Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-22 |
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda – ne tik istorinių knygų kolekcionierius, bibliofilas, bet ir aistringas knygų skaitytojas. Šiuo metu prie prezidento lovos guli rašytojo Juozo Baltušio pirmasis memuarų tomas ir rusų XIX a. klasiko Antono Čechovo apsakymų rinkinys originalo kalba.
Šeštadienį G. Nausėda apsilankė Vilniaus knygų mugėje ir pasidalino savo požiūriu į knygas, jų kolekcionavimą bei skaitymo naudą.
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Kolekcionuoti istorines knygas pradėjęs nuo lito „tėvu“ vadinamo Vlado Jurgučio veikalų, G. Nausėda viena vertingiausių kolekcijoje laiko knygų apie Mažąją Lietuvą atšaką. Ji jam ypač brangi kaip klaipėdiečiui.
„Dėmesys Mažosios Lietuvos istorinėms knygoms neabejotinai susijęs su mano šaknimis. Klaipėda, Nemuno žemupys, gintaro kasyklos, Kuršių Nerija – tai emociškai man labai artimos vietos“, – sako prezidentas.
Kolekcionuoti knygas apie Mažąją Lietuvą jį dar labiau paskatino šokiravęs faktas, kad šio krašto istorija geriausiu atveju knygose fiksuojama nuo Bismarko laikų.
„Į rankas man pateko prancūzų istoriko lietuvių kalba išleista knyga „Prūsijos istorija“. Pradėjęs skaityti pasibaisėjau: šiam istorikui Prūsija prasidėjo nuo Bismarko laikų, o XIII, XIV, XV, XVI amžiams buvo skirtos vos dvi pastraipos. Velnias, kaip šitaip galima, galvoju, žiūrėti į šalies istoriją, iš esmės jos nematant? Tuomet aš su dvigubu įkarščiu rinksiu knygas apie mūsų protėvius – nusprendžiau”, – sako prezidentas.
Dabar tokių knygų prezidento kolekcijoje – tikrai nemažai. Seniausia – 1518 m. Bazelyje išleista pirmoji spausdinta Prūsijos istorija lotynu kalba.
Prezidentas yra sudaręs knygą „Kuršių Nerijos istorijos kronika“, kurią parengė vieno Nidos mokyklos mokytojo XX a. pradžioje rašyto rankraščio pagrindu. Pirmasis jos leidimas pasirodė 2013 m. vokiškai, o 2016 m. – lietuviškai.
G. Nausėda norėtų išleisti ir dar vieną knygą apie Klaipėdos uostą ir miesto istoriją remdamasis turimu rankraščiu. Jau susisiekė su istorikais ir galvoja apie šios knygos koncepciją.
„Tai būtų puiki dovana mano gimtajam miestui“, – sako prezidentas.
Šiuo metu, pripažįsta G. Nausėda, laiko kolekcionuoti visai nelieka, tačiau į savo „olą“ – biblioteką namuose – kaskart nusileidžia, pavarto, paskaitinėja knygas, kurios jį labai atgaivina.
„Skaityti reikia ir skaityti reikia ne elektronines, o spausdintas knygas. Aš nenorėčiau, kad spausdinta knyga būtų pasmerkta. Gyvenimas mane verčia daug skaityti kompiuterio ekrane, bet visai kitą jausmą patiriu turėdamas knygą rankose, atsiversdamas ir vartydamas jos puslapius“, – sako prezidentas.
G. Nausėda neslepia, kad ne taip seniai pagalvojo, ar nereikėtų rašyti savo prezidentavimo dienoraščio. Tačiau nusprendė, kad pats procesas, darbai jam yra svarbesni nei jų refleksija.
„Bet jei šalia atsirastų biografas, kuris iš šono stebėtų ir fiksuotų prezidento veiklą, darbus bei sudėtų visa tai į knygą, – toks variantas įmanomas. Juk sprendimai, kuriuos priimame, turi įtakos visos šalies likimui. Tik tas žmogus turėtų būti labai sąžiningas ir nuolat būti šalia manęs“, – įsitikinęs iš Klaipėdos kilęs G. Nausėda.
Parengta pagal UAB RINKOM pranešimą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
knygas apie save rašyti dar ankstoka, kokia valstybės vadovo šalies vizija ? Dabartis labai niūri.