Sausio pradžioje sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai užsiminus ir apie būtinybę optimizuoti uostamiesčio ligoninių tinklą, Klaipėdos politikams mintis apie būtinybę sujungti Klaipėdos universitetinę (KUL) ir Jūrininkų ligonines raštu išdėstęs Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos miesto filialo pirmininkas Antanas Janušonis antradienį buvo pakviestas į miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdį.

Išklausę ir jį, ir KUL vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį, politikai nutarė, jog reikėtų pavasarį surengti konferenciją, kurioje būtų išnagrinėti bei pateikti geriausi uostamiesčio ligoninių ateities scenarijai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Sutaria tik dėl priėmimo skyriaus

A. Janušonis akcentavo, jog sveikatos apsaugos reformą bandoma vykdyti nuo pat Nepriklausomybės pradžios, bet ji vis lir lieka tik kalbomis. Esą tik ministru tapus Aurelijui Verygai bent jau matyti galima vizija.

„Suaugusiųjų trys ligoninės, pasiskirsčiusios dienas priėmimo. Greitoji žino, kur vežti, bet pacientai, kurie patys važiuoja, dažnai yra priversti važiuoti iš vienos į kitą. Nė vienoje iš ligoninių nėra pilnos visų sričių pagalbos. Pavyzdžiui, Jūrininkai labiau specializuojasi kardiologijos srityje, bet jiems atveža visus tomis dienomis, ir su traumomis, tada veža per kiemą į universitetinę. O juk yra auksinės valandos, per kurią reikia suteikti geriausią pagalbą, taisyklė. Sujungus abi šias ligonines atsirastų stiprus priėmimo centras su visais specialistais, geriausia aparatūra. Juk ir dabartinis universitetinės ligoninės vadovas, dar kai ministru buvo, Antanas Vinkus bandė prijungti Jūrininkų ligoninę. Kai ji buvo statoma, jau buvo numatyta, kad turėtų būti vienas kompleksas – ir yra požeminiai tuneliai, iš kurių vienas veda į universitetinę, bet užmūrytas”, – sakė A. Janušonis, kurio nuomone, Sveikatos apsaugos ministerijai dėl ribotų finansavimo galimybių reikėtų perduoti ir Klaipėdos vaikų ligoninę.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė tikino, jog dėl ligoninių retai gaunama nusiskundimą, prašymų ar pastebėjimų, daugiau kreipiamasi dėl šeimos medicinos.

„Ligoninių budėjimo dienos buvo nustatytos jau seniai, kai dar buvo apskrities vyriausiasis gydytojas. Taip buvo padaryta dėl lėšų taupymo ir aiškumo, nes budėti visoms vienu metu būtų neracionalu. Trauminį pacientą tikrai nenuveš į Jūrininkus, bet patys pacientai turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, greitoji informuoja, bet pagal pageidavimą gali vežti ir į kitą”, – dėstė tarnautoja.

Pasak KUL vyr. gydytojo V. Janušonio, informacijos, kad pacientams Klaipėdoje būtų blogai, ministerija nepateikia.

Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos miesto filialo pirmininkas Antanas Janušonis (kairėje) savo rašte politikams nepagailėjo karčių žodžių Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojo Vinso Janušonio atžvilgiu. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Blogai būtų, kai jie neturėtų iš ko pasirinkti. Pasiskirstymas dienomis – idealus atvejis. Londone, kai skaitant pranešimą teko apie tai paminėti, amerikiečiai prašė atskirą pranešimą padaryti, kad ir patys galėtų panašią sistemą sukurti. Būna, kad pacientai pasako, į kurią ligoninę nori važiuoti. Praktiškai visas problemas sprendžiame mes ir insultų keturis kartus daugiau nei jūrininkai gydome. O tunelis jau senokai atmūrytas, gydytojas Jonas tai padarė. Pasaulyje yra decentralizacija ir autonomijos stiprinimas, kad priartėtų prie paciento. Kaune irgi nėra vieno centro, penkiolika pastatų ir kiekvienas vežamas ten, kur reikia. Ir pas mus į skirtingus pastatus vežama – ginekologija, infekcinis. Pacientai skundžiasi nebent dėl palaukimo laiko, kai būna didelis antplūdis, būna, kai priimame daugiau nei tris šimtus per parą ir tiek pat išrašome. Pacientų potraukis mūsų ligoninei – didžiulis. Pernai 32 000 operacijų atlikta. Tai rekordas, praktiškai kaip santara padarėme”, – dėstė V. Janušonis, pabrėžęs, kad A. Janušonis neatstovauja KUL gydytojams.

Jis taip pat tikino, kad dėl tokio sujungimo sutaupymo efekto nebūtų – esą atsirastų papildomos pareigybės, tik kitaip pavadintos. O ir pačiam įstaigų apjungimui esą reikėtų didelių lėšų, ką jau rodo ir pavyzdžiai.„Apjungus niekas nepagerės, liks tas pat. Pinigų iš niekur neatsiras, ministerija turi rūpintis vienodai visokiomis įstaigoms, nepriklausomai nuo jų priklausomumo. Jos pavaldymo įstaigos turi atskirus biudžetus, nepriklausomai nuo steigėjų. Tiesa, mums ilgą laiką nebuvo skiriama, bet dabar artėjant rinkimas skirti penki milijonai šiuolaikiniam greitintuvui”, – kalbėjo V. Janušonis.

Galiausiai jis akcentavo, kad kol kas nėra ir teisės aktų, pagal kuriuos būtų galima vykdyti tokią reorganizaciją – Seimas jau du kartus jų nepatvirtino.

Jis tik sutiko ir su A. Janušonio dėstyta mintimi apie naują bendrą priėmimo centrą.

Politikų įžvalgos

Vicemeras Arvydas Cesiuli dėstė Izraelyje, Tel Avive, matęs keturias ar penkias dideles aukščiausio lygio ligonines viena šalia kitos ir niekas dėl to esą nesuka ten galvos, jos turi komunikacinius ryšius.

Tuo metu Arvydas Vaitkus teigė, jog reikia galvoti apie tolesnę perspektyvą ir koncentruoti visas ligonines vienoje vietoje, nes, pavyzdžiui, Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra nepatogi dėl riboto automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, galima jos plėtra esą vargiai ar įmanoma.

„Europoje yra dideli kompleksai, kur ir vaikai, ir vėžio institutai kartu. Man irgi ne kartą yra tekę girdėti, kad nuveža ne ten. Ir daktarai sakė, kad ne dažnai, bet pasitaiko. Ne visada ir ligonis gali kalbėti. Apjungimas būtų prasmingas, bet turėtų spręsti specialistai, jie turėtų parodyti modelį. Praėjusią savaitę Ramūnas Karbauskis pasakė – patys apsispręskite, ko norite, ir dar yra laikas, per kurį galima priimti reikiamus teisės aktus. Klaipėda gali parodyti iniciatyvą ir sukoncentruoti pajėgas”, – teigė A. Vaitkus.

Miesto Tarybos narys daktaras Artūras Razbadauskas tikimo, kad paslaugų prieinamumas pacientams Klaipėdoje yra nėra blogas, „ypač kalbant apie kokybę”.

„Ligoninių miestelis būtų idealu. Pavyzdžiui, politraumos atveju Vaikų ligoninėje yra problema, kviečiasi specialistus. Tačiau nesidžiaugčiau taip ministru – yra žinoma, iš kur jis atėjo, visur matyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto interesai, stengiasi monopolizuoti, nes viskas pastaruoju metu atsirado tik Kaune, kokia priešprieša tarp jo ir Vilniaus. Klaipėdos miestas turi turėti savo strategiją. Skubios pagalbos centras labai svarbus, tačiau neaišku, kurioje ligoninės pusėje jis atsiras. Reikia platesnės diskusijos su tais, kurie išmano, ir siūlyti Vyriausybei”, – teigė A. Razbadauskas.

Po tokios diskusijos komiteto nariai sutarė, jog pavasarį reikėtų surengti konferenciją, kurioje kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais būtų išnagrinėti bei pateikti geriausi uostamiesčio ligoninių ateities scenarijai.

ANTANO JANUŠONIO KREIPIMOSI TEKSTAS Į KLAIPĖDOS MIESTO TARYBOS NARIUS

Sveikatos apsaugos sistemos reforma būtina dėl neracionalaus lėšų naudojimo, gydymo paslaugų kokybės, pacientų saugumo stokos. Čia viena iš priežasčių medicinos darbuotojų mažų atlyginimų. Estai sveikatos apsaugos sistemos reformą atliko dar prieš 25 metus. Dėl to gydymo kokybė, pacientų saugumas tik pagerėjo. Atvyksta gydytis net iš Suomijos. Medicinos darbuotojų atlyginimai siekia ES medicinos darbuotojų vidurkį, net jau lenkia, siekia net iki 70-80% senųjų ES valstybių medicinos darbuotojų atlyginimų.

Lietuva tebetūpčioja vietoje, nes yra asmenų, ypač gydymo įstaigų vadovų, kuriems pritaria savivaldybių merai, kad tokia reforma nereikalinga. Drumstame vandenyje žuvį gaudyti lengviau. Labai tai ryšku Klaipėdoje.

Klaipėdoje SAM numatyta, sujungus Jūrininkų bei Universitetines ligonines, statyti tarp jų šiuolaikinį skubios medicinos pagalbos centrą, kur bus aukščiausio lygio medicinos aparatūra, dirbs šios srities gydytojai, skubi pagalba bus suteikiama vietoje, greitai. Ligoniams nereikės klaidžioti, kuri ligoninė šiandiena priima ištikus ekstriniams atvejams. GMP darbuotojai gal ir žino tokį ligoninių budėjimo grafiką, bet patys pacientai, jų artimieji tikrai tokio grafiko nežino, todėl, nuvykus į vieną ligoninę, kuri tą dieną ekstrinių ligonių nepriima, budėjimas kitos ligoninės, taip ligoniui tenka vykti į kitą ligoninę. Esant būtinosios pagalbos centrui, jokio pacientų klaidžiojimo nebus.

Numatyta Klaipėdoje sukurti Klaipėdos klinikas universiteto lygmens kaip yra Kauno klinikos, Vilniuje Santaros klinikos. Tai bus medicininė pagalba pacientams aukščiausio lygio, pati pažangiausia medicinos aparatūra kuri kainuoja milijonus. Savivaldybė tokios aparatūros tikrai neįpirks.

Klaipėda – tolimiausias regionas nuo Lietuvos medicinos centrų (Kauno, Vilniaus). Kai reikalinga sudėtingus ligonius transportuoti į Kauno ar Santaros klinikas, tai jau labai didelė rizika. Be to ir tokiems ligoniams kelių valandų transportavimas sveikatos neprideda. Kitų ligonių dėl sunkios būklės net negalima transportuoti, tenka suktis iš sunkios padėties vietoje nes kiekviena ligoninė dirba atskirai, nėra bendro darbo. Norint išsikviesti reikiamą gydytoją specialistą, ar atlikti tyrimą kurio nėra toje ligoninėje, būtina atsiklausti vyr. gydytojo (Universitetinės ligoninės). Tai bereikalingas darbo apsunkinimas, laiko gaišimas, o dėl to kenčia ligonis.

Tokio lygio ligoninių finansavimas tūri būti valstybinio lygio, nes kaip jau minėjau, medicinos įranga, aparatūra kainuoja šimtais tūkstančių, milijonais eurų. Žiūrint į ateitį, medicinos pažanga ryškiai eina į priekį, atsiranda nauji gydymo būdai, nauji vaistai, nauja aparatūra kurių kainos bus dar didesnės. Klaipėdos savivaldybė tokių reikiamų sumų skirti negalės. Vadinasi tokia ligoninė skurs, ligoniai negaus paties naujausio gydymo, tyrimų.

Klaipėdos vaikų ligoninėje reikėjo pirkti kompiuterinį tomografą, nes tai pirmo būtinumo diagnostinė aparatūra. Klaipėdos m savivaldybė teskyrė tik apie 15-20% reikiamos sumos, likusią dalį moką pati ligoninė pasiėmusi paskolą iš banko. Aišku, paskola dengiama medicinos darbuotojų atlyginimų sąskaita. Todėl Vaikų ligoninės gydytojų atlyginimai, nuo kitų 3-jų ligoninių skiriasi beveik 1000 eurų. Gydytojai kelia klausimą – jeigu mes iš savo lėšų perkamės medicinos aparatūra, todėl privalome turėti akcijas ir dalyvauti ligoninės valdyme. Įdomu, ar Klaipėdos savivaldybės meras su savo artima aplinka, administracijos direktorius su aplinka, sutiktų, kad savivaldybės remontui, baldų pirkimui, kitos įrangos pirkimui, būtų naudojama dalis jų atlyginimo? Taip sutaupytų miesto gyventojų lėšų. Gydytojų atlyginimai mažesni už mero, administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės darbuotojų net 2 ar 3 kartus.

Labai gerai matosi skirtumai tarp SAM ir Klaipėdos savivaldybės pavaldumo ligoninių, tai Universitetinės ir Jūrininkų, Respublikinės ligoninių. Universitetinė ligoninė, kaip atrodė dar prieš 30 metų, taip ir lieka. Matyti didelis skurdumas. Kodėl ten dirbančiam personalui, besigydantiems ligoniams tūri būti blogesnės sąlygos, nei Jūrininkų ar Respublikinėje ligoninėse? Universitetinėje ligoninėje gydytojų atlyginimai prilygsta Jūrininkų, Respublikinės ligoninės atlyginimams, bet kokia sąskaita – ten gydytojas vienas dirba ,kur privalėtų būti 2 ar 3 gydytojai, besigydantys ligoniai privalomai perkasi medikamentus, medicinos priemones, kurios kainuoja net iki 100 eurų. Tai patyrė net kitų ligoninių gydytojai, kuriems ten buvo atliekamos operacijos.

Sujungus šias ligonines bus ne tik medicininė bet ir didelė finansinė nauda nes: dubliuojamos gydymo paslaugos, medicinos aparatūra pilnai neišnaudojama, dubliuojama gydytojų personalas, sumažės administracijos, pagalbinio ne medicinos personalo (kadrų skyriaus darbuotojai, buhalterija, ūkio dalis).

Šių ligoninių sujungimui tokią mintį dar prieš 23 metus, kai SAM ministru buvo A.Vinkus, išreiškė Klaipėdos miesto ligoninės (šiuo metu Universitetinė) vyr. gydytojas V. Janušonis. Motyvuodamas, kad dvi ligonines laikyti viename kieme neracionalu. Šiuo metu jo nuomonė kita. Nes prieš 23 m prijungus Jūrininkų ligoninę prie Miesto ligoninės, V. Janušonis lieka vyr. gydytoju. Šiuo metu, kai bus jų sujungimas, skelbiamas naujas konkursas vyr. gydytojo vietai užimti. Todėl vargu, ar V. Janušonis bebus vadovu.

Priešinantis tokiai sveikatos apsaugos sistemos reformai, tai didelė žala Lietuvos biudžetui, medicinos darbuotojams, o ypač pacientams. Pacientu gali būti kiekvienas Lietuvos, Klaipėdos miesto bei regiono gyventojas. Ne išimtis ir Klaipėdos m. savivaldybės meras, administracija bei kiti darbuotojai. Tokios sveikatos reformos neįgyvendinimas, tai progreso stabdys. Lietuvoje sveikatos sistemos lygis žengs j priekį, o Klaipėdoje liks kaip sovietiniais laikais.

Neatlikus tokios sveikatos sistemos reformos, Klaipėdos gydytojai Jums nepadėkos.

Tikimės ,Gerb. Tarybos Nary, kad priimsite teisingą sprendimą. Mes iš Klaipėdos m. mero V. Grubliausko nieko nesitikime. Nes šiam merui V. Grubliauskui, kaip ir buvusiam merui R. Taraškevičiui, svarbiausia ne medicinos pažanga, ne medikų visuomenės, pacientų interesai, bet vieno žmogaus – KUL vyr. gyd. V. Janušonio interesai.