Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT), naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies NT vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 proc.    

Visoje šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2019 metais, palyginti su 2018 metais, vidutiniškai padidėjo 8 proc.. Palmiros Mart nuotr.

Visoje šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2019 metais, palyginti su 2018 metais, vidutiniškai padidėjo 8 procentais, gyvenamųjų namų – apie 6 proc. Komercinės ir administracinės paskirties šalies NT vidutinės vertės per metus kilstelėjo 5-8 procentais. Visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 proc.: žemės ūkio paskirties sklypų – 13 proc., gyvenamosios paskirties – 3 proc., komercinės grupės žemės – 5 proc.

Naujos statinių mokestinės vertės – nuo kitų metų

Registrų centras primena, kad naujausias vertinimas ir jo metu atnaujintos vidutinės rinkos vertės neturės įtakos mokestinėms vertėms, nuo kurių vėliau apskaičiuojami NT mokesčiai.

Kiekvienais metais Registrų centro atliekamo masinio vertinimo metu nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, kurios vėliau gali būti naudojamos mokestinėms vertėms apskaičiuoti ar valstybės valdomo turto pardavimo arba nuomos kainoms nustatyti. Vidutinės rinkos vertės kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai.

Žemės sklypams mokestinės vertės paskutinį kartą buvo nustatytos 2018 m. sausio 1 d., o statiniams – 2016 m. sausio 1 dienos. Taigi, naujos mokestinės vertės statiniams bus perskaičiuojamos šiemet ir įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 dienos, o žemės sklypams – nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Registrų centro apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės aktualios ir gyventojams, kai yra apskaičiuojami mokėtini mokesčiai turto dovanojimo ar paveldėjimo atvejais. Šių verčių pagrindu taip pat yra nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Iš viso šiemet įvertinta apie 6,5 mln. statinių ir žemės sklypų – 1,4 proc. (92 tūkst.) daugiau nei praėjusiais metais.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.

Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, fizinės savybės ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.

Aktualią masinio vertinimo būdu įvertinto NT objekto vidutinę rinkos vertę galima nemokamai sužinoti čia. Paieškai atlikti reikalingas NT objekto unikalus numeris.