Kartono gamybos procesas iš esmės yra senos makulatūros, kurioje yra ir iki 40 % laikraščių bei žurnalų, pavertimas vientisa plaušo mase didelio kiekio vandens pagalba, tos plaušamasės vakuumo pagalba nuvandeninimas ir galiausiai naujų kartono lakštų „iškepimas”. Plaušamasei, iš kurios galima pagaminti 1 toną kartono, reikia 9 tonų chemikalais prisodrinto vandens. Vanduo sumaišomas su įvairiais dažais, flokuliantais, koaguliantais, fermentais, rūgštimis. Du kartus per mėnesį visa gamybos linija plaunama naudojant natrio šarmą, natrio hipochloritą, sulfamino rūgštį, antiseptikus, ploviklių tirpalus. Visi minėti chemikalai, kurių „Grigeo Klaipėda” per metus sunaudoja apie 1000 tonų (1 mln. kg), pagal tarptautinius klasifikatorius kategorizuojami kaip kenksmingi, pavojingi, dirginantys, ėsdinantys ir aplinkai pavojingi.

Įsivaizduokite 26 tūkstančių klaipėdiečių armiją, kas dieną drauge kartu su nuotekomis į kriaukles nuplaunančių 2700 kg įvairių siaubingai smirdančių ir kenksmingų aplinkai cheminių medžiagų ir nuleidžiančių tą smarvę ir nuodus privačiais slaptais vamzdžiais tiesiai į Kuršių marias. Per metus jie į aplinką nuleistų 1 mln. kub. m vandens, pasmirdinto ir užnuodyto 1 mln. kg kenksmingų sveikatai ir aplinkai cheminių medžiagų. Būtent taip jau kažkiek metų elgiasi AB „Grigeo Klaipėda”.

Šios kompanijos kas metus kartono gamybai sunaudojama vandens masė prilygsta 26 tūkstančių klaipėdiečių sunaudojamam vandens kiekiui ir sudaro apie 1 proc. viso Lietuvoje komunalinių įmonių patiekiamo vandens.

Jau kelis dešimtmečius ši įmonė, įsikūrusi pačiame Klaipėdos miesto centre, iš valstybės už centus išsinuomotoje uostui skirtoje žemėje kartono gamybos technologijoje naudojamą, daugiausiai tiesiai iš marių paimtą vandenį, apeidama mirtingiesiems klaipėdiečiams griežtai taikomą prievolę naudotis AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valymo sistema, nusikalstamai nuleidinėjo tiesiai į Kuršių marias.

Jei AB „Grigeo Klaipėda” (buvęs „Klaipėdos kartonas”) būtų elgęsis teisėtai ir būtų mokėjęs AB „Klaipėdos vanduo” tokią pat, kaip gyventojams taikomą 1 kub. m nuotekų valymo kainą (0,59 ct), būtų per metus išleidęs 590 tūkst. EUR.

Reidą įmonėje atlikę teisėsaugininkai teigia, kad „Grigeo Klaipėda” nuleidžiamo į marias vandens užterštumas viršijo maksimalias leidžiamas normas net 130 – 150 kartų. Tokių taip stipriai „pagerintų” nuotekų valymas būtų kainavęs bent 3 kartus daugiau nei eilinio klaipėdiečio nuotekos – apie 1,5 mln. EUR per metus.

Įvertinus 2018 m. grynąjį „Grigeo” įmonių grupės pelną prieš apmokestinimą –  14,3 mln. EUR – mokestis būtų sudaręs 11 proc. nuo jo.

Martynas Vainorius savo straipsnyje tinklaraštyje „Atvira Klaipėda” mums primena, kad „Grigeo Klaipėda” ne kartą buvo raginta prisijungti prie miesto nuotekų sistemos, tačiau eilę metų vadovų lūpomis kartojo„mums tai neapsimoka”.

Atsakingą verslą vystantis akcininkas sakytų, kad dešimtoji pelno dalis ne tiek ir daug, ar ne, Gintautai Pangoni?

G. Pangonis yra pagrindinis įmonių grupės „Grigeo” akcininkas. Iš karto po informacijos apie prokuratūros, aplinkosaugos ir Klaipėdos policijos komisariato pareigūnų reidą „Grigeo” įmonių grupei priklausančioje „Grigeo Klaipėda” paviešinimo G. Pangonis sakė nieko apie tokį pelno didinimo per išlaidų mažinimą būdą nežinojęs. Du dešimtmečius įmonė nuodija marias, kurių vandenėliu, praskiedusiu Baltijos jūrą, skalauja burnas visi Klaipėdos pajūrį vasarą aplankyti suvažiavę lietuviai, o vienu geriausiu skelbiamas Lietuvos vadybininkas nieko nežino. Gal niekas nesiskundė, kad neskanu?

Tačiau G. Pangonis nepastebėti 20 metų besiskundžiančių smarve pietinės miesto dalies klaipėdiečių žiaugčiojimų tikrai negalėjo. Pataupė…

Gintautas – vienas iš šimto turtingiausių lietuvių. Taupė, taupė ir sutaupė.

Kelios dienos po įvykio paviešinimo į spaudos konferenciją atėjęs „Grigeo” įmonių grupės prezidentas klaipėdiečius bandė nuraminti, kad jo įmonė 1 mln. tonų nuodingų nuotekų į marias kasmet nuleidinėjo ne tiesiog centre, kur įsikūrusi „Grigeo Klaipėda”, bet „net už 9 km Dumpiuose”. Suprask, teršė kiek paėjėjęs nuo pietų stalo.

Jei pažiūrėsite į žemėlapį, rasite, kad 9 kilometrus gal ir galima priskaičiuoti nuo įmonės centre iki Dumpių, bet nuo vamzdžio mariose angos iki artimiausių pietinės Klaipėdos gyventojų yra tik keli kilometrai…

Per kokius 18 metų „Grigeo Klaipėda” sutaupė akcininkams beveik 27 mln. EUR. Suma apytikslė, nes dar tiksliai nežinome, kokį įkainį būtų taikęs „Klaipėdos vanduo” tokiam chemikalais pagerintam vandenėliui valyti. Čia Jums ne riebaliukų nuo maisto ir plaukų pašalinimas, čia rimčiau.

Kaip manote, kokia suma įkainuos tokį pataupymą mūsų institucijos? Panašu, kad investuotojai, biržoje atsikratantys turėtų „Grigeo” akcijų, mano, kad atsakomybė bus reikšminga.

Ačiū prokuratūros pareigūnams, įvykdžiusiems savo pareigą SURASTI. Reikia tikėtis vėliau taip pat didžiuosimės jų gebėjimu tinkamai ĮVERTINTI surastą. Ačiū ir Leonui Makūnui. Turbūt be buvusio „Klaipėdos vandens” vadovo ekspertinio vertinimo meras Vytautas Grubliauskas nebūtų toks atkaklus spaudžiant prokuratūrą IEŠKOTI. Pavėlavo su atsivertimu kokius 18 metų, bet svarbu kad.

Nenorėčiau gadinti ateinančios vasaros maudynių jūroje malonumų kita tema, bet reikėtų pasidžiaugti, kad nuo šiol nebesimaudysime ne tik chemikalais, bet ir 4700 žmonių buitinėmis nuotekomis pagerintame vandenyje.

2015 metų viešai paskelbtuose poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos dokumentuose AB „Grigeo Klaipėda“ (tuo metu dar AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“) skelbė, kad „susidaro gamybinės, buitinės, paviršinės-lietaus nuotekos ir nuotekos iš įmonių-abonentų (KJKK „Bega“, UAB „Iris“, Klaipedos socialiniu mokslu kolegija (iki 2015 metų)” ir visos tos nuotekos patenka į Grigeo dvigubą vamzdį – viena dešimtoji į valymo įrenginius Dumpiuose, likusios devynios dešimtosios – tiesiai į marias. Kažkur už Kiaulės nugaros į marias nuvestas slaptasis nuotekų vamzdis paleidžia kas dieną 2700 kg grynos kenksmingų chemikalų masės kartu su 30 tūkst. litrų minėtų įmonių nevalytų „buitinių nuotekų”. Visas tas gėris, nuplaukęs iki uosto vartų, nuolatinio jūros nešamo srauto pasukamas į šiaurę ir galiausiai bangų priplakamas prie kranto kažkur Melnragės pliaže. Kuriame pliaže, I ar II Melnragės, matyt, priklauso nuo srovės ir vėjo stiprumo. Gal kas žinote, ar „Grigeo Klaipėda” paskelbtoje ataskaitoje terminu „buitinės atliekos” užšifruotas ir unitazuose nuleidžiamas turinys?

Ir dar. 2015 metų PAV atrankos ataskaitoje „Grigeo Klaipėda” skelbia, kad per įvairius (priskaičiavau 26) oro taršos šaltinius – angas/kaminus, kartono gamybos procese vakuumsiurbliai ir ventiliatoriai į aplinkos orą išmeta acto rūgštį, amoniaką, akroleiną, etanolį, sieros vandenilį, kietąsias daleles (C), formaldehidą, mangano oksidus.

Gal aplinkosaugininkai galėtų patikrinti, ar „Grigeo Klaipėda” specialistai, įkvėpti laisvosios rinkos laisvo aplinkosaugos reikalavimų interpretavimo tradicijų, nepaliko be jokių būtinų filtrų visų kartono fabriko kaminų, kuriais į orą kas dieną paleidžiama kalnai garų?