Ilgai užtrukę planai sutvarkyti Malūno parką pagaliau virsta realiais darbais. Jau netrukus parke pradės plušėti statybininkai, o iki kitų metų vasaros ši teritorija turėtų tapti gerokai patrauklesnė.

Vizualizcija iš Klaipėdos savivaldybės įrašo „Facebook” paskyroje

Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą Malūno parko sutvarkymo techniniam projektui parengti laimėję projektuotojai – UAB „Ademo grupė“ jungtinėje veikloje su MB „Pupa – strateginė urbanistika“ dar 2017 m. vasarį pristatė pirminius pasiūlymus. Tačiau po to projektavimas įstrigo.

Klaipėdos savivaldybė 2018 m. lapkritį projektuotojams net skyrė 5 tūkst. eurų baudą už tai, kad jie vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus. Patys projektuotojai aiškino, kad projektavimo darbai užsitęsė dėl didžiulio visuomenės susidomėjimo. Pernai techninis projektas buvo parengtas, gautas statybos leidimas, todėl Klaipėdos savivaldybė paskelbė konkursą išrinkti rangovą, kuris tvarkys Malūno parką.

Tačiau pirmasis konkursas neįvyko, nes dėl įvairių priežasčių teko atmesti visus pasiūlymus. Antras konkursas buvo kur kas sėkmingesnis – rangovas išrinktas, su Klaipėdos savivaldybe sutartis pasirašyti šiemet vasario 4 d. Malūno parko sutvarkymo pirmojo etapo darbus atliks bendrovė „Tilta“, jai Klaipėdos savivaldybė pagal sutartį sumokės beveik 1,2 mln. eurų.

„Rangos darbai, galima sakyti, jau prasidėjo, nes rangovams perdavėme statybvietę, darbo projektą. Rangovas dar turi gauti leidimus atlikti žemės darbus“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos Projektų atrankos ir analizės poskyrio vedėja Jurgita Poimanskienė.

Jos teigimu, sutartyje numatyta, jog darbų trukmė yra 14 mėnesių su galimybe sutartį pratęsti dar 4 mėnesiams.

„Tad realiai parkas sutvarkytas turėtų būti kitų metų vasarą“, – konstatavo J. Poimanskienė.

Vizualizcija iš Klaipėdos savivaldybės įrašo „Facebook” paskyroje

Pirmajame Malūno parko sutvarkymo darbų etape numatyta įrengti pontoninį pėsčiųjų tiltą per tvenkinį, du priėjimo prie tvenkinio lieptelius, dvi aikšteles, kurių viena bus vaikų žaidimų, o kita – poilsio. Vaikų žaidimų aikštelė bus skirta 2-6 metų vaikams, o poilsio aikštelėje turi būti įrengta infrastruktūra gana netradiciniams užsiėmimams – laipiojimo kalnelis, vandens ir smėlio žaidimo sistema.

Naujiena ir traukos objektu parke turėtų tapti būtent naujai suplanuotas pėsčiųjų tiltas, sujungsiantis skirtingas Malūno tvenkinio puses ir sudarysiantis galimybę judėti parku daug įvairesniais maršrutais. Teigiama, kad nuo tilto atsivers gražus vaizdas į centrinę, natūralią tvenkinio dalį. Tikimasi, jog šis tiltas taps populiaria miestiečių, ypač tuoktuvininkų lankymo vieta.

Pagrindinis tiltas bus pontoninės konstrukcijos dėl vandens svyravimo bei siekiant sumažinti vizualinę įtaką gamtovaizdžiui. Viršutinė tilto plokštuma bus medinė. Tilto plotis sieks 4 metrus, tačiau vaikščiojama dalis yra siauresnė – 2,5 m, atitverta turėklais nuo vandens.

Pirmuoju etapu taip pat bus sutvarkyti inžineriniai tinklai, vandens, nuotekų, elektros tinklai, įrengiama mažoji architektūra – suoliukai, šiukšliadėžės, stendai, rodyklės.

Šiuo etapu taip pat numatoma sutvarkyti didžiąją dalį pėsčiųjų ir dviračių takų, o želdinius paliesti tik minimaliai, pavyzdžiui, sutvarkyti tvenkinio pakrantes.

Projektuotojai pasiūlė, todėl tai ir bus padaryta, atnaujinant Malūno parką efektyviai išnaudoti esamą takų tinklą, sutvarkant ir išryškinant svarbiausius takus, jais apjuosiant tvenkinį, tiesiant trūkstamas jungtis. Prie pagrindinio tako, kuris driekiasi aplink visą tvenkinį, numatoma įrengti stendus, pristatančius parko istoriją, čia buvusius dvarus, malūną.

„Pirmasis etapas yra maždaug pusė visų parke numatytų darbų“, – teigė J. Poimanskienė.

Antrajame Malūno parko sutvarkymo etape jau turėtų būti sutvarkyti ir likę pėsčiųjų bei dviračių takai, įrengti dar du pontoniniai liepteliai prie vandens, dar viena vaikų žaidimų bei poilsio aikštelė.

Vizualizcija iš Klaipėdos savivaldybės įrašo „Facebook” paskyroje

Projektuotojai numatė, jog sutvarkant Malūno parką yra tikslinga numatyti skirtingas pagrindines funkcines zonas. Pietinė dalis bus skirta aktyviam laisvalaikiui, centrinė zona bus gamtinė bei pažintinė, o šiaurinė – miestietiška.

Bendras Malūno parko plotas yra daugiau nei 15 hektarų.

ISTORIJA

Jau nuo XVI a. buvo minimas Malūno tvenkinys (vok. Mühlenteich), nes priešais tvenkinį, Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, yra likęs senasis malūno pastatas. Minima, kad čia buvo Dangės upės atšaka, o vėliau pastačius užtvanką susidarė tvenkinys.

XVIII a. šioje teritorijoje buvo įsikūrusios Joniškės (vok. Janischken), Būtsargių (vok. Budsargen) ir Justenhofo (vok. Justenhof) dvarų sodybos. Pokario metais apaugęs senas tvenkinys buvo išvalytas.  A. Inkratienė ir inžinierius V. Toleikis paruošė perspektyvinius poilsio zonos planus. Parkas pradėtas kurti XX amžiaus 5–6 dešimtmetyje. Šiandien parke augantys augalai – tai buvusių dvarų parkų likučiai.

Kadangi greta sovietmečiu veikė „Trinyčių“ verpimo fabrikas, Malūno tvenkinys vietinių žmonių imtas vadinti Trinyčių tvenkiniu. Vėliau šis pavadinimas prigijo ir naujai įkurtam parkui.

2017 m. vasarį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, kad Trinyčių tvenkiniui būtų grąžintas istorinis Malūno tvenkinio pavadinimas, o teritorijai aplink tvenkinį būtų suteiktas Malūno parko pavadinimas. Pavadinimą pakeisti pasiūlė literatas, kraštotyrininkas Vytautas A. Gocentas. Tokiam siūlymui pritarė ir Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.