Klaipėdos savivaldybei nusprendus dar kartą pratęsti terminą, iki kada šalia bėgių namuose Nemuno g. 113 ir 133 esančių butų ir patalpų savininkai gali apsispręsti dėl jiems siūlomos išpirkos, kai kurie žmonės sako, jog jų tikrai negąsdina paėmimo visuomenės reikmėms procedūra, apie kurią užsiminė miesto valdžia, kartu primindama, jog tada jau savininkai gali tikėtis tik rinkos kainos.

Ryžtingai nusiteikę žmonės sako kovosiantys iki galo ir tiki, jog teisme pavyktų įrodyti, kad jiems turi būti leidžiama įsikurti kitur adekvačiomis sąlygomis.

Nemuno g. 133 namo išskirtinumas yra gana maži kambariai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ilga istorija

Klaipėdos miesto taryba dar 2011 m. balandį patvirtino detalųjį planą, pagal kurį šie namai turėjo būti nugriauti. 2012 m. miesto Taryba priėmė ir sprendimą, kuriuo sutiko Nemuno g. dalį, kurioje stovi šie namai, perduoti Uosto direkcijai, o Vyriausybės sprendimu ji uostui buvo perduota 2016 m. lapkritį. Dėl nepakeliamų sąlygų gyventojai buvo prirašę aibę skundų įvairiausioms institucijoms, žadėjo blokuoti traukinių eismą, viena iš jų bylinėjasi teismuose dėl esą patiriamo žalos atlyginimo. Kad viršijamos leistinos vibracijos ir triukšmo normos, patvirtino ir visi penkis kartus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti matavimai. Susisiekimo ministerijos valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ buvo suvirinę bėgių sandūras, taip pat pastatė garsą sulaikančias sieneles, tačiau šios priemonė situacijos esą nepakeitė.

Pernai spalį miesto Taryba priėmė sprendimą pradėti neskelbiamas derybas su kiekvienu iš patalpų savininku. Kad būtų galima išpirkti butą, po tokių derybų galutinė jo kaina pagal Vyriausybės nutarimą negali daugiau nei 10 proc. viršyti nustatytos rinkos vertės. Abiejų šių namų atveju vidutinė rinkos vertė gavosi apie 600 Eur/kv. m arba 593 163 Eur. Pridėjus dar 10 proc., kartelė kilstelėjo maždaug iki 660 Eur/kv. m, o bendra suma – iki 652 479 Eur.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kiek vėliau trys uosto kompanijos – Birių krovinių terminalas (BKT), „Klaipėdos Smeltė” ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, į kurias pro šiuos namus kursuoja traukiniai, sureagavo į savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą „įvertinti galimybę prisidėti finansiškai” prie patalpų, esančių minėtuose namuose, išpirkimo. Prie jų dar vėliau prisijungė ir Centrinis Klaipėdos terminalas. Visos jos numatė galimybę prisidėti prie patalpų išpirkimo skiriant 20 proc. priedą prie rinkos vertės. Tačiau ir tai nepadėjo – su 30 proc. priedu prie vidutinės rinkos vertės sutinka ne visi šiuose namuose esančių patalpų savininkai.

Lapkričio pabaigoje vyko Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio ir uosto krovos kompanijų atstovų susitikimas, po kurio paaiškėjo, kad pastarosios prisidės ir tuo atveju, jei būstus po derybų sutiks parduoti ir tik dalis žmonių. O G. Neniškis tada informavo, jog dėl nesutinkančiųjų bus pradėta nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pagrindas jai vykdyti yra patvirtintas detalusis planas, numatantis šių namų griovimą. Žinia, vykdant turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jo savininkas jau gali tikėtis tik rinkos kainos, nebent jam pavyktų teismą įtikinti, kad savivaldybė dėl kokių nors priežasčių už nusavinamą turtą turėtų sumokėti daugiau.

Netrukus po šio pasitarimo žmones pasiekė dar vienas Savivaldybės raštas, kuriame informuojama apie pratęstą terminą ir galimas nuosavybės paėmimo visuomenės reikmėms procedūras.

Siūlomos sumos neužtenka lygiaverčiams butams

Nemuno g. 133 name gyvenantis Žilvinas Pranauskas, sulaukęs tokio laiško, atliko dar vieną analizę. Šįkart jis surinko visus  nekilnojamojo turto portalo domoplius.lt skelbimus, kurie rodo, jog už jam siūlomą sumą – 25 701 Eur – niekaip neišeitų įsigyti lygiaverčio dviejų kambarių buto, kaip kad byloja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Anot jos, pinigais kompensuojant visuomenės poreikiams paimamą turtą, privalu atsižvelgti į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą.

„Aš dabar turiu du kambarius, kad ir nedidelius, o už siūlomą sumą geriausiu atveju galėčiau įsigyti tik vieno kambario butą. Ar tai ne sąlygų pabloginimas? Name naujas, 2017 metais įrengtas šiluminis mazgas. Gal sienas, stogą reikėtų dar apšiltinti, nors abu namai statyti iš keramzito ir yra gana šilti. Yra garantuota vieta automobiliui pasistatyti. Aš tikrai nenoriu pasipinigauti, noriu tik persikelti bent jau į panašias gyvenimo sąlygas – dviejų kambarių butą gretimame rajone. Deja, bet už siūlomą kainą to padaryti neįmanoma”, – sako vyras.

Žmonėms kelia klausimų ir savivaldybės užsakymu UAB „Capital vertinimas” atliktas būstų vertinimas . Pavyzdžiui, antrame Nemuno g. 133 namo aukšte esantis negyvenamas būstas, neturintis ir plastikinių langų, yra įvertintas didesne kaina nei analogiško ploto, nuolat gyvenamas, turintis plastikinius langus. Martyno Vainoriaus nuotr.

Už 24-25 tūkst. eurų minėtajame portale jis rado tik du dviejų kambarių butus – bendrabutį su bendra virtuve Debreceno gatvėje (prašoma 25 tūkst. eurų) ir už 19 400 Eur parduodamą bendrabutį Mokyklos g. su bendra virtuve ir dušais.

Už panašias sumas dar parduodami 32, 35 ir 36 kv. m ploto vieno kambario butai bendrabučiuose Rumpiškės gatvėje ir Baltijos prospekte, vieno kambario butas Minijos g., kuriame reikalinga pilna rekonstrukcija, tokios pat būklės trijų kambarių butas Rimkuose ir tvarkingas vieno kambario butas Tilžės g., kurio oficiali paskirtis – komercinės patalpos.

Vyras peržiūrėjo ir 97 minėtajame portale esančius Žvejybos uosto rajone, gretimose gatvėse – Minijos, Sulupės, Žalgirio, Kalnupės, Nidos, Naikupės, Strėvos, Poilsio, Rambyno, Darželio, Merkio – parduodamų dviejų kambarių butų skelbimus. Tarp jų pigiausias buvo tvarkingas 49 kv m ploto dviejų kambarių butas Minijos gatvėje, už kurį norima 34 000 Eur. Už 34 700 Eur parduodamas taip pat Minijos gatvėje esantis 43 kv. m ploto butas, kuriam reikia remonto. Už panašios būklės 48 kv. m ploto butą Sulupės gatvėje norima 34 900 Eur.

„Kai kurie žmonės sunerimo gavę laiškus, kuriuose rašoma apie iškeldinimą, tačiau kalbamės, tariamės ir esame nusiteikę nepasiduoti, kovoti iki galo, kad mums būtų sudarytos galimybės išsikelti į lygiaverčius butus”, – sakė Ž. Pranauskas, primenantis, kad savivaldybės užsakymu UAB „Capital vertinimas” atliktas būstų vertinimas irgi kelia klausimų.