Su dar 2018 m. mokslininkų surinktais duomenimis apie Klaipėdos vandens telkinių kokybę ir ekologinę būklę susipažinę miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai pageidavo, kad rekomendacijos, ką reikia daryti, būtų pateikiamos jau dabar, o ne 2021-ųjų pabaigoje, kai bus baigtas tyrimas.

O posėdyje dalyvavę klaipėdiečiai ragino ieškoti ir nuolatinių, ypač Smeltalės upės, teršėjų, kurie galbūt į vandenį išleidžia nevalytas nuotekas.

Šiuo metu vyksta Žardės tvenkinio valymo darbai. Palmiros Mart nuotr.

Minėtasis tyrimas, kuris viešai jau buvo pristatytas dar pernai, rodo, kad Dangės, Smeltalės žiočių, Klaipėdos kanalo ekologinė būklė yra bloga, o Smeltalės upės aukščiau Klaipėdos – vidutinė. Prieš keletą metų valyto Svijanės ežero ekologinis potencialas vadinamas labai blogu, Malūno parko, Draugystės parko tvenkinių ir didžiojo Žardės vandens telkinio ekologinis potencialas – blogas, o Jono kalnelio užutekio potencialas – vidutinis.

Monitoringą atliekančio Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto atstovė botanikė Raimonda Ilginė akcentavo, kad miesto vandens telkinukuose neįmanoma pasiekti gerų sąlygų, nes maistmedžiagių juose bus visada – jie yra seklūs, nepratakūs. Siekiant gerinti tokių telkinių padėtį, reikėtų nuolat prižiūrėti protakas, stengtis, kad jie būtų kuo mažiau apžėlę.

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė informavo, kad jau buvo retinami ir sužėlę vandens augalai iš Žardės, Draugystės parko tvenkinių, ir Dangės atkarpoje nuo Liepų g. tilto iki Panevėžio g. Praėjusių metų gegužę buvo pasirašyta sutartis su UAB „Hidrum“ dėl Žardės tvenkinio valymo, aplinkos tvarkymo darbų. Tačiau dėl lietingo rudens iki šiol atlikta tik 10 proc. darbų. I. Šakalienė žadėjo, kad šiemet jie bus baigti.

Vedėja taip pat informavo, kad ruošiamasi pirkti viso miesto ribose esančios Dangės valymo darbų projekto parengimo paslaugą ir vėliau etapais valyti upę, kad galbūt ir atsirastų vandens kelias.

Posėdyje dalyvavęs Smeltės kvartalo bendruomenės atstovas Vigilijus Lisauskas akcentavo, kad bėda yra nelegalūs išleidimai. Jam antrinęs Augustinas Lisauskas siūlė pasižvalgyti po Smeltalės upelio pakrantes, kai nusenka vanduo – esą tada matyti daug visokiausių vamzdžių, ypač prie Kiškėnų sodų.

„Jei per metus neiškelsit valtininkų, apie Smiltelę nereikia šnekėti”, – radikalią poziciją išsakė klaipėdietis.

Tačiau vicemeras Arūnas Barbšys akcentavo, jog valtininkų teritorija yra privati nuosavybė, kurią leido privatizuoti teismai.

Tuo metu Paupių rajono seniūnaitė Rasa Arcišauskienė siūlė išvalyti buvusio Bachmano dvaro tvenkinį, kuriame dabar esą yra storas dumblo sluoksnis.