valstybei svarbiu projektu bei siūlo Vyriausybei įvertinti galimybes prisidėti prie sklandesnio projekto įgyvendinimo.

„Jei mes komitete turime bendrą sutarimą, tai registruojame komiteto vardu nutarimo projektą, jį pažiūrės teisininkai, ir Seimas galės balsuoti. Maksimaliai greitai Seimas nutarimą gali priimti sausio 14 dieną, o blogiausiu atveju – kovą. Pabandysime padaryti, ką galime“, – ryžtingas buvo R. Karbauskis.

M. Sabutis neslėpė nuostabos: „Tai net geriau nei įsivaizdavome. Tai mums labai gera žinia“.

Skaičiuojama, jog šv. Jono bažnyčios atstatymo projektavimo ir susijusios paslaugos kainuos apie 1,68 mln. eurų, finansavimą turėtų užtikrinti Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija, o 15,96 mln. eurų vertinamos statybos būtų finansuojamas kooperuojant parapijos, savivaldos ir Europos Sąjungos lėšas.

Klaipėdos savivaldybė ir Klaipėdos liuteronų parapija šiemet balandžio 12 d. pasirašė ir ketinimų protokolą dėl būsimo bendradarbiavimo įgyvendinant projektą – techninės pagalbos, finansavimo užsitikrinimo, būsimų erdvių įveiklinimo, viešojo juridinio asmens įkūrimo bei turto nuosavybės sąlygų.

Bažnyčią numatoma atstatyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. Jos erdvės būtų pritaikytos evangelikų liuteronų bendruomenės pamaldoms, kitoms religinėms apeigoms, kultūriniams renginiams (parodoms, koncertams, muziejui), o atstatytame bažnyčios bokšte turėtų būti erdvės, pritaikytos Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui.