Šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojai dar mažiausiai pusmetį turės palaukti, kol jų gyvenimo kokybė pagerės – iš aplinkos bus pašalinta tarša chromu. Be to, nuspręsta išsiaiškinti, ar chromu užteršta ir greta Vitės kvartalo esanti uosto teritorija.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Toks sprendimas priimtas Aplinkos ministerijoje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai.

„Aplinkos ministras domėjosi, ką Klaipėdos savivaldybė jau padarė, kad būtų panaikinta tarša chromu, ką toliau darysime“, – sakė pasitarime dalyvavęs Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Jis teigė, jog dabar svarbiausias savivaldybės žingsnis yra atlikti išsamius Vitės kvartale esančio dirvožemio ekogeologinius tyrimus.

„Tokią paslaugą perkame, vokai su pasiūlymais jau atplėšti, jie dabar vertinami. Tikimės, kad dar šį mėnesį pasirašysime sutartį su konkurso laimėtojais ir tyrimai prasidės. Bet jie truks mažiausiai 5-6 mėnesius, gal dėl kai kurių teritorijų pirminius rezultatus gausime ir greičiau“, – vylėsi A. Barbšys.

Atlikti tokius tyrimus Klaipėdos savivaldybę įpareigojo Lietuvos geologijos tarnyba. Šie tyrimai turi parodyti, kiek tarša konkrečiose teritorijose Vitės kvartale yra išplitusi į plotį ir į gylį. Be to, kiekvienoje užterštoje teritorijoje paslaugos teikėjas turės ištirti, ar jose yra trivalenčio ir šešiavalenčio chromo, kuris yra pavojingiausias sveikatai.

Lietuvos geologijos tarnyba pernai gruodį pateikė jos atliktų tyrimų išvadą, kurioje konstatuojama, kad Vitės kvartale dirvožemis yra užterštas chromu. Tai anksčiau buvo paskelbusi ir Klaipėdos savivaldybė, kuri paviešino savo atliekamo monitoringo duomenis. Tačiau dvejonių sukėlė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Jo specialistai ėmė mėginius iš užterštoje teritorijoje esančių lopšelių-darželių smėlio dėžių, juos ištyrė ir jokios taršos chromu nerado.

„Pasitarime Aplinkos ministerijoje nuspręsta ekogeologinius tyrimus atlikti ir uosto teritorijoje, realiai – už tvoros nuo Vitės kvartalo. Uostas sutinka tyrimus finansuoti, bet prašo, kad juos užsakytų ir prižiūrėtų tie patys specialistai. Todėl dabar aiškinsimės, ar galime praplėsti dabartinį pirkimą, ar reikės skelbti naują”, – sakė A. Barbšys.

Tokių tyrimų tikslas yra įvertinti, ar tokia pati tarša yra ir uosto teritorijoje, galbūt įvertinti ir galimą taršos šaltinį. Jis iki šiol nėra įvardytas, nors, anot A. Barbšio, akys krypsta į uostą, bet įrodymų nėra.

„Šiuo metu ieškome ne taršos šaltinio, o imamės priemonių, kaip kuo greičiau atkurti tinkamas gyvenimo sąlygas Vitės kvartale. Kai bus aiškūs tyrimų rezultatai, tada gausime rekomendacijas, kokių priemonių imtis, kad pašalintume nustatytą taršą“, – teigė A. Barbšys. Tačiau iki taršos pašalinimo gali praeiti ir metai ar daugiau.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė jau anksčiau „Atvirai Klaipėdai“ aiškino, jog kai bus gautos ekogeologinių tyrimų išvados, tuomet turi būti parengtas tvarkymo planas kiekvienai užterštai teritorijai ir visos jos sutvarkytos. Ir tvarkymo planų rengėjų, ir jų vykdytojų vėl bus ieškoma viešuose konkursuose. Ekogeologinių tyrimų rezultatai esą ir parodys, kiek dirvožemis yra užterštas, preliminariai bus aišku, kokių priemonių reikės imtis – ar ką nors tik minimaliai padaryti, ar iš pagrindų nukasti ir išvežti visą dirvožemį.

„Mes viską darome taip greitai, kaip įmanoma. Aplinkos ministerija mums priekaištų ir pastabų, kad nesame kažko padarę, neturi. Kai bus aiškūs tyrimų rezultatai, ministerijoje vėl vyks pasitarimas“, – teigė A. Barbšys.

Priminsime, jog Klaipėdos savivaldybė pernai lapkričio pradžioje informavo, kad jos vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, jog šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.

Didžiausi viršijimai buvo nustatyti ties uosto teritorija, einant toliau nuo uosto, koncentracijos palaipsniui mažėja.

„Dėl tokios taršos paplitimo geografijos, tikėtina, kad taršos šaltinis – uoste vykdoma veikla“, – buvo rašoma savivaldybės pranešime.

Mėginiai buvo imti pernai rugpjūčio 7 d. ir perduoti tirti laboratorijai.

Gyventojams rekomenduota vaikščioti kieta danga dengtais takais (šaligatviais, asfaltuotais takais), nepurenti dirvožemio, neleisti vaikams žaisti žolėje, smėlyje, nevartoti šioje teritorijoje užaugintų vaisių ir daržovių.