„Švietimo sistema yra tarsi nuolatinės lenktynės: dėl mokinių krepšelių, mokinių-šimtukininkų, reitingų, dėl siekio atitikti ir viršyti reikalavimus. Susidaro įspūdis, kad mokykla – tai fabrikas“, – sako klaipėdietė aktorė Regina Arbačiauskaitė.

Ji naujame lietuviškame filme „Sistema“ sukūrė griežtą, „sistemos“ veidą atspindintį personažą, o kūrybai peno davė pačios aktorės neapykanta sisteminiam muštrui.

„Biurokratija, perdėti reikalavimai pedagogams ir vaikams yra nesąmonė. Tai švietimo sistemoje reikia rauti iš šaknų. Mane pačią filme vedė neapykanta: vaidinau tai, ko aš realiai gyvenime nepernešu – tai muštras. Tokiam muštrui priešinasi ir jaunas žmogus, kuris, tikiu, filme atpažins tą blogąją švietimo sistemos pusę, prieš kurią jis maištauja“, – filmą su švietimo sistemos nūdiena sugretina aktorė.

Ji prisipažįsta susižavėjusi filmo kūrybine grupe – jaunais klaipėdiečiais, kurie dega aistra išjudinti nusistovėjusį vandenį, dega nepasitenkinimu ugdymo tradicija, kurios esmė – moksleivius paruošti egzaminams, o ne gyvenimui.

R. Arbačiauskaitė puikiai pažįstama iš vaidmenų filmuose „Velnio nuotaka“, „Riešutų duona“, „Dievų miškas“, filmavosi seriale „Giminės“, sukūrė daugybę vaidmenų teatre. Ji filme „Sistema“ įkūnijo pavaduotoją Stefaniją Šarkutę – tipišką švietimo sistemos veidą, geležiniu kumščiu palaikančią tvarką ir ritmą mokykloje.

Vaidmuo griežtas ir trikdantis, kaip pati aktorė pabrėžia – vienodos spalvos, tačiau per šiuos bruožus puikiai įkūnijantis „sistemos“ sąvoką.

„Pats žodis sistema – lyg keiksmažodis, ir tik dabar, per atstumą žvelgdama į praeitį, suprantu tam tikrus dalykus. Mokykloje buvau labai aktyvi, pilna energijos, lankiau įvairius būrelius, lyg ir galėjau atsiskleisti. Bet kaip aš dabar suprantu, ta sistema siekė suvaldyti žmones arba nukreipti tam tikra reikalinga linkme“, – sako ji.

Pasak aktorės, vaikai, ypač šiuolaikiniai, išsyk pajaučia, kai juos norima kontroliuoti, todėl ir filme atsiranda maišto: „Juk jaunas žmogus visada priešinasi įspraudimui į rėmus“.

Anot aktorės, ne tik moksleiviai yra supančioti akademinių rėmų. Ji įsitikinusi, kad ir patys pedagogai taip jaučiasi, o „sistemai“ prijaučiantis kolektyvas žlugdo bet kokias iniciatyvas.

„Pagrindinis vaikų kontaktas yra su mokytojais, todėl šie turi būti ypatingi”, – sako R. Arbačiauskaitė.

Aktorė svarsto, kad žmonės negali egzistuoti be sistemos, svarbu tik, kad ji nebūtų žalinga: „Mes kaip tos bitės ar skruzdėlės – be sistemos negalime gyventi, bet svarbu, kad ta sistema būtų nukreipta ne muštruoti, valdyti, o kūrybiškai auginti. Jei žmogus yra talentingas, svarbu jo nesprausti į rėmus, kitaip tai yra žmogaus laužymas. Man atrodo, apie visa tai ir yra šis naujas lietuviškas filmas“.

Aktorė džiaugiasi, kad filmas „Sistema“ pasirodo itin tinkamu metu: „Filmas pasirodo tuomet, kai mes aktyviai diskutuojame, koks turi būti švietimas. Filmo žanras išryškins švietimo sistemos piktžaizdes. Negali likti tam abejingas“.

Ir nors, anot aktorės, filmas nenuplaus visų švietimo sistemos problemų, bet, jos giliu įsitikinimu, kad laikas turi viską sustatyti į vietas.

„Tam reikia jaunų, naujų žmonių švietimo sistemoje ir išsilaisvinimo“, – pokyčius ateityje regi R. Arbačiauskaitė.

Sarkastiška komedija „Sistema“ filmuota Drevernos (Klaipėdos r.) mokykloje.

Visa kūrybinė grupė ir aktoriai – klaipėdiečiai. Filmas „Sistema“ pasirinktuose kino teatruose pasirodys šių metų balandžio 3 d.

Parengta pagal „Media dia” pranešimą