Aš ir tu mėlyno kraujo! Toks krepšinio klubo „Neptūnas” šūkis 2019-2020 metų sezone. Startavo stipriai, su nuostabia idėja, kad kiekvienas komandos sirgalius ne vien Klaipėdoje, o ir visame Vakarų Lietuvos regione tiesiog pulsuotų šia spalva. Mėlynas kraujas, sako jie..

Kodėl neužpildoma? Dėl paprastos situacijos – atėjusiems žmonėms nieko nėra pasiūloma. Nieko. Jokių pramogų, jokių atrakcijų, akcijų, konkursų, veiklos. Nieko.

Gali būti, jog ilgainiui ši spalva pavirs kai kam į raudoną, stebintiems ir nervų nebelaikantiems dėl mūsų komandos situacijų krepšinio lygose. O kai kam į geltoną, balkšvą, o gal net pilką spalvą?  Būtent pilkai liūdna „Neptūno” šventė per kiekvienas rungtynes. Ir ne, tai nebus eilinio miestiečio pasipiktinimas dėl žaidėjų, jų žaidimų, pozicijų ar vyr.trenerio pakeitimo naujausiųjų aktualijų. Klube dirbantys žmonės, manau, puikiai supranta krepšinio meną. Tad ne man sporto profesionalus kritikuoti. Tačiau yra ir kitų problemų, kurias reikia spręsti ir kuo skubiau.

Reali ir tendencinga agonija

Vasario 4-ąją įvyko paskutinės, vėlyvos ir nieko nelemiančios FIBA Čempionių lygos rungtynės prieš vengrų klubą Sombathėjaus „Falco“.

„Neptūnas” laimėjo, taip atsisveikindamas su šia lyga bent šiam sezonui bei taip pasveikindamas Martyną Mažeiką po beveik trejų metų pertraukos sugrįžus į namų areną.

Tik ar Martynas jau spėjo pastebėti į kokią nykią, liūdnai pilką areną jis grįžo? Vakar buvo sumuštas rekordas blogąja prasme, kuomet tiek tuščių kėdžių tribūnose dar neteko matyti. Pasakyti, jog tai buvo nieko nelemiančios rungtynės ir šiaip nelabai įdomioje lygoje bei vykusios mums neįprastai vėlyvu laiku 21 valandą – būtų ne visai sąžininga. Sąžininga būtų pasakyti, kad daug kas pasiliko prie TV ekrano ir stebėjo dabar esantį ant naujos žaidimo bangos „Žalgirio” klubą. Sąžininga būtų pasakyti bei pripažinti, kad atvykti į areną yra tiesiog nuobodu. Nevyksta beveik nieko, kas pakeltų nuo sofos bei TV ekranų ir atvestų gerai laiką praleisti rungtynių metu.

Tuščios buvo ne tik sirgalių tribūnos, dulkes rinko ir akredituotų žurnalistų darbo vietos. Kiek vietinės Klaipėdos spaudos žurnalistų buvo? Kiek buvo iš kitų miestų, miestelių spaudos atstovų? Kiek apskritai media akreditacijų buvo išduota, koks buvo susidomėjimas iš sporto naujienų skelbėjų?

„Neptūnas” nebepritraukia sirgalių, kitų interesantų ir „Švyturio” arena nebetampa sausakimša ne veltui. Su blogu žaidimu, kai komandą išretina traumos, kai tiesiog „nepaeina“ vakaras arba pritrūksta tik lašo sėkmės, susitaikyti galima. Taip, galima. Nes tų duobių pasitaiko visiems. Tada belieka tik sulaukti, kuomet su nauja jėga pakilusi komanda vėl mus džiugins savo pergalėmis.

Negalima susitaikyti, kai supranti, kad nebėra emocijos, nebėra jaudulio, nebėra nieko, kas ankščiau tave skatino ateiti į areną palaikyti savo komandos. Nes joje tiesiog nėra ką veikti. N U O B O D U. Į rungtynes neatėjo net ir tie, kurie gauna nemokamus bilietus, tarkim, iš savo įmonių, kurie yra „Neptūno” rėmėjai. Įsivaizduojate – nemokamai? Ir vis tiek, net maža dalis neužpildoma.

Kodėl neužpildoma? Dėl paprastos situacijos – atėjusiems žmonėms nieko nėra pasiūloma.

Tik į rungtynes, pakeliui užsukant keptos duonos ir atsigerti. Nieko. Jokių pramogų, jokių atrakcijų, akcijų, konkursų, veiklos. Nieko. Per pertraukėles vykstantys kursai ir jų prizai, jeigu taip galima pavadinti – atskira kalba.

5 klausimai ir pasiūlymai

Ar pamenate, kai komanda turėjo simbolį? Vaikščiojantį Neptūnietį su trišakiu. Po prieš kelis metus įvykusių vidinių klubo skandalų pastarasis dingo. Ir taip iki šiolei mes jo neturime. Kodėl? Ar mes tikrai neišgalime turėti simbolio, kuris džiugino visus vaikus su jais žaisdamas, šnekindamas, su kuriuo net suaugusieji eidavo nusifotografuoti? Turėti tai, ką turi visos pajėgios komandos? Juk esame viena iš pagrindinių komandų. Vis dar.

Kodėl neišnaudojamas viršuje kabantis kubas su keturiais ekranais? Negalima prieiti prie sirgalių, jų pašnekinti, pasiteirauti, nuo kada jie tapo lojaliais „Neptūno” komandos sirgaliais, paklausti, ar prisimena savo pirmąsias rungtynes? Atsidėkoti labai smulkiomis dovanėlėmis už pasidalintas akimirkas? Ar tai tikrai tokie dideli pinigai? Kurti ryšį, spalvinti tą kraują mėlynai?

Jog neturime stipraus oficialaus vedėjo, turbūt priprasti reikia. Tačiau pagrindinė pertrauka galėtų būti turbūt labiau išpildyta? Vakar atėję žmonės, kurie pagavo kamuoliukus, vedėjo paliepimu atliko užduotis, prizais apsidalino ir visa tai užtruko dvi minutes. Tuomet aštuonias minutes reikėjo stebėti, kaip Knašiaus krepšinio mokyklos vaikai kvailiojo aikštelėje, su galva bandydami įmušti kamuolį į lanką. Gal ir nieko. Vis kažkokia atrakcija. Beje, kaip pagrindinį prizą steigti „Balticum” internetą 6 mėn. nemokamai skamba labiau kaip bausmė, o ne dovana. Žinoma, ne man teisti. Bet..

Visiškai neišnaudojamas plotas tik ką pro turniketus patekus į arenos vidų. Kodėl ten nieko nevyksta? Ar tikrai negalime pasikviesti įvairių įmonių, kurios pristatydamos savo produkciją skatintų kažkokiu būdu ar tai laimėti, ar tai nusipirkti ją? Degustacijos? Foto sienelė? Vaikų animatorės, kurios išpiešia mažųjų veidelius? Negi verslas nėra suinteresuotas? Nežinomos priežastys.

VIP’ inės vietos prie aikštelės. Neatrodo kaip vipinės. Vakarų regionas yra pakankamai ekonomiškai stiprus ir aš netikiu, kad jokie socialiai atsakingi verslininkai nenorėtų šios privilegijos? Pažiūrėti iš arčiau, ką jie remia, o gal pradėti remti?

Klubas mėgsta pabrėžti, kad sirgaliai jiems svarbiausi, jų suteikiamas palaikymas neįkainojamas, tačiau tuo pačiu dėl tų sirgalių beveik nepadaro nieko. Esmė ta, kad nepriklausomai kaip sužais komanda – laimės, nelaimės – norisi gerai praleisti laiką. Norisi girtis ir didžiuotis kokią atmosferą turime, tačiau ją reikia sukurti. Įtraukti atėjusius sirgalius labiau.

Ir nereikia žmonėms padaryti šventę, kai atvažiuoja „Žalgiris”. Jūs turite būti mūsų ta švente per kiekvienas varžybas. Kiekvienas. Nesinori ateiti  ir žiūrėti 7a ir 7b tarpusavio klasių treniruočių bei patirti tokio nuobodulio, kaip vakarykštėse rungtynėse.

Išradinėti dviračio nereikia. Nuvažiuokite į pagrindinės mūsų šalies komandos varžybas. Arba atsiminkit emociją, nuotaiką, kokia tvyrojo „Neptūno” padangėje prieš keletą metų. Kodėl jos nesugrąžinus? Tad sveikęs sugrįžęs, Martynai, į pilkai liūdną ir nykią Neptūno salą, apsuptą vandenens. Tik nebeaišku, ar to vandens spalva mėlyna.

#Aširtumėlynoskausmo