Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius tęsia šiuolaikinio metalo meno laboratorijos „MAZGAS-JŪRA. Metalistai“ projektą. Klaipėdiečiai jau galėjo pamatyti gruodį ant buvusio centrinio pašto pastato Liepų gatvėje suinstaliuotus Andriaus Janulio metalinius balandžius, o nuo sausio 7 d. Kultūros fabriko antrame aukšte pradėta eksponuoti Motiejaus Stonkaus skulptūra „Konstruktorius“.

Šio projekto tikslas yra aktualizuoti metalo meno problematiką šiuolaikiniame mene bei paskatinti kūrėjus identifikuoti Klaipėdos miesto kultūrinį, istorinį, meninį savitumą, nepamirštant šiuolaikinio meno savybės provokuoti žiūrovą.

Motiejus Stonkus prie savo kūrinio. Neringos Poškutės-Jukumienės nuotr.

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos absolvento, dabar gyvenančio ir kuriančio uostamiestyje, Motiejaus Stonkaus kengūros formos metalo skulptūra „Konstruktorius“ tarsi kelia aliuziją į naujausią šių dienų aktualiją – Australiją siaubiančius didžiulio masto krūmynų gaisrus, pasiglemžiančius žmonių ir gyvūnų gyvybes.

Kengūra patiems australams simbolizuoja jų valstybės nuolatinį judėjimą į priekį (šis gyvūnas fiziškai negali judėti atgal), tačiau nuolatinio civilizacijos progreso tamsioji pusė – žala gamtai, prisidėjimas prie klimato pokyčių ir net ištisų gyvūnų rūšių išnykimas.

Gyvename laikais, kai mokslininkai perspėja apie gresiantį šeštąjį rūšių išnykimą, o politologai – apie neišvengiamai artėjantį Trečiąjį pasaulinį karą. Atrodo, nuolatinis priminimas, kad esame tik laikini žemės svečiai turėtų kaip tik lemti dėkingumą ir mėgavimąsi kiekviena gyvenimo akimirka. Deja, laikinumo suvokimas dažniausiai perauga į „po manęs nors ir tvanas“ pasaulėžiūrą, kuri gali privesti net prie ekologinių katastrofų.

Klaipėdos prokurorai neseniai pradėjo tyrimą dėl vienos bendrovės veiklos teigdami, kad įmonė galėjo nevalytas nuotekas į Kuršių marias leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu, o žala aplinkai gali siekti net dešimtis milijonų eurų. Trumparegiškas pelno vaikymasis lėmė, kad jau ne vienerius metus apibūdinant Klaipėdą, nebūdavo įmanoma nepaminėti neapsakomo dvoko. Pasirodo, nuodijantis kanalizacijos ir puvimo tvaikas nebuvo kažkokia prigimtinė miesto savybė, kurios neįmanoma atsikratyti – viso labo tik dar vieno bandymo apeiti aplinkosaugos įstatymus ateities kaina išdava.

Pats autorius savo skulptūrą apibūdina žodžiais „Dideli žaidimai dideliems vyrams“ lyg įspėdamas, kad pasaulio galingieji gali prisižaisti prie ateities scenarijų, kuriuose tokių išskirtinių gyvūnų kaip kengūrų figūros bus matomos jau tik žmogaus pagamintuose objektuose.

Anot televizijos laidų redaktorės Jolantos Marcišauskaitės-Jurašienės, menininkai yra tarsi nykstanti rūšis, nes net ir futuristiniuose filmuose, mokslinėje fantastikoje nekabo meno kūriniai, tarsi kūryba ateityje nebus labai aktuali. Vis dėlto užduotis įtikinimai pavaizduoti ateities vizijas ir grėsmes dažniausiai atitenka būtent kūrėjams kaip begalinės vaizduotės turėtojams. Kad ir kaip įsivaizduotume būsimo pasaulio perspektyvas, negalime apsieiti be pasisakymo apie dabarties problemas.

Galime nekreipti dėmesio į Gretos kalbas, pamiršti Al Gore‘o vis nukeliamą klimato krizės datą, bet negalime atsiriboti nuo mūsų pačių aplinkoje vykstančių procesų, kurie gali nulemti mūsų visų gyvenimo kokybę artimiausiais metais. Turime prisiminti, kad esame ne tik gamtos išteklių bendrasavininkai, bet ir jos sergėtojai.