„Grigeo Klaipėda” skelbia, kad sudaryta vidinė komisija ketvirtadienį pateikė pirmines vidinio tyrimo išvadas.  Jos esą rodo, jog nėra jokio tiesioginio vamzdžio į marias iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos. Visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į už miesto, Dumpiuose esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias.

Anot pranešimo, avarinis vamzdis yra tik „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių teritorijoje.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai

„Jokio kito vamzdžio, apeinančio visus ar dalį valymo įrenginių, nerasta. Šis vamzdis eina nuo pirminio (mechaninio) valymo įrenginio ir nukreipia nuotekas į avarinį nuotekų išleidimo kanalą”, – rašoma pranešime.

„Kaip jau esame ne kartą sakę, avarinis vamzdis yra, nes jis privalo būti montuojamas biologinio valymo įrenginiams, o atskiro slapto vamzdžio, einančio tiesiai į Kuršių marias, „Grigeo Klaipėda“ nėra ir niekada nebuvo. Tikiuosi, kad pirmosios vidinės komisijos tyrimo išvados padės kuo greičiau išsiaiškinti faktus ir užkirsti kelią viešojoje erdvėje sklandančioms realybės neatitinkančioms teorijoms. Bet kokiu atveju nuo atsakomybės nebėgame, tiesiog norime tiksliai išsiaiškinti ir faktais pagrįsti įvykio aplinkybes“, – pranešime spauda cituojamas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Komisija nustatė, jog iš kartono popieriaus gamyklos visos nuotekos patenka į bendrovės nuotekų valyklą Dumpių kaime. Ten mechaniškai ir biologiškai apvalytos nuotekos keliauja į AB „Klaipėdos vanduo“ išvalytų nuotekų kolektorių. Po to, susimaišiusios nuotekos apie 10 km keliauja uždaru kanalu ir išteka į Kuršių marias.

„Nei iš AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijos Nemuno g. 2 Klaipėdos mieste, nei iš bendrovės valdomos nuotekų valyklos Dumpių k. mechaniškai ar biologiškai apvalytos nuotekos negalėjo patekti tiesiogiai į Kuršių marias“, – teigiama išvadose.

Komisija tvirtina nustačiusi, jog visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir keliavusios avariniu vamzdžiu, tad slapta leisti nuotekas tiesiai į Kuršių marias esą neįmanoma.

„Nuotekoms apeiti nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazgą galimybės nėra. Nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazge sumontuoti du vamzdžiai, kurių vienas plombuotas AB „Klaipėdos vanduo“, o kitame įrengtas nuotekų kiekio skaitiklis“, – teigiama išvadose.

Teigiama, kad iš gamyklos Nemuno g. 2 mechaniniu būdu apvalytos nuotekos, atkeliavusios į Dumpių k., patekdavo į nuotekų paskirstymo kamerą, tuomet į pirminį nusodintuvą mechaniniam nuotekų valymui, iš jo – į nusiurbimo šulinį. Iš jo nuotekos galėjo būti nukreipiamos 3 atskirais vamzdynais su 3 atskiromis perjungimo sklendėmis. Pirmąja – nuotekos gali būti nukreipiamos atgal į nuotekų paskirstymo kamerą, antrąja sklende nuotekos buvo nukreipiamos į biologinio valymo įrenginį. Trečioji – tai avarinio darbo režimo sklendė, kurios pagalba, nuotekos gali būti nukreipiamos į nuotekų išleidimo kanalą.

Tuo metu praėjusią savaitę Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas dėstė visai kitokią versiją.

„Schema buvo daugmaž tokia – nuotekos atiteka į pirminio paėmimo kamerą ir patenka į pirminį sėsdintuvą, uždengtą. Tai vienintelis įrenginys, kuris veikė normaliai. Iš čia dumblas buvo pumpuojamas į aikšteles. Iš pirminio nusėsdintuvo nuotekos savitekiu patekdavo į kitą rezervuarą. Po to į šulinį, iš kurio vienas siurbliukas turėtų pastoviu debetu pumpuoti ten, kur yra biologinis valymas, į antrinį nusėsdintuvą per apskaitos prietaisą. Bet prie šito siurblio buvo padarytas dar vienas vamzdelis. Tai buvo daroma vienos sklendės pagalba – ją užsukus vietoje metatanko nuotekos nuvestos vėl į tą pačią priėmimo kamerą, iš jo kanalais teka per apskaitos prietaisą, išleistuvą tik po pirminio valymo apeinant laboratorinės kontrolės vietą. Kad nuotekos šiek tiek apvalytos, kai BDS 2000 vietoje 17 000, sunku ar galima pasakyti. Per apskaitą eidavo visas nuotekų srautas – grubiai, apie 140 kubinių metrų per valandą, o per laboratorinės kontrolės vietą – vos vos. Užsukus tą sklendę prieš laboratorinį patikrinimą atrodydavo, kad viskas yra švaru. Schemos kompiuteriuose jokių šių vamzdžių nėra, pasinaudota sena infrastruktūra. Seni avariniai išleistuvai turi būti užplombuoti. Oficialiai tokio išleistuvo šis objektas neturi. Padaryta labai technikai, pastebėti įmanoma, bet mes visą naktį su dažais žaidėme, kol supratome tą schemą“, – tada aiškino R. Sakalauskas.