Buvęs Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, apskundęs teismui jam nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, nieko nepešė: Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą atmetė.

A. Vaitkus prašė teismo panaikinti VTEK 2019 m. birželio 19  d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad jis laiku nepapildęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie asmenis, dėl kurių jam einant Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas gali kilti interesų konfliktas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinį ginčą, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti minėto VTEK sprendimo.

Teismo išplatintame pranešime teigiama, jog pareiškėjas neįrodė, kad tapęs Uosto direkcijos vadovu, tinkamai pateikė privačių interesų deklaraciją.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaip atstovaujamasis rinkimų kampanijos dalyvis dalyvavo 2019 m. vykusiuosiuose Klaipėdos savivaldybės tarybos ir Klaipėdos mero rinkimuose kaip LVŽS kandidatas.

Teigiama, jog LVŽS Klaipėdos sąrašą, kuriame A. Vaitkus, nebūdamas partijos nariu, buvo įrašytas pirmu numeriu, parėmė su uoste veikiančiomis įmonėmis susiję asmenys.

„Teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje objektyviam stebėtojui atsirado pagrindas įžvelgti galimo interesų konflikto grėsmę, nes: 1) tokios valstybės įmonės vadovas dalyvauja savivaldos rinkimuose bei išrenkamas savivaldybės tarybos nariu kartu su tos pačios partijos sąraše esančiais verslininkais; 2) verslininkų valdomos įmonės užima reikšmingą jo vadovaujamo valstybinio jūrų uosto krovos dalį; 3) verslininkai teikia paramą partijai, jos Klaipėdos skyriui, kuri delegavo pareiškėją kandidatu mero rinkimuose, įtraukė į savo partijos sudaromą sąrašą pirmu numeriu; 4) pareiškėjui, kaip direkcijos vadovui, organizuojančiam kasdienę direkcijos veiklą, veikiančiam šios įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, tenka priimti atitinkamus sprendimus. Valstybės įmonės vadovas, priimdamas su ūkine veikla susijusius sprendimus, turi plačią diskreciją”, – rašoma teismo pranešime.

Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.