Lietuvos jūrų muziejui ėmusis misijos išgelbėti nurašomą karinį laivą „Sūduvis“ (M52) ir išreiškus norą jį eksponuoti Dangės upėje, toliau tęsiasi diskusijos. Šįkart apie tokius ketinimus buvo pakviesti padiskutuoti bendruomenės atstovai.

Įžangoje į diskusiją Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas priminė, kad iki sovietmečio, kai buvo betonuotos upės krantinės ir ją nustota gilinti, , Dangė buvo pagrindinė laivų prieglauda.

Lietuvos jūrų muziejaus vyr. fondų saugotojas-direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius savo ruožtu pristatė daugelio pasaulio miestų centruose eksponuojamų istorinių laivų pavyzdžius. Mažesni ar didesni laivai, įsikomponavę į urbanistinį kraštovaizdį, kiekvienas su savita paskirtimi, stovi tiek Amerikoje, tiek įvairiose Europos šalyse. Pats artimiausias pavyzdys – Liepojos centre stovintis laivas, turintis muziejaus statusą. Pagal Jūrų muziejaus viziją, tokiu laivu gali tapti ir „Sūduvis“.

Kas būtų atsakingas?

Klaipėdos miesto savivaldybės ir bendruomenės kompromiso atveju Vyriausybė turėtų priimti sprendimą Lietuvos jūrų muziejui „Sūduvį“ leisti perimti savo nuosavybėn. Tai muziejų įpareigotų laivą išlaikyti savo lėšomis ir rūpintis jo įveiklinimu savarankiškai.

Klaipėdos miesto savivaldybės būtų prašoma suteikti leidimą nemokamai naudotis krantine ir padengti elektros energijos sąnaudas.

„Lietuvos jūrų muziejus prisiima didžiulę naštą ir atsakomybę. Išlaikyti tokį laivą – nėra malonumas, tai darome iš idėjos, pagerbdami atkurtas nepriklausomos Lietuvos karines jūrų pajėgas“, – teigė muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Teigiamo scenarijaus atveju laivui numatytas ne vienas įveiklinimo būdas – tai būtų dar vienas Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, laivybos istorinio rinkinio dalis. Be muziejinės paskirties numatyta, kad „Sūduvis“ galėtų tapti karininkų Ramove, edukacine baze jūrų kadetams ir jūrų skautams, traukos objektu miesto gyventojams bei svečiams, o taip pat ir vieša erdve, skirta renginiams.

Niekur nepageidaujamas?

Aršiausia diskusija užvirė prakalbus apie laivo eksponavimo vietą Dangėje. Pateikti trys vietos pasiūlymai: pastatyti „Sūduvį“ priešais meriją, surasti jam vietą netoliese „Meridiano“ arba įkurdinti laivą greta Irklavimo bazės.

Reaguodami į tokius pasiūlymus Klaipėdos irkluotojų atstovai ir vėl pareiškė, kad „Meridiano“ pusėje pastatytas „Sūduvis“ užgožtų upę bei trukdytų rekreacijai ir sportui, todėl pritarė tik „merijos“ variantui arba patarė ieškoti kitų alternatyvų.

Nuskambėjo ir siūlymas karinį laivą statyti jei ne prieš Pilies tiltą – žiočių link, tai iš karto už jo. Tačiau, pasak O. Žalienės, „Sūduvio“ eksponavimas prie žiočių būtų kenksmingas pačiam laivui, mat toje vietoje kiltų grėsmė jam būti „sužalotam“.

Mažųjų laivų asociacijos nuomone, „Sūduvis“ tikrai neturėtų stovėti Dangės atkarpoje nuo Pilies tilto iki žiočių, nes trukdytų mažųjų laivų judėjimui.

Tuo metu „Meridiano“ atstovai pabrėžė, jog jie visiškai neprieštarauja, jei kaimynystėje atsirastų dar vienas laivas ir mano, kad keli objektai, susitelkę vienoje vietoje, kaip tik taptų traukos centru.

Galutinis žodis, ar laivas stovės ir kur jo vieta, priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. „Sūduvio“ išsaugojimui ji lyg ir pritaria, tačiau vadovybė, pasak Lietuvos jūrų muziejaus atstovų, turi prisiimti atsakomybę ir nevilkinti konkretaus sprendimo priėmimo.

INFORMACIJA

47,1 m ilgio ir 8,3 m pločio laivas „Sūduvis“ buvo pastatytas 1958 m. Vokietijos kariniam laivynui, kaip minų traluotojas, o po 20-ies metų modernizuotas į minų paieškos laivą. 1999 m. birželio 22 d. karinis laivas perduotas Lietuvos Respublikai ir tapo pirmuoju, tais pačiais metais įkurto, priešmininių laivų diviziono laivu. Tuo laikotarpiu „Sūduvis“ sudalyvavo įvairiose tarptautinėse karinėse pratybose ir operacijose, kurios turėjo didelę reikšmę Lietuvos integracijai tokiose tarptautinėse politinėse ir karinėse organizacijose kaip NATO.