Nors per besibaigiančius 2019-uosius Klaipėdos uostas geriausiu atveju tik minimaliai viršys praėjusių metų krovos apimtis, Uosto direkcija juos vadina gerais arba net labai gerais. Tuo metu Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vidmantas Dambrauskas naudoja kuklesnį epitetą – „normalūs metai”.
Kalbant apie 2020-ųjų prognozes jau planuojamas ir apie 5 proc. galintis siekti krovos sumažėjimas. Uosto konkurencingumą tikimasi padidinti tobulinant kanalą ir didinant gilį bei rekonstruojant vartus.
Per 11 mėnesių uoste perkrauta 0,7 proc. daugiau krovinių nei pernai – 42,542 mln. tonų (2018 m. tuo pačiu laikotarpiu krova siekė 42,24 mln. tonų). Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
„Metai Uosto direkcijai buvo geri. Toliau vystėme infrastruktūrą, yra antras pagal dydį investicijų kiekis – 75 milijonų eurų”, -sakė laikinasis Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė.
„Metai labai geri, tikimės išsilaikyti praėjusių metų lygyje. Metų pradžia sukaupė rezervą, tad metų galo procesus jis kompensuoja”, – dar optimistiškiau kalba Uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Per 11 mėnesių uoste perkrauta 0,7 proc. daugiau krovinių nei pernai – 42,542 mln. tonų (2018 m. tuo pačiu laikotarpiu krova siekė 42,24 mln. tonų). Anot A. Drungilo, gruodis bus panašus kaip ir pernykštis, tad galutinis rezultatas irgi labai nesiskirs.
„Yra rekordinė grūdų apyvarta, perkops 3 milijonus tonų, kas buvo jau seniai. Naftos produktų sumenko apie milijoną tonų, bet kompensavo suskystintosios gamtinės dujos. Nesam labai jautrūs dideliems rinkos pokyčiams, nes esame diversifikuotas uostas”, – sakė A. Drungilas.
Iš kitų Baltijos šalių uostų didesnis augimas yra fiksuojamas tik Ventspilyje, o kitur krova menksta.
Pasak A. Drungilo, Vyriausybės patvirtintas uosto bendrasis planas yra labai pozityvus signalas rinkai, nes bus galima pradėti vykdyti ilgai strigusius investicinius projektus. Pavyzdžiui, uosto laivybos kanalo tobulinimą, kurio metu reikia pastatyti ir dvi naujas vedlines, o be bendrojo plano to esą nebuvo galima daryti.
„Mūsų problema šiandien yra gylis ir teritorijų trūkumas. Gylis yra ir saugumas yra labai susiję. Pasukus kanalą ir jį išgilinus iki 17 metro padidės saugumas įvedant laivus”, – sakė V. Paukštė.
Uosto laikinojo vadovo teigimu, sausio pradžioje jau bus skelbiamas tarptautinis konkursas dėl molų rekonstrukcijos. Darbus būtina užbaigti iki 2023 m. birželio, nes tada baigiasi Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis, iš kurio lėšų bus skiriama parama ir šiam projektui.
V. Paukštė patvirtino, kad kai bus gilinamas uosto kanalas, bus suformuotas ir apie 30 000 kub. m vadinasisis sėklius, kuris turėtų padėti stabilizuoti pliažus ties Melnrage.
Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis teigė, kad šiemet įmonės pelningumas bus panašus, tačiau kiek reikės mokėti dividendų dar nežinoma.
Jis sakė, kad kitiems metams jau planuojama apie 5 proc. mažesnė krova.
Uosto kapitonas Adomas Alekna savo ruožtu pažymėjo, jog šiemet gerokai sumažėjo laivų prastovų reide – locmanų darbo laiko sumažėjo, nors locavimo operacijų ir atlikta 345 daugiau. Į uostą per 11 mėnesių atplaukė apie 3 proc. mažiau laivų nei pernai tuo pačiu metu – atitinkamai 6343 ir 6537.
KOMENTARAS
Vidmantas Dambrauskas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Normalūs metai ir tiek. Kaip buvome prognozavę, kad išeisime „ant nulio”, taip ir yra. Tai, kad uostas yra diversifikuotas tikrai yra didžiulis pranašumas. Tačiau kitąmet krova jau turėtų sumažėti apie 5 procentus. Yra žinių, kad apie milijonas tonų vienų krovinių gali išeiti į Rusijos uostus. Trąšų segmente irgi bus nedidelis sumažėjimas – negali taip tęstis, kaip pastaruosius trejus metus, kai verste vertėme. Tokia tendencija – natūrali.
Investicijos į kanalo gilinimą ir tobulinimą yra labai svarbu, nes turime problemų būtent su gyliu. Ir nereikia kalbėti, kad gilinimas padės pritraukti daugiau krovinių. Reikia suprasti, kad didelė vertybė yra vien jau tai, kad taip didindami uosto konkurencingumą neprarasime krovinių.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas rašo komentarus tinklaraštyje ir nežino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį…..
Mieli uostininkai, jums pastaruoju metu nuolat postringaujant apie kažkokį dirbtinį sėklių, būtų labai naudinga paviešinti kas yra tos idėjos autorius, kur galima susipažinti su tokio kovos su jūra metodo tyrimais ir krantotyros, krantotvarkos mokslininkų išvadomis, prognozėmis kaip tai paveiks aplinką, kaip jūs gydysite ir lopysite tą savo sėklių po kiekvienos audros, kokie modeliavimai buvo daryti nustatant tokį teigiamą poveikį krantui ir t.t . Jūsų svetainėje turėtų būti viešinama visa su šiuo projektu susijusi informacija, todėl gal įmanoma įkelti dokumentus kokiu nors populiariu formatu https://www.portofklaipeda.lt/bangolauziu-uosto-vartu-rekonstrukcija . Širdingai dėkoju. Anksčiau jūs teigėte, kad dirbtinis sėklius būtų formuojamas tik pastačius išorinį uostą Melnragėje, tačiau jokiuose planavimo dokumentuose to nepavyko surasti, nes jo ten nėra. Dabar jau skelbiate, kad vien rekonstruojant uosto vartus, bus „gaminamas” ir kažkoks naujas sėklius? Nebeaišku kiek čia tų sėklių rengiatės užsėklinti? Kažkaip greituoju būdu viskas persiplanuoja, nelabai rimtai imate atrodyti.
Ar gali būti taip, kad to jūsų sėkliaus idėja tėra vien lėšų taupymas, kai akvatorijos gilinimo metu iškastas dumblas bus nebevežamas toli nuo kranto į „dump site”, o išpilamas iškart už uosto vartų, nes taip pigiau?
Žiūr. Gintaro teksto paskutinįjį sakinį: kad nereikėtų toli tų uosto iškasų toli vežioti. Taip pigiau.
Neskubėkite su išvadomis, mes dar nežinome ką uosto direkcija pasakys. Matyt, teks oficialiai užklausti, nes į visokias sapaliones komentaruose jie atsakinėti ir neprivalo. Juk gali būti, kad tas sėkliaus formavimas yra išorinio uosto statyba, nes ta vieta už šiaurinio molo bus kada nors užpilinėjama gruntu. Juk mušėsi į krūtinę, kad statys išorinį tik tada, kai realus poreikis bus, o uostininkai prognozuoja krovinių mažėjimą. Tik kažkokį mistinį 30 000 kūbų sėklių formuoti iki tol, kol reikiama užpilti vieta neizoliuota nuo bangų poveikio sukalant spraustasienes (paprasčiau – špuntu) – tai bus tik valstybės lėšų taškymas bangų malonei. Visas tas išpiltas dumblas atsidurs krante per pirmą štormą. Juk neįtariate, kad uosto direkcija galėtų tokiais niekais užsiimti?