Konsultacijos

Teismas: teisė įrengti vaizdo kameras ant privačios nuosavybės nėra absoliuti

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-01-16


Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka ketvirtadienį išnagrinėtoje civilinėje byloje priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl asmens teisės saugumo tikslais įrengti vaizdo stebėjimo kameras, galinčias stebėti bendro naudojimo kiemą, kitus asmenis bei jiems priklausančius pastatus.

Ieškovas Alfredas Vaicekauskas kreipėsi į teismą, reikalaudamas įpareigoti atsakovę – Tatjaną Abramovą – pašalinti vaizdo stebėjimo kameras nuo jos namo lauko sienų ir uždrausti atsakovei be išankstinio raštiško visų namo gyventojų bei žemės sklypo bendraturčių sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras, galinčias stebėti bendrą kiemą ir ieškovui priklausančius pastatus.

Ieškovo ir atsakovės namai stovi bendrame žemės sklype.

A. Vaicekausko teigimu, ant T. Abramovos namo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą, stebimas jo judėjimas kieme bei pas jį ateinantys asmenys.

Atsakovė teigė, kad vaizdo stebėjimo kameras įrengė, siekdama apsaugoti savo turtą, ir pažymėjo, kad šiuo metu vaizdo kamerų stebėjimo laukas yra pakoreguotas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus patenkino – įpareigojo atsakovę pašalinti vaizdo stebėjimo kameras ir uždraudė ateityje atsakovei įrengti vaizdo kameras be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo ant bet kurių namo išorės sienų.

Klaipėdos apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Aurimas Brazdeikis, Erika Misiūnienė ir Almantas Padvelskis, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodė, kad įpareigojimas pašalinti vaizdo stebėjimo kameras yra pagrįstas, tačiau draudimas ateityje be išankstinio raštiško ieškovo sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo išorės sienų nepagrįstas.

„Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija (…) nurodė, kad teisė į privatų gyvenimą apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Ieškovas aiškiai prieštaravo bendro kiemo, pro kurį jis patenka į savo namus, taip pat jo turto, prie kurio jis turi teisę prieiti, kelio, kuriuo jis turi teisę naudotis, stebėjimui. (…) Apygardos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovė vėliau pakoregavo kameras ir vaizdo stebėjimo lauką, nereiškia, kad nėra pagrindo ginti ieškovo teisę į privatumą. Priešingas teisės aiškinimas galėtų padaryti asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą gynimą neveiksmingu – asmuo galėtų trumpam laikui pašalinti asmens teisės į privatumą pažeidimą, o po to vėl ją lengvai pažeisti”, – teigiama Klaipėdos apygardos teismo pranešime.

Jame taip pat sakoma, jog atsakovė, teigdama, kad vaizdo kameromis siekia savo turto apsaugos, turėjo įrodyti, kad šis jos interesas yra svaresnis už ieškovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą.

„Šios aplinkybės atsakovė neįrodė, nes įrengtos vaizdo stebėjimo kameros neapsaugojo jos turto nei nuo vagystės, nei nuo gaisro, tuo labiau, kad saugos tarnyba buvo rekomendavusi atsakovei statyti tvorą ir vartus aplink teritoriją, nes vien vaizdo kameros nėra tinkama priemonė užtikrinti atsakovės turto apsaugą”, – rašoma priimtoje teismo nutartyje.

Pasisakydamas dėl draudimo ateityje atsakovei įrengti kameras be ieškovo sutikimo apygardos teismas nurodė, kad nėra teisės normos, kuri draustų įsirengti kameras ateityje remiantis tuo, kad šiuo metu yra ribojama atitinkamo asmens teisė į privatų gyvenimą. Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas teisės aktais apskritai nėra draudžiamas.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

„Vaizdo stebėjimo kameros tiesiog turi būti įrengiamos ir naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau reikalavimo visais atvejais tam gauti išankstinį kaimyno sutikimą teisės aktai nenustato”, – teigiama nutartyje.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.


2020-01-16

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt