Apeliacinis teismas turės iš naujo nagrinėti bylą, kurioje praeityje garsus Klaipėdos verslininkas Pranciškus Jurgutis buvo nuteistas už galimas machinacijas su Europos Sąjungos (ES) parama, skirta Elektrėnų–Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

SPUTNIK 1 (commons.wikimedia.org) nuotr.

Apeliacinis teismas 2018 m. gruodį buvo palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo P. Jurgutis buvo nuteistas tris su puse metų laisvės atėmimo, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams, turėjo sumokėti 2500 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o „Swedbank” naudai iš jo priteista 652 500 Eur.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dar 2013-ųjų sausį baigė bylą, kurioje AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (KHES) valdybos pirmininkas P. Jurgutis ir generalinis direktorius Valdemaras Jasevičius buvo įtariami tuom, kad piktnaudžiaudami tarnyba pasisavino daugiau nei 4,5 mln. Lt ES paramos. Teigta, kad dalis pinigų – 2,4 mln. Lt – nusikalstamu būdu legalizuota.

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad KHES, pasirašiusi rangos sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Elektrėnų savivaldybės administracija, įsipareigojo atlikti Elektrėnų–Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus, kurių bendra vertė daugiau nei 22 mln. Lt. Bendrovė gavo 5,7 mln. Lt avansą, tačiau atliko darbų tik už 900 tūkst. Lt.

Atskleista, kad bendrovės vadovai P. Jurgutis ir V. Jasevičius gautas avansines lėšas panaudojo ne projektui įgyvendinti, o bendrovės skoloms sumokėti. Dalis Europos Sąjungos paramos lėšų per P. Jurgučio valdomą bendrovę buvo panaudota už 2,3 mln. Lt įsigyjant patalpas Vilniaus senamiestyje, o dar 100 tūkst. Lt išgryninti iš bendrovės sąskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai surado ir apribojo nuosavybės teises į beveik 3 mln. Lt vertės įtariamųjų nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus apygardos teismas V. Jasevičių išteisino, o P. Jurgutis buvo nuteistas. Skundą gavusio Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys ir Aloyzas Kruopys, paliko Vilniaus apygardos teismo nuosprendį nepakeistą.

Ir su tokiu verdiktu nesutikęs P. Jurgutis pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Pastarojo išplėstinė kolegija, kurią sudarė septynis teisėjai, priėmė sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes nustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Jos nuomone, išvados dėl turto savininku ar valdytoju ir galimai padarytos žalos yra prieštaringos. Vilniaus apygardos teismas, kolegijos nuomone, negalėjo iš anksto neįspėjęs nuteistojo perkvalifikavuoti padarytą nusikaltimą, o Apeliacinis teismas neištaisė tokios klaidos.

Tokie pažeidimai, anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, yra esminiai, nes suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.