P0

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Senosioms miesto kapinėms sukako 200 metų

Avatar

Martynas Vainorius
2020-01-07


Nepaisydami darganoko oro kelios dešimtys klaipėdiečių antradienio vakarą susirinko į Skulptūrų parką paminėti šioje vietoje buvusių miesto kapinių 200-metį.

Martyno Vainoriaus nuotr.

1820 m. sausio 7-ąją naująsias Klaipėdos kapines pašventino reformatų pamokslininkas Augustas Eduardas Lambertas. Susirinkusiems istorikė Zita Genienė priminė, kad tai buvo naujosios europinės tradicijos paseka, kai imta uždarinėti bažnyčių šventoriuose buvusias kapines ir kurti naujas municipalines kapines. Šioje Klaipėdos vietoje amžinojo poilsio atgulė daug iškilių miestelėnų, kurių kapai dabar yra likę nežinomi.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė pasidžiaugė, kad net ir per šventinį laikotarpį miestelėnai aktyviai atsiliepė į prašymą atnešti senus laikrodžius, iš kurių buvo sukurta kompozicija „Sustojęs laikas”. Jai buvo panaudoti 272 laikrodžiai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus šiemet surengs dar tris renginius, skirtus 200-osioms šių kapinių įrengimo metinėms paminėti. Taip pat, jei pavyks gauti savivaldybės finansavimą, planuojama išleisti specialų leidinį.

Vasarą parke dar numatoma įrengti lauko stendų parodą, spalį bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu bus surengtas forumas „Bendruomeninės atminties stiprinimas”. Taip pat numatyta surengti skulptoriaus Algirdo Boso parodą „Antkapiniai paminklai”.

ISTORIJA

Miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m., tačiau yra užuominų, kad jau XVIII a. antroje pusėje čia buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756-1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Nuo XIX a. pr. čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji.

1856 m. kapinių teritorija buvo beveik užlaidota, todėl miestas kreipėsi į valdžią leidimo užpilti kapines žemių sluoksniu ir senąją vietą panaudoti antriniam laidojimui. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą laidojimui antrąkart – piltos žemės, kurios buvo atgabentos laivais į Klaipėdą kaip balastas. Kadangi senieji kapinių takai liko kaip buvę, kvartalų kraštus teko sutvirtinti atraminėmis sienutėmis, o kai kur sumūryti laiptukus.

XX a. pr. kapinės praplėstos, jos buvo jau „L“ raidės plano. Miestiečių pastangų dėka devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai“ (Johanas Zembrickis).

Nuo 1820 m. iki 1937 m. kapinėse buvo palaidota apie 28 930 žmonių. 

Miesto straipsnių vidus

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje kapinės visai apleistos.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Iki pat kapinių uždarymo laidota palei Trilapio gatvę, todėl čia išliko daugiausiai lankomų kapų. 1948–1959 m. palaidojimų registracijos knygoje, šiuo metu saugomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose, įrašas apie paskutinį palaidojimą darytas 1959 m. sausio 24 d., nors, remiantis Olgos Irenos Vičiulytės-Gedgaudienės (gim. 1940 m. Klaipėdoje) liudijimu, paskutinį kartą laidota 1964 m. – priešais 1923-iųjų sukilėlių kapą buvo palaidotas jos uošvis Kazimieras Bubulas.

Nuo 1977 m. šioje teritorijoje pradėtos eksponuoti Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros, įkurtas Skulptūrų parkas.

1981–1982 m. vakarinėje teritorijos dalyje, palei Trilapio gatvę, dar stovėjo senieji antkapiniai paminklai. 1983 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo likviduotos visos kapinės – išardytos metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulygintos su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietos.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias sukūrė 61 skulptorius per 13 simpoziumų.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu jau yra parengtas parko sutvarkymo projektas, kuris kelia aistras dėl numatyto apie 500 savaime išaugių medžių kirtimo. Pagal dabartinius savivaldybės planus pirmąjį rekonstrukcijos etapą numatoma vykdyti 2021-2022 metais.

Martyno Vainoriaus nuotr.


2020-01-07

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt