Antradienį Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai aptarė ruošiamo teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto, būsimo Naujojo Sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių detaliojo plano sprendinius, kurie turi tapti pagrindu naujajam „Memelio miesto” projektui.

„Oro grupės” nuotr.

Pasak detaliojo plano rengėjų, palei Dangę buvusį užstatymą būtų siekiama parodyti laikinais statiniais, kurie galėtų būti skirti prekybai. Kvartalo aukštingumas planuojamas toks, kad neužgožtų būsimų šv. Jono bažnyčios ir pilies bokštų žiūrint iš trijų Smiltynėje esančių taškų – abiejų perkėlų ir Lietuvos jūrų muziejaus. Taip pat pačiame kvartale šiaurės-pietų kryptimi numatoma užtikrinti vizualinį ryšį su piliaviete. Urbanistinė kvartalo struktūra formuojama atsižvelgiant ir į senamiesčio, ir į naujamiesčio struktūras.

Trims būsimiems kampiniams pastatams būtų skelbiami architektūriniai konkursai, kurių metu architektai turėtų pasiūlyti idėjas, kaip turėtų atrodyti šie statiniai, turintys išryškinti kvartalo kampus.

Kvartale planuojama aikštė, viešbutis, daugiaaukštės stovėjimo aikštelės numatomos ties AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) teritorija. Danės gatvės atkarpa nuo Pilies tilto iki Šiaurinio rago pastačius kvartalą liktų tik pėstiesiems ir dviratininkams bei aptarnaujančiam transportui. Pagrindinė kvartalo arterija, kuria būtų galima nukakti ir iki perkėlos, taptų Naujojo Sodos gatvės tęsinys.

Siūlo savivaldybės ir Uosto direkcijos sinergiją

Ruošiamame detaliajame plane numatoma, kad kvartale prie Naujojo Sodo ir Naujosios uosto sankryžos formuojamame apie 1600 kv. m ploto sklype galėtų atsirasti naujas savivaldybės pastatas. Tačiau aptarime dalyvavęs vicemeras Arūnas Barbšys iškėlė klausimą, ar čia tikrai tilptų apie 6000 kv. m ploto pastatas – esą būtent tokio reikia savivaldybei.

Kad sklypas tam gali būti nelabai tinkamas, teigė ir Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė, atkreipusi dėmesį, kad net įvažiavimai į jį yra numatomi per kitus sklypus.

„Ieškotume varianto, kaip įtalpinti. Kai savivaldybė tikrai nuspręs, kad nori čia įsikurti, scenarijų turime. Bet kokiu atveju miestui turi būti teisinga”, – sakė projektą ketinančios įgyvendinti bendrovės „Stemma Group” atstovas Nerijus Tilindis.

Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas savo ruožtu siūlė svarstyti idėją netoli marių pastatyti bendrą Uosto direkcijos ir savivaldybės pastatą.

„Tai būtų idealus sinergijos variantas. Arba galima sales, pasitarimų kambarius nuomotis šalia, jos nebūtinai turi būti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame pastate”, – sakė jis.

Kada tvarkyti gatvę?

Projektuotojai numato, kad pirmiausia vyktų statybos palei Danės gatvę, vėliau vyktų kiti etapai, kurių paskutinis būtų Danės gatvės atkarpos rekonstrukcija.

Tačiau miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika siūlė šios gatvės pertvarkymą daryti pirmiausia, nes tai esą iškart sukuria didesnę pridėtinę vertę būsimam kvartalui. Analogiškos nuomonės laikėsi ir M. Černiutė-Amšiejienė.

„Krantinė turi būti gyva, traukos centras”, – gatvės sutvarkymo svarbą akcentavo ir K. Macijauskas.

N. Tilindis teigė sutinkantis su tokiais argumentais, tačiau esą viskas priklausys nuo to, kada bus tiesiamas Naujo Sodo gatvės tęsinys, nes pertvarkius Dangės gatvę kito kelio į perkėlą nebūtų. Pats kvartalas yra numatomas tik apvažiuojamas, jo viduje judėtų tik pėstieji, dviratininkai ir aptarnaujantis ar specialusis transportas.

„Jei Uosto direkcija nuspręstų statyti naują kruizinių terminalą, etapiškumas tikrai keistųsi”, – sakė N. Tilindis.

Naujosios uosto g. 5 likimą spręs teismas

Pasak projektuotojų, šiuo detaliuoju planu nesprendžiamas pastato Naujojo Uosto g. 5,  kuriame veikė pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto direkcija, likimas. Tiesiog šaligatvio sąskaitą nuo jo šiek tiek atitraukiamos gatvės ribos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, taip liktų galioti dalis senasis detalusis planas. O jis numato šio pastato griovimą – 2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti gyvenamojo namo griovimo darbų technologijos aprašymą ir išduoti leidimą namą nugriauti.

Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška priminė, kad dar tebevyksta teismai dėl šio pastato.

2018 m. sausį Kultūros paveldo departamento I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino Klaipėdos Naujamiesčio vertingąsias savybes ir nutarė šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai. Tačiau Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis panaikintų minėtąjį tarybos nutarimą, suteikiantį pastatui apsaugą. Pirmos instancijos teismas buvo įpareigojęs tarybą klausimą dėl pastato priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo.

Stovės ir karinis laivas?

K. Macijauskas pasitarimo metu teiravosi ir dėl savivaldybėje kilusios idėjos prie „Memelio miesto” krantinių pastatyti nurašomą karo laivą „Sūduvis”, kurį nori išsaugoti Lietuvos jūrų muziejus, bet jam niekaip taip ir nerandama jo švartavimosi vieta.

„Manau, kad čia būtų geriausia vieta, dideli žmonių srautai eina į perkėlą, teritorija iš tos pusės atverta”, – sakė K. Macijauskas.

Nerijus Tilindis teigė esąs už tai, kad čia atsirastų vienas iš viešų objektų, tačiau jau po pasitarimo patikslino, kad specialistai turėtų atsakyti, ar „Sūduvis” nenukentėtų dėl šioje uosto akvatorijos vietoje būnančio traukūno.

„Dabar čia stovi tokie darbiniai laivai, kurį jį atlaiko. Taip pat kol kas yra klausimas dėl krantinės priklausomybės, nes dabar krantines mes nuomojamės iš Uosto direkcijos ir tokiu atveju prašytume kompensuoti nuomos mokestį. Bet jei miestas perimtų tas dvi krantines, kas numatoma ir detaliajame, ir uosto bendrajame plane, tada jau jis viską ir spręstų”, – sakė N. Tilindis.

Tuo metu Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė yra įsitikinusi, kad ši vieta „Sūduviui” yra galima tik atlikus krantinių rekonstrukcijas, pastačius naujas, kurios eliminuotų traukūną.

„Šiandien jo ten negalime statyti – nėra padorių kratinių, įlankos, jį ten sudaužys, yra traukūnas. Ateityje, aš mačiau detalųjį planą, kai bus ta teritorija aptvarkyta, atsiras pirsai, kai bus saugu stovėti, tada galima. Kalbėjau ir aš pati su Nerijumi Tilindžiu, jis pripažįsta, kad ten stovėti tam laivui dabar būtų pražūtinga”, – sakė O. Žalienė.