Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. visoje Lietuvoje nustatyti 1922 vaiko nepriežiūros atvejai. Iš jų Klaipėdos apskrityje tokių atvejų fiksuota 134.

Iš visų smurto formų tėvams vis dar labiausiai neaiški yra vaiko nepriežiūra. Pagal apibrėžimą tai įvardijama kaip nuolatinis tėvų ar globėjų negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių ir emocinių (psichinių) poreikių patenkinimo, galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai.

„Vaiko nepriežiūra – viena iš smurto prieš vaiką formų. Nepriežiūra gali pasireikšti fiziniu vaiko apleistumu, kai neužtikrinama saugi aplinka, nesirūpinama jo mityba, apranga. Vaiko nepriežiūrai priskiriamas tėvų ar globėjų atsisakymas suteikti vaikui reikalingas medicinines, socialines bei psichologines paslaugas. Taip pat nepriežiūra gali pasireikšti emociniu apleistumu, kai su vaiku nebendraujama, neskiriama jam pakankamai dėmesio, nesidomima jo interesais ir socialiniu apleistumu, kai nesirūpinama vaiko išsilavinimu, socializacija“, – sako Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Piekienė.

Pasak R. Piekienės, labai svarbu pabrėžti, kad skurdas ir sunkios gyvenimo sąlygos dėl objektyvių priežasčių nelaikoma nepriežiūra.

Vaiko teisių apsaugos specialistams dažnai tenka susidurti su apleistais vaikais, kai žalingų įpročių turintiems tėvams nerūpi, kaip jų vaikas miegojo, ar jis sotus, švarus, ar turi sezoną atitinkančią aprangą, avalynę.

„Vaiko nepriežiūra dažniausiai būna socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose. Tai tie atvejai, kai tėvas ir motina mėgsta išgerti ar vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir neskiria pakankamai dėmesio savo vaikui. Viso to pasekmė yra ta, kad šilumos ir meilės savo šeimose negaunantys vaikai, prieglobsčio, palaikymo, užuojautos pradeda ieškoti gatvėje“, – sako R. Piekienė.

Kaip rodo vaiko teisių gynėjų darbo praktika, vaikai labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai vienu metu patiria kelių rūšių smurtą – fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu skausmu, nepriežiūrą ir įtraukimą į asocialią veiklą, vaiko izoliavimą nuo socialinės veiklos, galimybių vaikui socializuotis (pavyzdžiui, susitikti su draugais, lankyti būrelius) nesudarymą ir pan. Ilgą laiką netenkinant vaiko poreikių ir neatsižvelgiant į jo interesus, kyla grėsmė jo pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui, prasideda vaiko emocinis žalojimas, darantis didelę žalą vaiko gerovei ir ateičiai.

Pasak Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologės Kristinos Lekavičiūtės, bet kurios rūšies suaugusiųjų smurtas prieš vaikus daro didelę neigiamą įtaką jų psichinei raidai ir palieka skaudžias pasekmes asmenybei.

„Vaikai iš tėvų visada tikisi sulaukti dėmesio, palaikymo, meilės ir supratimo. Kai vaikams to pradeda trūkti, kyla psichologinės problemos. Ilgą laiką nepriežiūrą patiriantys vaikai dažnai būna uždaresni, vangesni, abejingesni aplinkai. Vaikams atsiranda nepilnavertiškumo jausmas“, – teigė psichologė.

Anot K. Lekavičiūtės, tokie vaikai pradeda suvokti save kaip nusipelnę priešiškumo, žiauraus elgesio, kankinimo, atstūmimo. Dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių jie pradeda maištauti ir ieškoti kaltės savyje, taip siekdami pateisinti artimųjų elgesį.

Kviečiame nelikti abejingais ir pranešti apie įtariamą smurtą artimoje aplinkoje prieš vaikus ar kitus šeimos narius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. Gavę pranešimą, specialistai apsilankytų vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškintų situaciją ir, esant būtinybei, imtųsi priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės bei geriausi interesai.