Į Klaipėdos uostą, Vakarų laivų gamyklą, vasario 29 d. atplaukęs su Honkongo (vieno iš koronaviruso židinių) vėliava plaukiojantis laivas „Yangdtze Hapiness“ kai kuriems uoste besidarbuojantiems klaipėdiečiams sukėlė abejones dėl koronaviruso kontrolės efektyvumo.

„Kadangi laivas ne EU, tai privaloma buvo komisija – pasieniečiai, muitininkai ir gydytojas. Komisijos nebuvo, jie tvarko reikalus e-mailu. Mes į laivą ėjome dirbti. Dirbu virš 20 metų, bet tai pirmas sykis, kad nebūtų komisijos ne EU laivui. Ar tai oficiali sienos apsaugos pozicija dėl koronaviruso?”, – rašoma „Atvirai Klaipėdai” atsiųstame laiške.

Steven Watkins (marinetraffic.com) nuotr.

Uosto direkcija informavo, kad atsižvelgiant į koronoviruso grėsmę į Klaipėdą atplaukiantys laivai turi pateikti informaciją apie paskutinius dešimt lankytų uostų. „Yangdtze Hapiness“ atplaukė iš Didžiosios Britanijos, Imminghamo uosto. Vienintelis koronavirusu „pažymėtas” jo kelionės uostas buvo Singapūras, tačiau jame laivas lankėsi dar pernai lapkritį, dar iki šio viruso protrūkio.

Laivą Klaipėdoje agentuoja UAB „Argotransa”. Pasak jos atstovų, įprastai dokumentai muitinei, pasieniui, karantinui apie laivo atvykimą pateikiami prieš tris valandas, o šiuo atveju informacija buvo patiekta prieš tris dienas. Jie taip pat patvirtino, kad Singapūre laivas buvo 2019 m. lapkritį.

„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras laivų medicininį-karantininį patikrinimą atlieka sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pasienio, muitinis, veterinarinis, fitosanitarinis ir kitoks būtinas tikrinimas atliekamas tik užbaigus medicininį-karantininį patikrinimą. Muitinis tikrinimas yra atliekamas pasirinktinai, įvertinus riziką, išankstinės informacijos duomenis ir kitą muitinės pareigūnams svarbią informaciją, susijusią su prekių ir krovinių gabenimu. Šiuo konkrečiu atveju, jokio krovinio laive nebuvo, laivo muitinis tikrinimas nebuvo atliekamas”, – paaiškino Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininkė Rasa Bluškė.

Anot jos, komisijos, kurios atlikdavo laivo sanitarinį–karantininį, pasienio ir muitinį patikrinimą, nebesudaromos jau nuo 2003 m., panaikinus ų teisinį reglamentavimą.

„Kiekviena tikrinimą atliekanti institucija tikrinimus vykdo vadovaudamosios jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais”, – sakė ji, akcentavusi, kad vasario 12 d. vyko atsakingų institucijų atstovų pasitarimas dėl veiksmų, įtarus ar patvirtinus koronaviruso atvejui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Aistė Žalnieraitienė informavo, kad laivų tikrinimas vyksta pagal teisės aktus atlikus rizikos veiksnių analizę.

„Šiuo atveju grėsmių saugumui nebuvo nustatyta, tas laivas buvo prieš tai Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje, Maltoje, Ukrainoje”, – sakė A. Žalnieraitė.

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės komunikacijos vadovė Jolanta Toliušytė informavo, kad laivas „Yangdtze Hapiness“ į Klaipėdą atplaukė cukrinių runkelių išspaudų krovai.

„Mūsų žiniomis, šis laivas atvyko iš Didžiosios Britanijos, Imingham uosto. Fiksuojant koronaviruso protrūkį Italijoje ir kitose šalyse, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintą tvarką į Klaipėdos uostą atvykstantys laivai turi ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikti per sistemą LUVIS išankstinį pranešimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Medicininio karantino skyriaus specialistai, atvykstant laivui į Klaipėdos uostą, peržiūri per sistemą gautas jūrines sveikatos deklaracijas. Kilus neaiškumams, kreipiamasi į laivo kapitoną dėl papildomos informacijos. Prasidėjus koronaviruso protrūkiui Italijoje ir kitose šalyse, mūsų kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudotojų prašoma atidžiai stebėti darbuotojų bei laivų įgulos narių sveikatą ir informuoti atitinkamas tarnybas, esant įtartinoms situacijoms. Tą esame pasiruošę padaryti”, – sakė J. Toliušytė.

Pasak jos, ypatingą dėmesys šio viruso prevencijai skiriamas ir įmonių grupėje.

„Esame sukaupę respiratorių ir medicinių kaukių atsargas. Dažniau valome patalpas, dezinfekuojame paviršius: durų rankenas, laiptų turėklus. Darbuotojus, pasijutus prastai, karščiuojant, kosint, pasireiškus dusuliui, skatiname neiti į darbą, kad neužsikrėstų kolegų. Tą patį skatiname daryti tuos, kurie bendravo su asmenis, viešėjusiais regionuose, kur dabar sparčiai plinta koronavirusas, ar patys lankėsi juose. Darbuotojams yra sudarytos sąlygos prastai pasijutus pasimatuoti kūno temperatūrą ne tik medicinos punktuose, bet ir pėsčiųjų bei transporto postuose, įmonių administracijose, cechuose. Pėsčiųjų ir praėjimų postų darbuotojai, kurie aprūpinti lazeriniais termometrais, gali patikrinti, ar nekarščiuoja įtarimų sukėlę asmenys, o, pasitvirtinus įtarimams, dar kartą paskatinti neiti į darbą. Savo darbuotojams rekomenduojame vykti tik į tas komandiruotes, kurios yra tikrai būtinos. Visais kitais atvejais patariame naudotis šiuolaikinėmis technologijomis: telefonais, vaizdo konferencijomis, skype. Taip pat darbuotojus skatiname skirti ypač didelį dėmesį asmeninei higienai – dažnai ir tinkamai plauti rankas, jas dezinfekuoti bei dažniau vėdinti patalpas”, – teigė J. Toliušytė.

INFORMACIJA

Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriame dėstoma, kaip būtų elgiamasi jeigu į Klaipėdos uostą atplauktų laivas, kuriame tarp keleivių ar įgulos būtų galimai koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Toks laivas esą būtų priimtas specialiai jam skirtoje krantinėje, bet nedetalizuojama kurioje. Prieš dvi paras iki jam atvykstant, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentas iš laivo gautų užpildytą Jūrinę sveikatos deklaraciją, joje būtų pateikta informaciją apie keleivių ir įgulos sveikatą. Atvykimo dieną, prieš laivui įplaukiant į uostą, tokia informacija dar kartą būtų patvirtinta laivo agento. 

NVSC Klaipėdos departamento specialistams atvykus į laivą ir išsiaiškinus, kad galimai susirgęs žmogus lankėsi koronavirusu paveiktoje šalyje arba turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 ir jam pasireiškė simptomai, nedelsiant būtų kviečiama skubi medicinos pagalba. Tokį žmogų nuvežus į ligoninę, jam būtų atliekami visi reikalingi tyrimai.

Uosto direkcija užtikrintų, kad iš laivo niekas neišeitų ir į jį nepatektų, kol laukiama tyrimų rezultatų. Jeigu būtų gautas teigiamas tyrimų rezultatas, sprendimus dėl tolesnės laivo kelionės priimtų laivo kapitonas, vadovaudamasis laivo mediko rekomendacijomis ir nurodymais.

Šiais metais pirmasis kruizinis laivas į Klaipėdą planuoja atvykti kovo 31 dieną. Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro atstovų, jame galėtų būti apie 500–600 keleivių. Iš viso šiemet Klaipėdos uoste numatyta priimti 69 kruizinius laivus.