„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos praėjusių metų finansiniai rodikliai bei įgyvendintų investicijų apimtys rodo sugeneruotą dar didesnę naudą valstybės ekonomikai. Lietuvos transporto sektorius sukuria apie 14 proc. Lietuvos BVP, o Klaipėdos uosto ir su juo susijusios veiklos sugeneruoja ženklią šio sektoriaus BVP dalį”, – teigiama Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime.

Palmiros Mart nuotr.

Jame skelbiama, jog praėję metai Klaipėdos jūrų uoste buvo išskirtiniai pagal įgyvendintas investicijas. 2019 m. į uosto infrastruktūrą investuota 80,8 mln. Eur – du kartus daugiau nei 2018 m. ir beveik tris kartus daugiau negu 2017 m.

„Uosto direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, todėl pagrindinės mūsų investicijos yra nukreiptos į uosto tobulinimą – laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Kad galėtume priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, reikia užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, pasiekti maksimalius gylius ir laivybos kanale, ir prie krantinių, pasirūpinti, kad laivus būtų galima pakrauti maksimaliai. Tik taip išliksime konkurencingi rinkoje“, – ministerijos pranešime cituojamas laikinasis Uosto direkcijos  generalinis direktorius Vidmantas Paukštė.

Pagal preliminarius, neaudituotus rezultatus, bendrosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln. Eur – tai yra maždaug trečdaliu milijono eurų didesnės pajamos, nei 2018 m.

Didžiąją pajamų dalį sudaro laivų savininkų sumokėtos rinkliavos už naudojimąsi uostu – 56,3 mln. Eur, tai yra beveik 75 tūkst. Eur daugiau, nei 2018 m. rinkliavos. Žemės nuomos pajamos pernai buvo 7,53 mln. Eur – 161 tūkst. eurų didesnės negu užpernai. Uosto direkcijos pajamos didėjo šeštus metus iš eilės ir 2019 m. buvo didžiausios per visą istoriją.

Preliminariais, neaudituotais duomenimis, per 2019 m. valstybės įmonė uždirbo apie 34 mln. Eur pelno (prieš pelno mokestį).