P0

Politikų tribūna

Apynasris Klaipėdos miestui. Skolintis negalima (4)

Vytis Radvila, Klaipėdos miesto tarybos narys
2020-02-20


Pirmą kartą Klaipėdos miesto biudžetas perkopia 200 milijonų eurų. Toks biudžeto sprendimo projektas užregistruotas šį mėnesį vyksiančiam miesto Tarybos posėdžiui. Taip pat bus tvirtinamas ir 2020-2022 metų strateginis veiklos planas, kuriame atsispindi ir infrastruktūros projektai, kurie turėtų būti pradėti įgyvendinti ir užbaigti. Šiame plane yra numatytas ne vienas projektas, kuris keis Klaipėdą ir darys ją dar gražesne.

Su planu galima susipažinti čia.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Teisybės dėlei, infrastruktūrinių projektų, kurie turi visas galimybes būti pradėti yra ženkliai daugiau negu yra suplanuota strateginiame veiklos plane. Miesto spartesnį vystymąsi riboja sunkiai protu suvokiamas, fiskaline drausme grindžiamas Vyriausybės sprendimas.

Įstatymo nustatyta tvarka turinčios skolų savivaldybės gali skolintis tik tokią sumą, kurią jos grąžino per einamuosius metus. Kitaip tariant, jeigu Klaipėda gražino milijoną eurų, tai pasiskolinti gali ne daugiau nei milijoną eurų. Toks drastiškas sprendimas galioja nuo 2016 metų.

Tai reiškia, kad jeigu Klaipėda istoriškai turėjo nedidelę skolą, ateityje miesto skolinimosi limitai ir išlieka maži.

Tokie ribojimai ypač nepateisinami pastaraisiais metais, kai dėl daugelio šalių centrinių bankų vykdomos skatinamosios politikos, palūkanos yra pasiekusios istorines žemumas, o sąlygos skolintis labai palankios.

Skolinimosi limitai riboja ne tik galimybes skolintis iš finansinių institucijų, bet ir naudotis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektais (angl. „public and private partership“, PPP).

O „praskolinti” miestai gali ir toliau skolintis iki 60 ar 75% savivaldybės biudžeto lėšų.

Palyginkime Finansų ministerijos pateiktus duomenis 2018 12 31 dienai (visas dokumentas čia). Skola nuo biudžeto procentais: Vilnius – 56%, Kaunas – 29,9%, Klaipėdos rajonas – 24,6%, Klaipėda – 6,6%. Iš 61 savivaldybės, tik Radviliškio rajonas (0,4%) skolinasi mažiau negu Klaipėda.

Mes įgyvendiname infrastruktūrinius projektus, kuriais naudosime 10, 20 ir daugiau metų, bet sumokame už juos per vienerius metus. Tačiau spartesnį miesto vystymąsi įgalintų padidintas skolinimosi limitas. Netgi Pasaulio bankas aiškiai rekomenduoja išnaudoti skolinimosi galimybes, jeigu tai nėra daroma padengti einamosioms išlaidom.

Tokie suvaržymai ypač kenksmingi pastaraisiais metais, kai dėl daugelio šalių centrinių bankų vykdomos skatinamosios politikos palūkanos yra pasiekusios istorines žemumas ir sąlygos skolintis labai palankios. Deja, tuo pasinaudoti savivaldybės negali.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes būtina ir ruošiantis mažesniam finansavimui iš ES fondų 2021–2027 m. Naujos finansinės perspektyvos metu savivaldybės turės finansuoti jau nebe 15, bet mažiausiai 30 % projekto vertės.

Savivaldybių skolinimasis, kaip ir kitas skolos panaudojimas, turi savo pranašumų ir trūkumų.

Tarp galimų pranašumų yra šie:

skolinimasis leidžia pagreitinti infrastruktūros vystymą;

skolinimasis leidžia pasidalinti infrastruktūros išlaidas su būsimais naudos gavėjais. Nes dažnu atveju infrastruktūrinis objektas bus naudojamas 10 ir daugiau metų;

skolinimasis gali reikšti, kad bus sutaupytos infrastruktūros išlaidos. Pavyzdžiui jeigu infliacija viršija palūkanų normas. Tokiomis aplinkybėmis skolinimasis reiškia, kad bendros infrastruktūros išlaidos bus mažesnės nei tuo atveju, jei projektas būtų atidėtas, kol bus sukaupta pakankamai nuosavų santaupų, kad būtų galima sumokėti už projektą. Iki šio etapo projekto išlaidos padidės daugiau nei visos paskolos palūkanų išlaidos. Tai yra svarbus aspektas, o tinkama paskola gali leisti iš tikrųjų sutaupyti bendrąsias infrastruktūros išlaidas.

Net ir turint rekordinį planuojamą biudžetą egzistuotų galimybė dar spartesniam miesto vystymuisi, jei fiskaline drausme prisidengiantis ribojimas neribotų išlaidas stambiems projektams išdalinti per 10, 20 ar 30 metų.

Klaipėdai nereikia skolintų lėšų naudoti taksi įmonei kurti ar avialinijoms, kaip kad darė vieno miesto buvęs meras. Reikia elementariai išnaudoti galimybes rinkoje pasiskolinti itin palankiomis sąlygomis, kurias galėtume skirti mokyklos, poliklinikos statyboms, aikščių sutvarkymui ar kelių tiesimui. Arba tramvajui? Išnaudojant elementarią finansų inžineriją.

Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, privatūs bankai ir privataus kapitalo fondai savivaldybes vertina kaip vieną iš patikimiausių kreditorių, todėl galimybės turėti palankias sąlygas spartesniam miesto vystymuisi yra visos.

Linkiu dabartinei, o gal ir kitai centrinei valdžiai suteikti savivaldybėms vienodas ir teisingas sąlygas skolintis. O kai tai atsitiks, į skolinimąsi skatinčiau nežiūrėti iš karto kaip į savaime suprantamą blogį. Turime didelę ambiciją 2030 metams. Ją pasiekti galime protingai išnaudojant visus instrumentus.


2020-02-20

4 komentarai apie “Apynasris Klaipėdos miestui. Skolintis negalima”

  1. Pinigai pigūs. Bankai savivaldybėm skolina. Verslui neskolina. Durnumo viršūnė nepanaudoti pigių pinigų miesto proveržiui. Nusvyra rankos.

  2. Koks tramvajus? Kokie pinigai tramvajui? Gi patys atsisakėte to projekto. Ar Vytis Radvila jau nebe daugumos atstovas?

  3. Na cia tai man naujiena, kur logika? Prasisikolinusios savivaldybes toliau sau skolinasi ir gali investuoti i infrastruktura, o jei laikaisi fiskalines drausmes, tai uz tai tave dar ir baudzia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt