P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto direkcija apie užterštą gruntą: visuomenė klaidinama (3)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-02-20


LRT Tyrimų skyriui ketvirtadienį paskelbus apie galimą Uosto direkcijos dar 2013 m. suformuotos iš Malkų įlankos iškasamo užteršto grunto saugojimo aikštelės daromą žalą, įmonė tai vadina tikrovės neatitinkančia ir visuomenę klaidinančia informacija.

„Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio. Uosto direkcijos užteršto grunto saugojimo aikštelė įrengta pagal kitose Europos šalyse naudojamą ir taikomą praktiką bei jos įrengimui taikomų teisės aktų nustatytus ir su institucijomis derintus reikalavimus”, – rašoma direkcijos pranešime spaudai.

Anot direkcijos, užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Akcentuojama, kad užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija. Todėl teiginys, esą „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“, anot direkcijos, klaidina visuomenę. Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose.

Uosto vidus kompas

Teigiama, kad užteršto grunto aikštelėje sandėliuojamas iškastas marių gruntas, kuris pagal specialią technologiją yra saugiai patalpintas į specialius geosintetinius konteinerius ir į aplinką nepatenka. Gruntas šiuose geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją.

Akvatorijos dugne iškastas gruntas, kartu su vandeniu uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri suriša/sulaiko kenksmingas medžiagas grunte, todėl į aplinką grąžinamas tas pats marių vanduo. Toks gruntas gali būti saugojamas mažiausiai 50 metų – tiek konteinerių medžiagai suteikiama gamintojų garantija.

„Uosto akvatorijos dugne esantis gruntas prieš atliekant kasimo darbus yra ištiriamas pagal normatyvinio dokumento reikalavimus. Grunto paėmimo ir ištyrimo paslaugą Klaipėdos uoste atlieka įmonė, atitinkanti keliamus reikalavimus ir turinti leidimą vykdyti šiuos darbus. Grunto tyrimai atliekami akredituotose laboratorijose. Atlikus tyrimus ir nustačius, kad gruntas yra IV užterštumo klasės, gramzdinti jūroje draudžiama. IV užterštumo klasės gruntas yra sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje. Tuo atveju, jeigu atlikus grunto tyrimus nustatoma, kad gruntas nepriskiriamas IV užterštumo klasei, gruntas gali būti gramzdinamas Baltijos jūroje esančiose sąvartose. Uosto direkcija pakartotinai pažymį, kad užterštas gruntas į Baltijos jūroje esančias sąvartose nebuvo vežamas”, – rašoma pranešime.

Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai yra numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Anot direkcijos, pasaulinė praktika rodo, kad tokiu būdu sutvarkytą gruntą galima racionaliai panaudoti kaip statybinę medžiagą formuojant naujas teritorijas. Tokia patirtis yra nenauja Skandinavijos uostų vystymo praktikoje. Panaudojant minėtą dumblo apdorojimo metodą Turku uoste Suomijoje buvo supilta uostui reikalinga teritorija. Tokia pati grunto sutvarkymo technologija buvo taikyta ir kituose Suomijos uostuose – Haminos ir Vuosario (Vuosaari). Sukauptą iškastą gruntą racionaliai panaudojo ir norvegai – taip jie plėtojo Trondheimo (Trondheim) ir Kadetangeno (Kadettangen) uostus.

Užteršto grunto aikštelėje susandėliuotas iškasto grunto kiekis – 259 220 kub. m. Teigiama, kad šis kiekis yra nenuginčijamas ir tikslus, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš užteršto grunto kasimo darbų atlikimą ir atlikus minėtus darbus.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

„Dar kartą pabrėžiame, kad Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama taikomų teisės aktų reikalavimams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų”, – teigia direkcija.

Ketvirtadienį popiet surengtos spaudos konferencijos metu laikinasis direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė patvirtino, kad aplinkosaugininkai rengiasi surašyti administracinio pažeidimo protokolą dėl to, kad įmonė neturėjo taršos leidimo. Tačiau Uosto direkcija laikosi pozicijos, kad tokio leidimo nereikėjo.

Uosto direkcijos vizualizacija

„Mes manome, kad mes visus leidimus visada turėjome. Turime tokią diskusija. Neina kalba, kad mes negalime vykdyti tokios veiklos, kalbama apie tai, kad mums dar reikėjo vieno papildomo leidimo. Taip, mes dabar ir tą papildomą leidimą turim“, – žurnalistams sakė jis.

Uosto dumblo valymo darbams nuo 2011-ųjų direkcija buvo sudariusi su rangovais dvi sutartis, tačiau abi jos buvo nutrauktos, o projektas užsitęsė. Pirmoji darbus atliko Latvijos bendrovė „BGS“, 2011 m. sudariusi 6,385 mln. eurų sutartį ir dirbusi iki 2015-ųjų. 2016-aisiais sudaryta nauja 11,367 mln. eurų sutartis su Suomijos bendrovėmis „Sito Rakennuttajat“, „Vesirakennus Ojanen“, „Suomen Vesityo“ ir Estijos „Baltic Techservice“.

Pasak V. Paukštės, viena sutartis nutraukta, nes rangovas dėl operatoriaus pakeistų sąlygų ir užsakymų gausos nebegalėjo atlikti valymo darbų, o antroji nutraukta dėl „sunkiai suprantamų priežasčių, kai rangovas nusprendė nebetęsti darbų“. Anot jo, iš viso pagal abi sutartis rangovams sumokėta apie 6 mln. eurų.

V. Paukštė taip pat pripažino, kad po pirmojo rangovo darbų dviejuose maišuose su dumblu „buvo pažeidimų“, tačiau jie vėliau esą buvo sutvarkyti.


2020-02-20

3 komentarai apie “Uosto direkcija apie užterštą gruntą: visuomenė klaidinama”

  1. 3. Iškastas uosto akvatorijos užterštas gruntas yra (pagal jo įvardijimą) ant tiek užterštas Kuršių marių vandeniu (tai yra – gyvsidabriu ir kitais sunkiaisias metalais), kad jo net negalima išpilti į Baltijos jūroje už keliasdešimt kilometrų nuo Klaipėdos esančiame povandeniniame sąvartyne, todėl yra saugomas ir sandėliuojamas pačioje Klaipėdoje, K. mariose ir jų pakrantėje.

  2. KAIP IR VISA VISAI NIEKAM NEKENKSMINGA UOSTO VEIKLA!
    Po išsamaus Uosto paukštės paaiškinimo visiems pasidarė aišku, kad:
    1. “Gerasis” uostas nuolat kasa iš uosto akvatorijos užterštą gruntą.
    2. Kas tą uosto akvatorijos dugne gulintį gruntą užteršia – nežinia.
    3. “Anot direkcijos, užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu”, todėl net uosto direkcijai yra aišku, kad tą užterštą gruntą užteršia ne kas kitas, o Kuršių marių vanduo.
    3. Iškastas uosto akvatorijos užterštas gruntas yra (pagal jo įvardijimą) ant tiek užterštas Kuršių marių vandeniu (tai yra – gyvsidabriu ir kitais sunkiaisias metalais), kad jo net negalima išpilti į Baltijos jūroje už keliasdešimt kilometrų nuo Klaipėdos esančiame povandeniniame sąvartyne, o pačioje Klaipėdoje, K. mariose ir jų pakrantėje. Taip tam užterštam gruntui yra saugiau. Bent pirmus 50 metų. Ateityje iš to užteršto grunto uostas statys uostą, miestą ar dar ką nors. Tokia yra pasaulinė praktika. Taip yra uostui pigiau, kam neaišku.
    4. Uostas ir jo sveikatinga veikla niekada nieko neteršė ir niekam nekenkė. Tai jums ne kokios kenksmingos Kuršių marios!
    5. Pričiuptas Kuršių marias reikia nedelsiant priduoti prokuratūrai. Kaip kokį “Grigeo”.
    6. Visa kita yra tik LRT pramanai ir uosto bei jo sveikatingos veiklos šmeižtas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt