Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) skelbia pastebintis, jog Vakarų Lietuvos inovatoriai nelieka elektroninės prekybos, mobiliųjų programėlių ir daiktų interneto bumo nuošalyje, o aktyviai įsitraukia į naujos kartos bendradarbiavimo tinklų kūrimą.
Inovacijų ekosistemoje – pozityvūs procesai
Ambicingą strategiją, apimančią laikotarpį iki 2030-ųjų, pasitvirtinusi Klaipėda regi IT kaip vieną itin svarbių sektorių greta išmanios pramonės ir uosto plėtros.
Optimistiškai nuteikia stebima tendencija, jog su IT savo ateitį siejantis jaunimas atsigręžia į Klaipėdą ir ryžtingiau renkasi ją kaip platformą vystant reikalingus gebėjimus – 2019 m. informatikos specialybę Klaipėdos universitete pasirinko 77% daugiau studentų, taip pat augo informatikos inžinerijos studentų skaičius Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pernai naujovę pristatė Klaipėdoje veikiantis LCC tarptautinis universitetas – bendradarbiaujant su „Turing Society“ startavo Harvardo universiteto metodologija paremtas IT kursas.
Pozityvumo į Vakarų Lietuvos inovacijų ekosistemą įlieja plačiai nuskambančios sėkmės istorijos. Išmanią vertimo paslaugą sukūręs startuolis „Interactio”, kurio atspirties tašku tapo Klaipėda, yra žinomas visame pasaulyje bei sėkmingai dirba su tokiais gigantais kaip „Google“, „Amazon“, „Microsoft“, „TEDx“ platforma ir kt.
Klaipėdoje lietuvių įkurtas SaaS (angl. software as a service) tipo startuolis „Whatagraph”, kurio kryptis – duomenų analizė ir ataskaitų kūrimas – neseniai paskelbė pritraukęs papildomą 850 tūkst. Eur investiciją produkto vystymui ir plėtrai, o technologijų naujienų portalas „The Next Web“ jį įvardijo kaip vieną iš 100 inovatyviausių ir sparčiausiai besiplečiančių Europos kompanijų.
Teikia e-prekybos optimizavimo sprendimus
Pasaulines tendencijas sekantis ir analizuojantis statistikos portalas „Statista“ prognozuoja, kad iki 2040 m. apie 95% visų pirkimų bus vykdoma elektroninės prekybos būdu. Dar iki 2021-ųjų tokiu būdu perkančiųjų skaičius visame pasaulyje turėtų siekti 2,14 mlrd.
Svaiginančių skaičių paaiškinimo toli ieškoti nereikia: rinkdamiesi e-prekybą, vartotojai renkasi patogumą, galimybę sutaupyti laiko ir pinigų. Spartus internetas, įrenginių gausa ir prieinamumas suteikia papildomo pagreičio šio sektoriaus augimui.
E-komercijos bumą liudijančios pasaulinės tendencijos nepraslydo pro UAB „Skaitmeninis origamis” komandos akis – ši Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konsultuojama įmonė įsteigta 2019 m. rugpjūtį, tačiau savo sukurto sprendimo vartotojams jau padėjo parduoti prekių už daugiau nei 200 tūkst. Eur. Pagrindinis įmonės produktas yra „DSTitan“ sistema, kuri skirta palengvinti darbą žmonėms, prekiaujantiems „Ebay“ platformoje. Pastarojoje, pasitelkiant minėtą įrankį, jau sukurta apie 2 mln. skelbimų. Šiuo metu maždaug pusė sistemos naudotojų yra iš Lietuvos, kita dalis – žmonės iš Izraelio, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados.
„Rankinis” skelbimų kūrimo būdas yra gan sudėtingas ir reikalauja daug laiko, o mūsų sistema padeda vartotojui procesą automatizuoti, kaskart sutaupant apie 5 minutes. Mūsų skaičiavimu, per visą sistemos gyvavimo laiką vartotojams jau sutaupėme per 8 tūkst. darbo dienų“, – KMTP pranešime cituojamas „Skaitmeninio origamio” vadovas Gediminas Mikelėnas (nuotr.).
Revoliucija draudimo rinkoje
Kadaise labai futuristiškai skambėjusi daiktų interneto (IoT) sąvoka yra tapusi apčiuopiama realybe, kuri vis aktyviau smelkiasi į visas gyvenimo sritis. Inovacijų kūrėjai intensyviai ieško vis naujų dirbtinio intelekto pritaikymo galimybių, sąsajų su duomenų analizės įrankiais ir dirbtiniu intelektu.
Vienas tokių pavyzdžių – vairuotojams skirta programėlė, kurią pristatė į „InoSpurto“ projektą įsitraukęs startuolis „Ubitel“, pranašaujantis revoliucingas permainas draudimo rinkoje.
„Ubitel“ sprendimas automobilio savininkui – tai mažesnės automobilio civilinės atsakomybės draudimo kainos atsakingiems vairuotojams. Programėlės technologija analizuoja vairavimo įpročius realiu laiku, pasitelkdama pažangius dirbtinio intelekto ir kompiuterinio mokymosi algoritmus. Nustatyti galimas rizikas padeda išmaniajame telefone esantys sensoriai ir „Ubitel“ technologija.
Jau sulaukusi investuotojų iš Norvegijos palaikymo, startuolio komanda džiaugiasi galimybe greitu metu inovatyvaus sprendimo dėka ne tik pateikti adekvačias vairavimo stiliui draudimo paslaugų kainas, bet ir prisidėti prie mažesnio avaringumo keliuose. Programėlė jos kūrėjams jau atvėrė daug vertingos informacijos apie Lietuvos vairuotojų stilių.
„Pernai nuo lapkričio iki Kalėdų buvome paleidę beta versiją, kurią parsisiuntė 1000 naudotojų. Vertinimo aspektų yra išties nemažai, tačiau esminė įžvalga liudija –agresyviau linkę vairuoti jauni galingų automobilių vairuotojai. Tad gan plačiai įsigalėjusi visuomenės nuomonė greičiausiai nėra vien iš piršto laužti stereotipai“, – kalbėjo „Ubitel“ rinkodaros vadovas Mindaugas Kaikaris, pažymėjęs, jog dauguma moterų vairuotojų išsiskiria pagirtinu drausmingumu keliuose ir programėlės buvo įvertintos pačiais palankiausiais balais. Šie balai, kai programėlė pradės veikti, lems automobilio civilinės atsakomybės draudimo kainą.
Kontaktų paieškose – inovatyvus įrankis
Dar viena šiuo metu stebima tendencija – ieškoma inovatyvių sprendimų tiksliniams kontaktų tinklams kurtis bei plėstis. Į „InoSpurtą“ įsitraukusio Edvino Micutos sukurta ir šiuo metu tobulinama platforma „No Small Contact” skatina paversti naujas pažintis „kuru“ savo profesiniam tobulėjimui, pasitelkti jas atrandant partnerius, darbuotojus, mentorius. Sprendimas suteikia galimybe kontaktų tinklą plėsti naudotojui optimaliausiu būdu – efektyviai išnaudojant pietų pertraukas, renginius ar laiką po darbo.
„Tenka dalyvauti įvairiose konferencijose, kur susirenka tikslinė auditorija. Pastebiu, kad pertraukų metu žmonės dažniausiai tikrina savo socialinių tinklų paskyras arba bendrauja su pažįstamais vietoje to, kad plėstų savo kontaktų ratą iš potencialių klientų, tiekėjų ar bendraminčių. Gimė mintis, kad tai būtų galima pakeisti ir dalyvavimui renginiuose suteikti visai kitą patirtį“, – teigia „Kontaktų vakaras“ direktorius E. Micuta.
Jau užbaigtas platformos modulis, padedantis patogiau pasiruošti įvairiems susitikimams renginiuose ir įgalinantis vienoje vietoje turėti informaciją apie programą ir pranešimus, matyti erdvių planą bei kitą aktualią informaciją. Netrukus programėlę bus galima atsisiųsti ir į savo išmaniuosius telefonus.
Daugiau galios rinkodaros partnerystėms
Galimybė atrasti reikalingus partnerius, operatyviai sutelkti pajėgas įgyvendinant projektus – tai aktualu visiems, tačiau itin išryškėja kalbant apie rinkodarą, kurios atstovai yra priversi spausti kūrybiškumo ir efektyvumo svirtį „iki dugno“ – tam, kad jų atstovaujamos paslaugos ir produktai išsiskirtų beribės pasiūlos horizonte.
Ekonomikos mokslų daktaro, rinkodaros praktiko bei į „InoSpurtą“ įsitraukusios UAB „Rinkodaros algoritmai“ vadovo Donato Joniko teigimu, Vakarų Europoje veikiančio verslo tendencijas atspindinti statistika brėžia labai aiškią kryptį – rinkodaros technologijų biudžetai augs, apie 66% dirbančiųjų šioje srityje jau naudoja arba planuoja pradėti naudoti bendradarbiavimui skirtas technologijas.
„Vieni galbūt rinksis likti pasyviais tendencijų stebėtojais, tačiau kiti neabejotinai jais pasinaudos. Su startuoliais man pačiam tenka nemažai bendrauti ir dirbti – absoliuti jų dauguma susiduria su ribotais finansiniais resursais, tačiau išties nestokoja potencialo užmegzti ir vystyti partnerystes. Pastarąsias sėkmingomis galima įvardinti tik tuo atveju, kai nauda realiai sukuriama abiem pusėms“, – kalbėjo dr. D. Jonikas (nuotr.)
UAB „Rinkodaros algoritmai“ sprendimas – platforma „Winawin“ (www.leveragein.com) – nukreipta į bendradarbiavimo rinkodaros srityje skatinimą. Jau yra paleista oficiali platformos įrankio „Marketing Partnership Wizard“ beta versija, kurią nemokamai gali išbandyti visi norintys.
„Pasauliniu mastu žinomi prekiniai ženklai, pavyzdžiui, „Coca Cola”, „Uber“, „Spotify“ ar „McDonald‘s” turi patirties įvairiose bendradarbiavimo formose ir gali pasidžiaugti sėkmingais rezultatais. Tuo tarpu mažiems verslams čia dar trūksta ryžto ir žinių. Savo platformoje pateikiame apčiuopiamus sprendimus, kaip minėtas kliūtis įveikti“, – pažymėjo „Rinkodaros algoritmų“ vadovas.
Pozicijas įtvirtina toliaregiškumas
Projektui „InoSpurtas“ artėjant prie finišo, kuris numatomas šių metų kovą, KMTP direktorė Roma Stubrienė pastebi, kad į informacines technologijas orientuoti verslai iš plataus konsultuotų įmonių spektro išsiskiria gebėjimu pasirinkti itin perspektyvias sritis.
„Jaunos įmonės demonstruoja gerus gebėjimus identifikuojant tai, kas yra ir išliks „ant bangos“, bei paverčiant iššūkius naujomis galimybėmis. Šiuo atžvilgiu „InoSpurto“ naujokai yra įkvepiantis pavyzdys ir brandžioms organizacijoms“, – teigia R. Stubrienė.
Nuo projekto „InoSpurtas“ įgyvendinimo pradžios 2017-ųjų pabaigoje, konsultacijas ir inovacijų paramos paslaugas KMTP suteikė 37 įmonėms. Pusė jų per šį laikotarpį sukūrė arba įdiegė inovacijas, buvo sukurti 6 naujų technologinių sprendimų prototipai. Dar kelios įmonės tebetęsia prototipų kūrimo procesus.
0 Comments