Jau penki mėnesiai, kaip šeši Klaipėdos nakvynės namų darbuotojai – socialinių darbuotojų padėjėjai – yra pakliuvę į spąstus: vaikšto kiekvieną dieną į darbą teikti saugios nakvynės paslaugos.
Akivaizdu, kad jie tik eina pareigas. Savo darbo dirbti negali. Žodžiu, be kaltės kalti.
Tai paslauga benamiams, kurie atgabenami policijos į nakvynės namus neblaivūs. Tačiau darbuotojai per tuos keturis mėnesius nėra suteikę nei vienos tokios paslaugos. Ne todėl, kad trūktų girtų benamių. O todėl, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Laikino apnakvindinimo saugios nakvynės namuose paslaugos teikimo apraše aiškiai parašyta, kad ši paslauga gali būti teikiama tik esant sveikatos priežiūros specialistų išvadai, kad asmeniui nereikalinga būtinoji medicinos pagalba.
Be kaltės kalti ir persekiojami
Kaip manote, ar prieš pasigerdamas benamis spėja nubėgti tokios pažymos? O gal policija, radusi jį nepastovintį ant kojų gatvėje, veža į ligoninės priėmimo skyrių ir ten laukia kelias valandas tos pažymos? Aišku, kad tokie svaičiojimai – iš fantastikos sferos. Bet šioje fantastikos sferoje įstrigo šeši darbuotojai.
Akivaizdu, kad jie tik eina pareigas. Savo darbo dirbti negali. Žodžiu, be kaltės kalti.
O įdomiausia tai, kad Nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė, kaip kokia ufonautė, apsimesdama, kad nesuvokia padėties, bet mato dykaduoniaujančius darbuotojus, nusprendžia pareikalauti, kad jie dirbtų tai, ko negali dirbti! Ir pildytų vasario 25 dieną patvirtintą BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų socialinių paslaugų srities darbuotojų krūvio įvertinimo lentelę. Žiūrim, ką gi darbuotojai veikia visas 12 darbo valandų: priima pamainą, patikrina patalpas, išjungia elektrinius šildytuvus, vėdina, pasikalba su atvykusia policija, stebi dienos metu tuščią teritoriją gyvai ir per monitorius (klientai – benamiai, kurie negirti ir gauna nakvynės paslaugas, pradeda rinktis tik apie 20 val.) ir perduoda pamainą. O ką jiems kitą dirbti, nes per tą laiką neatvyksta nei vienas girtas benamis su gydytojo pažyma?
Savivaldybės įstaigų vadovai nori būti patogūs valdžiai
Klaipėda garsėja būsimu sakurų parku už 1 mln Eur, studijomis už pusę milijono apie nereikalingo metro poreikį, kertamais medžiais. Tačiau dar vieną sferą – socialinę – gaubia visiška tyla.
Nors jai per metus skiriama 2,5 mln Eur. Politikai ja beveik nesidomi, o jos laukas – žmonės, esantys paribiuose, kuriems sunku save apginti. Tuos 2,5 mln valdo nekompetetingi ir bailūs valdininkai. Visų savivaldybės įstaigų vadovai nori būti patogūs valdžiai: iš paskutiniųjų stengiasi nekelti problemų, o tu pačiu – ir nespręsti jų. Žodžiu, kiša galvą į smėlį ir vizgina uodegą. Tokiu būdu jie jaučiasi saugūs.
Terorizuojami darbuotojai
Naujieji nakvynės namai Dubysos gatvėje, kuriuose ir turi būti teikiama saugios nakvynės paslauga neblaiviems benamiams, yra pastatyti už ES lėšas. Neabejotina, kad minėta paslauga turi būti teikiama pagal projekto reikalavimus. Būtent šiai paslaugai yra skirtos atskiros patalpos su atskira dušine ir san. mazgu (8 vietos). Sprendimai galimi du: arba įdarbinamas medikas, kaip kad yra Kauno tokioje pačioje įstaigoje, arba paslauga nebeteikiama. Tokius atveju savivaldybė turėtų grąžinti projekto lėšas. Tačiau Klaipėdos nakvynės namų direktorė nesprendžia šios problemos, savivaldybė, akivaizdu, kad jos net nesuvokia. O direktorės teroro aukomis tampa darbuotojai, kurie privalo atlikti pareigas, kurių negali atlikti.
Vietoj tualetinio popieriaus ir muilo – laikraščiai?
Šių darbuotojų teroras prasidėjo, kai jie, neapsikentę daugybės pažeidimų nakvynės namuose, susibūrė į profesinę sąjungą ir ėmė ginti savo teises. Darbuotojai kreipėsi ir į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Neniškį, ir į Socialinių reikalų departamento direktorių Deivydą Petrolevičių – niekas nejuda iš vietos: darbuotojai buvo neteisėtai filmuojami vaizdo stebėjimo kamera darbo vietoje, nakvynės namuose buvo apgyvendintas tuberkulioze sergantis benamis, darbuotojai savo lėšomis mokėjo už profesinio tobulinimosi kursus, o kai pagaliau nusiuntė „tobulintis” juos darbovietė, tai jie gavo niekaip su jų veikla nesusijusius mokymus – „Krovinių krova rankomis”.
Ir toliau, pažeidžiant nustatytą tvarką, grafikai sudaromi taip, kad pamainoje kartais būna ne du, o tik vienas darbuotojas, darbuotojai neapmokomi ir neinstruktuojami, kaip teikti paslaugas tokiems specifiniams klientams, o metiniai veiklos vertinimai priklauso ne nuo darbo rezultatų, o nuo asmeninio vadovo požiūrio į darbuotoją.
Apskritai nakvynės namai turi keistus prioritetus: pernai muilui ir tualetiniam popieriui buvo skirta mažesnė suma, nei laikraščiams ir žurnalams. Beje, dezinfekcinio skysčio nėra nakvynės namų tualetuose net ir dabar. Nakvynės namų vadovė, kovodama su nešokančiais pagal jos dūdelę darbuotojais, nesikuklina: jai talkinti nusamdyta advokatų kontora „Žlioba&Žlioba”.
Benamių ar trijų paršiukų namai
Nakvynės namai Dubysos gatvėje – naujutėlaičiai, pradėjo veikti tik prieš penkis mėnesius, bet UAB „Konsolė” statybos brokas bado akis, toks įspūdis, kad tai – trijų paršiukų statyti nameliai, kur išorinės sienos sulūžta nuo benamio galvos smūgio, kabančios lubos jau tikrai yra pakibusios virš galvų, dušinė be jokio nuolydžio momentaliai virsta baseinu, o elektriniai radiatoriai (sunku suprasti, kodėl toks neekonomiškas sprendimas miesto centre statomame pastate?) svilina sienas (nuotr.).
O Nakvynės namų vadovybė toliau demonstruoja savo nekompetenciją: paima iš Lietuvos kariuomenės čiužinius, kaip labdarą. Darbuotojai džiaugiasi greitai atsikratę ta „labdara”, nes priešingu atveju būtų tekę kirmėles iš tų nepritaikytų, peršlampančių čiužinių rinkti.
Nustok verkslenti ir nebedirbk savivaldybei, nes esi kaip tavo vyras…