Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iš dalies patenkino nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino Šilutės gydytojos Dangiros Padimanskienės eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Šilutės gydytoja buvo kaltinama tuo, kad, viršydama leistiną didžiausią 50 km/val. greitį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustotojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusią trylikametę, kuriai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šilutės teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą ir atleido šilutiškę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priteisė mergaitei iš kaltinamosios 3700 Eur, o jos tėvams po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Anot Klaipėdos apygardos teismo pranešimo, apeliantai nesutiko su priteistomis neturtinės žalos sumomis ir prašė priteisti 40 000 Eur nukentėjusiai mergaitei ir po 5000 Eur tėvams. Jie nurodė, kad teismas nepagrįstai atleido kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes dėl eismo įvykio kaltinamoji nesigailėjo, o savo kaltę pripažino tik verčiama byloje surinktų įrodymų, be to, jai esą turėjo būti uždrausta vairuoti transporto priemonę.

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, kurią sudarė Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas ir Remigijus Preikšaitis, nusprendė, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikytas pagrįstai, nes eismo įvykį sukėlusi kaltinamoji viso proceso metu savo kaltę iš esmės pripažino, o vien tai, kad ji kelis kartus teigė važiavusi leistinu 50 km/val. greičiu, nors specialisto išvadoje nustatyta priešingai, nelaikytina kliūtimi taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Nevisiškas padarytos žalos atlyginimas (kaltinamoji pervedė nukentėjusiesiems 300 Eur), anot teismo, taip pat nėra kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atmesdamas apeliantų prašymą teismas pažymėjo, kad uždraudimas kaltinamajai vairuoti transporto priemonę, atsižvelgiant į eismo įvykį sukėlusios gydytojos asmeninę ir darbo charakteristiką bei į tai, kad kaltinamoji dirba gydytoja keliose darbovietėse, būtų neproporcingas suvaržymas.

Tačiau apygardos teismas pakeitė priteistinos žalos sumą – priteisė mergaitei 4700 Eur (bendra mergaitei atlygintos neturtinės žalos suma yra 10 000 Eur, nes 5000 Eur atlygino draudimo kompanija, 300 Eur – pati kaltinamoji), o jos tėvams – po 1500 Eur.

Apygardos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusios mergaitės didelis neatsargumas turėjo įtakos tam, kad dėl eismo įvykio buvo patirta žala. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog mergaitė į perėją vis dėlto įžengė prieš tai apsidairiusi ir pradėjo bėgti tik tuomet, kai pamatė, kad automobilis nemažina greičio.

„Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į kilusias itin sunkias pasekmes, į tai, kad mergaitė kurį laiką buvo ištikta komos, į nukentėjusiosios itin jauną amžių. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad abu tėvai išgyveno nežinią dėl vaiko sveikatos, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos, dėl eismo įvykio iš esmės pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas”, – rašoma teismo pranešime.

Pagal Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama vidutiniškai nuo 5,8 iki 34, 5 tūkst. neturtinės žalos.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.