„Grigeo Klaipėda“ antradienį paskelbus, kad jos vidinio tyrimo išvados atskleidė, jog dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus dėl buvusių vadovų Vido Beržonskio ir Jono Garalio sprendimų ir veiksmų, pastarieji susilaiko nuo bet kokių komentarų.

Vidas Beržonskis ir Jonas Garalis. Martyno Vainoriaus nuotr.

 Ką nustatė?

Pasak pranešime spaudai cituojamo Tomo Eikino, „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus, daug svarbių dokumentų yra ikiteisminio tyrimo tikslais paimta prokuratūros, todėl pats komisijos darbas užtruko, o kai kurių faktų neleido patvirtinti tam reikalinga dokumentacija.

„Suprantame bendrovei tenkančią atsakomybę ir nuo jos nebėgame. Bendradarbiaujame su teisėsauga, aplinkosaugininkais – siekiame, kad kuo greičiau paaiškėtų daugiau faktų. Kol kas mums ir patiems daug klausimų kelia kokie buvo motyvai leisti biologiškai neapdorotas nuotekas, kai bendrovė dirbo pelningai. Man, kaip įmonei vadovaujančiam vos porą mėnesių, lengviau atsikvėpti leidžia faktai, kad bendrovės išleidžiamose nuotekose daug sunkiųjų metalų koncentracijos nesiekė net ir geriamam vandeniui taikomų normų ir aplinkosaugininkai savo tyrimuose esminių pokyčių marių vandenyje nenustatė“, – sako T. Eikinas.

Anot pranešimo, „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai Dumpiuose buvo įrengti apie 1976 metus, o 2004 m. atliekant modernizacijos darbus įrengtas biologinis nuotekų valymas. 2012 metais buvo rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai, įrengta avarinio darbo režimo sklendė, siekiant užtikrinti stabilų biologinio valymo įrenginių darbą.

Nuo 2012 metų „Grigeo Klaipėda“ biologinių nuotekų įrenginių eksploatacija ir nuotekų valymo proceso organizavimas ir kontrolė buvo priskirti bendrovės gamybos padaliniui. Šiam padaliniui nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. vadovavo Jonas Garalis. Jis esą buvo atsakingas už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų savalaikį užsakymą ir tikslinį panaudojimą. Už bendrovės nuotekų valymo procedūrų patvirtinimą ir įgyvendinimą esą buvo atsakingas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius – nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei vadovavo Vidas Beržonskis.

Išvadose teigiama, kad veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas užėmė J. Garalis. Juos pakeitę vadovai esą objektyviai negalėjo žinoti ir, bent jau bendrovės žiniomis, nežinojo apie egzistavusios problemos faktą, o net, jei ir žinojo, kad tokia problema egzistuoja, tai nežinojo jos masto, intensyvumo, trukmės, o taip pat kokiu būdu ir (ar) priemonėmis ji sprendžiama.

Su visomis įmonės komisijos išvadomis galima susipažinti čia. 

Jau bylinėjasi

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose šiuo metu nagrinėjama byla, kurioje „Grigeo Klaipėda” skundžia Darbo ginčų komisijos sprendimą pripažinti J. Garalio atleidimą nepagrįstu.

V. Beržonskis šioje byloje yra liudytojas. Jis iš įmonės buvo atleistas šalių susitarimu, be kaltės.

Pakalbinti abu buvę įmonės vadovai teigė nieko nekomentuosiantys dėl „vamzdžio istorijos”. Pasak J. Garalio, tai bus padaryta kiek vėliau.

J. Garaliui šioje byloje atstovauja advokatė Julija Viktorija Flis. Ji praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook” buvo pareiškusi, kad jos klientas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas, o dabar tokiomis išvadomis jam daromas neteisėtas poveikis.

V. Beržonskis laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir buvęs kolega. Jis ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Trečiadienį „Grigeo Klaipėda“  per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra įteikė pranešimą apie įtarimą buvusiam AB „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkui ir pagrindiniam grupės savininkui Gintautui Pangoniui.

„AB „Grigeo Klaipėda“ žiniomis vykdomo ikiteisminio tyrimo apimtyje ketinama reikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius AB „Grigeo Klaipėda“ vadovus, prieš atliekant atitinkamus procesinius veiksmus nevertinant tokių vadovų priimtų sprendimų įtakos galimai AB „Grigeo Klaipėda“ vykdytai taršai”, – rašoma pranešime.

„Nesikratau atsakomybės ir užtikrinu, kad „Grigeo Klaipėda“ deda visas pastangas, kad žala gamtai būtų kuo greičiau atlyginta. Vis dėlto, man tai yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais. Nors vadovai, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą, iš bendrovės už galimą turto iššvaistymą buvo atleisti dar praėjusių metų viduryje, šešėlis šiandien krinta ant visų mūsų, net ant kelis mėnesius ar vos kelias savaites dirbančių vadovų. Nepaisant to, tikiuosi, kad ši istorija nesugriaus pasitikėjimo esamais ir būsimais vadovais. Jaučiu pareigą dar kartą atsiprašyti visuomenės ir užtikrinti, jog bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su tyrimą vykdančiomis teisėsaugos institucijomis ir esame ypač suinteresuoti kuo greičiau išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes“, – vėliau išplatintame pranešime cituojamas AB „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis.

Šiuo metu šiame ikiteisminiame tyrime iš viso įtariami septyni fiziniai asmenys, iš kurių penki – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje.

Mini du ieškinius

„Grigeo Klaipėda“ savo pranešime primena, kad dar 2019 metų vasarą Klaipėdos apygardos prokuratūroje inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl buvusių vadovų veiksmų dėl bendrovės turto iššvaistymo ir žalos jai padarymo, tačiau jis nebuvo pradėtas – skundus dėl jo nutraukimo atmetė ir teismai. Tad 2019 m. gruodžio 6 d. teismui buvo pateiktas „Grigeo Klaipėda“ ieškinys jiems dėl 1,3 mln. eurų žalos atlyginimo. Šią savaitę bendrovė teigia pateiksianti dar vieną ieškinį buvusiems vadovams dėl 1,55 mln. eurų žalos atlyginimo.

„Grigeo Klaipėda“ teigia reikalaujanti iš minėtų vadovų milijoninės žalos dėl jų sudarytų bendrovės interesams prieštaraujančių sandorių, susijusių su dažų ir krakmolo pirkimu, atlyginimo. Pakeitus minėtus bendrovės vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol Chemicals“ tiekiamų dažų kaina bendrovei „Grigeo Klaipėda“ esą sumažėjo trečdaliu.

„Grigeo Klaipėda“ šiuo metu teigia atliekanti vidinį teisinį ir finansinį tyrimą dėl buvusių vadovų kitų veiksmų bei sandorių, susijusių su chemijos, logistikos ir kitų paslaugų įsigijimo, siekiant nustatyti, ar šie sandoriai nebuvo bendrovei finansiškai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi.