Nuomonės

Kartono fabriko godi gerklė ir laisva subinė (13)

Renaldas Kulikauskas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas
2020-01-10


Kartono gamybos procesas iš esmės yra senos makulatūros, kurioje yra ir iki 40 % laikraščių bei žurnalų, pavertimas vientisa plaušo mase didelio kiekio vandens pagalba, tos plaušamasės vakuumo pagalba nuvandeninimas ir galiausiai naujų kartono lakštų „iškepimas”. Plaušamasei, iš kurios galima pagaminti 1 toną kartono, reikia 9 tonų chemikalais prisodrinto vandens. Vanduo sumaišomas su įvairiais dažais, flokuliantais, koaguliantais, fermentais, rūgštimis. Du kartus per mėnesį visa gamybos linija plaunama naudojant natrio šarmą, natrio hipochloritą, sulfamino rūgštį, antiseptikus, ploviklių tirpalus. Visi minėti chemikalai, kurių „Grigeo Klaipėda” per metus sunaudoja apie 1000 tonų (1 mln. kg), pagal tarptautinius klasifikatorius kategorizuojami kaip kenksmingi, pavojingi, dirginantys, ėsdinantys ir aplinkai pavojingi.

Įsivaizduokite 26 tūkstančių klaipėdiečių armiją, kas dieną drauge kartu su nuotekomis į kriaukles nuplaunančių 2700 kg įvairių siaubingai smirdančių ir kenksmingų aplinkai cheminių medžiagų ir nuleidžiančių tą smarvę ir nuodus privačiais slaptais vamzdžiais tiesiai į Kuršių marias. Per metus jie į aplinką nuleistų 1 mln. kub. m vandens, pasmirdinto ir užnuodyto 1 mln. kg kenksmingų sveikatai ir aplinkai cheminių medžiagų. Būtent taip jau kažkiek metų elgiasi AB „Grigeo Klaipėda”.

Šios kompanijos kas metus kartono gamybai sunaudojama vandens masė prilygsta 26 tūkstančių klaipėdiečių sunaudojamam vandens kiekiui ir sudaro apie 1 proc. viso Lietuvoje komunalinių įmonių patiekiamo vandens.

Jau kelis dešimtmečius ši įmonė, įsikūrusi pačiame Klaipėdos miesto centre, iš valstybės už centus išsinuomotoje uostui skirtoje žemėje kartono gamybos technologijoje naudojamą, daugiausiai tiesiai iš marių paimtą vandenį, apeidama mirtingiesiems klaipėdiečiams griežtai taikomą prievolę naudotis AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valymo sistema, nusikalstamai nuleidinėjo tiesiai į Kuršių marias.

Jei AB „Grigeo Klaipėda” (buvęs „Klaipėdos kartonas”) būtų elgęsis teisėtai ir būtų mokėjęs AB „Klaipėdos vanduo” tokią pat, kaip gyventojams taikomą 1 kub. m nuotekų valymo kainą (0,59 ct), būtų per metus išleidęs 590 tūkst. EUR.

Reidą įmonėje atlikę teisėsaugininkai teigia, kad „Grigeo Klaipėda” nuleidžiamo į marias vandens užterštumas viršijo maksimalias leidžiamas normas net 130 – 150 kartų. Tokių taip stipriai „pagerintų” nuotekų valymas būtų kainavęs bent 3 kartus daugiau nei eilinio klaipėdiečio nuotekos – apie 1,5 mln. EUR per metus.

Įvertinus 2018 m. grynąjį „Grigeo” įmonių grupės pelną prieš apmokestinimą –  14,3 mln. EUR – mokestis būtų sudaręs 11 proc. nuo jo.

Martynas Vainorius savo straipsnyje tinklaraštyje „Atvira Klaipėda” mums primena, kad „Grigeo Klaipėda” ne kartą buvo raginta prisijungti prie miesto nuotekų sistemos, tačiau eilę metų vadovų lūpomis kartojo„mums tai neapsimoka”.

Atsakingą verslą vystantis akcininkas sakytų, kad dešimtoji pelno dalis ne tiek ir daug, ar ne, Gintautai Pangoni?

G. Pangonis yra pagrindinis įmonių grupės „Grigeo” akcininkas. Iš karto po informacijos apie prokuratūros, aplinkosaugos ir Klaipėdos policijos komisariato pareigūnų reidą „Grigeo” įmonių grupei priklausančioje „Grigeo Klaipėda” paviešinimo G. Pangonis sakė nieko apie tokį pelno didinimo per išlaidų mažinimą būdą nežinojęs. Du dešimtmečius įmonė nuodija marias, kurių vandenėliu, praskiedusiu Baltijos jūrą, skalauja burnas visi Klaipėdos pajūrį vasarą aplankyti suvažiavę lietuviai, o vienu geriausiu skelbiamas Lietuvos vadybininkas nieko nežino. Gal niekas nesiskundė, kad neskanu?

Tačiau G. Pangonis nepastebėti 20 metų besiskundžiančių smarve pietinės miesto dalies klaipėdiečių žiaugčiojimų tikrai negalėjo. Pataupė…

Gintautas – vienas iš šimto turtingiausių lietuvių. Taupė, taupė ir sutaupė.

Kelios dienos po įvykio paviešinimo į spaudos konferenciją atėjęs „Grigeo” įmonių grupės prezidentas klaipėdiečius bandė nuraminti, kad jo įmonė 1 mln. tonų nuodingų nuotekų į marias kasmet nuleidinėjo ne tiesiog centre, kur įsikūrusi „Grigeo Klaipėda”, bet „net už 9 km Dumpiuose”. Suprask, teršė kiek paėjėjęs nuo pietų stalo.

Jei pažiūrėsite į žemėlapį, rasite, kad 9 kilometrus gal ir galima priskaičiuoti nuo įmonės centre iki Dumpių, bet nuo vamzdžio mariose angos iki artimiausių pietinės Klaipėdos gyventojų yra tik keli kilometrai…

Per kokius 18 metų „Grigeo Klaipėda” sutaupė akcininkams beveik 27 mln. EUR. Suma apytikslė, nes dar tiksliai nežinome, kokį įkainį būtų taikęs „Klaipėdos vanduo” tokiam chemikalais pagerintam vandenėliui valyti. Čia Jums ne riebaliukų nuo maisto ir plaukų pašalinimas, čia rimčiau.

Kaip manote, kokia suma įkainuos tokį pataupymą mūsų institucijos? Panašu, kad investuotojai, biržoje atsikratantys turėtų „Grigeo” akcijų, mano, kad atsakomybė bus reikšminga.

Ačiū prokuratūros pareigūnams, įvykdžiusiems savo pareigą SURASTI. Reikia tikėtis vėliau taip pat didžiuosimės jų gebėjimu tinkamai ĮVERTINTI surastą. Ačiū ir Leonui Makūnui. Turbūt be buvusio „Klaipėdos vandens” vadovo ekspertinio vertinimo meras Vytautas Grubliauskas nebūtų toks atkaklus spaudžiant prokuratūrą IEŠKOTI. Pavėlavo su atsivertimu kokius 18 metų, bet svarbu kad.

Nenorėčiau gadinti ateinančios vasaros maudynių jūroje malonumų kita tema, bet reikėtų pasidžiaugti, kad nuo šiol nebesimaudysime ne tik chemikalais, bet ir 4700 žmonių buitinėmis nuotekomis pagerintame vandenyje.

2015 metų viešai paskelbtuose poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos dokumentuose AB „Grigeo Klaipėda“ (tuo metu dar AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“) skelbė, kad „susidaro gamybinės, buitinės, paviršinės-lietaus nuotekos ir nuotekos iš įmonių-abonentų (KJKK „Bega“, UAB „Iris“, Klaipedos socialiniu mokslu kolegija (iki 2015 metų)” ir visos tos nuotekos patenka į Grigeo dvigubą vamzdį – viena dešimtoji į valymo įrenginius Dumpiuose, likusios devynios dešimtosios – tiesiai į marias. Kažkur už Kiaulės nugaros į marias nuvestas slaptasis nuotekų vamzdis paleidžia kas dieną 2700 kg grynos kenksmingų chemikalų masės kartu su 30 tūkst. litrų minėtų įmonių nevalytų „buitinių nuotekų”. Visas tas gėris, nuplaukęs iki uosto vartų, nuolatinio jūros nešamo srauto pasukamas į šiaurę ir galiausiai bangų priplakamas prie kranto kažkur Melnragės pliaže. Kuriame pliaže, I ar II Melnragės, matyt, priklauso nuo srovės ir vėjo stiprumo. Gal kas žinote, ar „Grigeo Klaipėda” paskelbtoje ataskaitoje terminu „buitinės atliekos” užšifruotas ir unitazuose nuleidžiamas turinys?

Ir dar. 2015 metų PAV atrankos ataskaitoje „Grigeo Klaipėda” skelbia, kad per įvairius (priskaičiavau 26) oro taršos šaltinius – angas/kaminus, kartono gamybos procese vakuumsiurbliai ir ventiliatoriai į aplinkos orą išmeta acto rūgštį, amoniaką, akroleiną, etanolį, sieros vandenilį, kietąsias daleles (C), formaldehidą, mangano oksidus.

Gal aplinkosaugininkai galėtų patikrinti, ar „Grigeo Klaipėda” specialistai, įkvėpti laisvosios rinkos laisvo aplinkosaugos reikalavimų interpretavimo tradicijų, nepaliko be jokių būtinų filtrų visų kartono fabriko kaminų, kuriais į orą kas dieną paleidžiama kalnai garų?


2020-01-10

13 komentarai apie “Kartono fabriko godi gerklė ir laisva subinė”

  1. Skaitant informaciją apie Grigeo, noriu paklausti, kodėl vandens mėginiai įmami iš tam tikro šulinuko, o ne iš vamzdžio, vandens išmetimo į marias vietoje, juk svarbiausia galutinis rezultatas- švarus vanduo, o ne tai, kaip jis keliauja, ir tai tinka visais atvejais, ne tik Grigeo. Ir jei neišvalytos nuotekos buvo leidžiamos per įkirstą vamzdį į Klaipėdos vandens išvalyto vandens išmetimo vamzdį, tai kur tada žiūrėjo Klaipėdos vanduo?

  2. Ačiū autoriui ir jį konsultavusiems. Straipsnis tvarkingas, informatyvus, bet būtų daug geresnis, jeigu jame nebūtų niekšo nuotraukos.

  3. Na kaip ir sudėliojo savo nuomonę , kuriai galiu pritarti kol nepadėkojo merui . Viskas , supratimas ir objektyvumas man – abejotinas . Norėjau jungtis į bendruomenę , nes myliu Klaipėdą ir noriu jos klestėjimo deja Renaldai ne ….nesusikalbėsime . Gerai , kad parašėte tekstuką .

    • Negaliu uz autoriu garantuoti, bet speju, kad toje vietoje apie mera buvo sarkazmas 😉 tad neskubekit su sprendimais 🙂

    • Norėčiau ir aš taip galvoti . Dar kartą perskaičiau . Manau toks raštingas žmogus ačiū būtų rašęs kabutėse 🙂 O kas dėl Makūno ” nežinojimo ” turiu dar didesnių abejonių . Keista kada puikus specialistas , su patirtimi net nenumano jog Grigeo turi per silpnas ,nuosavos valymo sistemos apimtis , prie tokių gamybos kiekių . Deja . Aš neturiu už ką dėkoti , kad tiek metų gyvenau smarvėje dėl sakyčiau nusikalstamo abejingumo ir aplinkosaugininkų ir …

  4. Puikus straipsnis. Konkretus, aiškus, su skaičiais. Nuoširdžiai ir kvalifikuotai padirbėta. Ačiū!

  5. O prie nesažiningu verslininku aplinkosaugininku nori išorini uosta statyti. Niekas nekontrolios taršos. Sleps. Tai vež manau radioaktivinės atliekas ir kita bruda ir laidos lietuvoje. 11 ministrru nubalsavo kad Klaipėda toliau nuoditu……

  6. Jau galime stebėti, kaip įsijungė savisaugos mechanizmai ir aktyviai ieškoma aukojamų figūrų kiek įmonėje, tiek aplinkosaugos sistemoje, tiek savivaldoje. Kol neatsakingam verslui bus galima įsigyti reikalingus sprendimus, lengvatas, “nežinojimus-nematymus” iš valdininkų ir politikų – tol ir surfinsim nuo vienos skandalo bangos ant kitos, ir jokie sisteminiai sprendimai tikrai nebus daromi. Kol tandemui Verslas-Valdžia apsimoka – tol ir vyks tokie dalykai.
    Reikalinga trečia “V” – VISUOMENĖ, stipri, aktyvi, įgalinta ir brandi pilietinė visuomenė, galinti priversti valdininkus ir politikus dirbti jos naudai. Tačiau brandžios plietinės visuomenės kūrimas yra nepageidaujams minėtam tandemui Valdžia-Verslas. Prisiminkit kiek purvo visokie valdininkėliai nuolat pila ant bendruomenių judėjimo mieste, ant nebijančių savo nuomonę viešai reikšti miestiečių, kaip kvailina visus, kas išdrįsta pasisakyti apie sąmoningai naikinamą gamtinę ir kokybiškam gyvenimui būtiną sveiką aplinką mieste – kas jau YRA užprogramuota abiem bendraisiais planais – kiek uosto plėtros mieste, tiek paties miesto. Jei renkamės apie tai tylėti – pamirškit svajones, kad ateitis atneš kažką gero.
    Gal kada nors pradėsit sau užduoti klausimus – o kas mano rajone seniūnaitis, ką jis gero mano rajonui veikia, ar yra pas mus, mano rajone vietos bendruomenė ir ką ji daro, kaip ją su kaimynais galiu įsteigti, kaip aš galėčiau jungtis ir dalyvauti vietos bendruomenės veikloje, kad mano artimoji aplinka ir po to miestas pradėtų keistis į geresnę pusę, kad tavo nuomonė mieste kažką pradėtų reikšti? Pradėti verta nuo pradžių, nuo paprastų dalykų, nuo asmeninio noro DALYVAUTI – nes tos pilietinės visuomenės į Klaipėdą gražiai supakuotos mums niekas neatneš.
    Atsiprašau, kad ne apie GRIGEO srutas čia parašiau, bet protingesni tikrai supras, kaip neatsiejamai tai yra susiję. Kol mes leisim – tol ir bus.

    • Nejaugi ir toliau atskiri bendruomenių nariai turės dirbti sekliais, ekspertais, kur tada valstybė su savo visomis institucijomis, nejaugi valstybė ir toliau liks bejėgė ir neįgali ir tos pamokos jos nieko neišmokys. Taip norėčiau, kad piliečiams nereikėtų vykdyti valstybės pareigų , o tai darytų jų deleguoti asmenys, bet ko gero reikia sutikti, kad mano noras tik utopija.

    • Gintarai rašai lyg į valdžią žadėtumėt eit:D)..

  7. Straipsnyje nemazai informacijos, kurios niekur kitur nebuvo, pvz, kad i ta vamzdi pateko ne vien kartono, bet ir kitu imoniu kanalizacija, taip pat chemine sudetis pagrindiniu nuoteku (tiesa pasakius maniau, kad gal but ta sudetis nera jau tokia baisi).
    Bet siaip, teisybes delei, reiketu rasyti “galimai”, nes niekas be tu, kurie tas atliekas pyle, nezino nei kaip senai, nei kokiu periodiskumu, nei kokiais kiekiais visa tai vyko. Teismo dar nebuvo ir is prokuraturos tik informacijos nuotrupos, tad teigti va taip su 100% isitikinimu yra mazu maziausiai neetiska – ypac straipsnyje apie kitu zmoniu etika 😉

  8. Dar vienas specialistas-populistas, ryškiai neturi ką veikti paklodes rašydamas.

    • R.Kulikauskas yra šaunuolis. Daugiau tokių visuomeninkų, greičiau tapsime atvira visuomene, teisine valstybe.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt