Klaipėdos miesto savivaldybėje pradedame parkavimo tarifų klausimų svarstymą, todėl išdėstysiu veikiausiai ne visai populiarią savo asmeninę poziciją šiais klausimais.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Jau tikriausiai spėjote pastebėti, kad labiausiai mėgstu kalbėti būtent tais klausimais, kurių įprastai politikoje vengiama. Pabandysiu trumpai aptarti kodėl reikia sėsti prie šio klausimo ir ką siūlyčiau daryti su surinktais pinigais.

Trumpoji versija. Sutinku, kad reikalingas ženklus parkavimo tarifų kėlimas, senamiesčio zonoje papildomai apmokestinamo laiko ilginimas darbo dienomis bei mokamas parkavimas savaitgaliais, parkavimo zonų plėtra.

Tikslas – sureguliuoti transportų srautus, senamiestį versti patrauklia vaikščiojimo erdve, o surinktus pinigus naudoti miestiečiams aktualiems klausimams – spartesniam kiemų tvarkymui, viešojo transporto lengvatų kompensavimui, vaikų žaidimų aikštelių diegimui ir tvarkymui. Tai beveik neliečia tose teritorijose gyvenančių ir verslus turinčių asmenų, nes pastarieji naudojasi metiniais leidimais.

Išplėstoji versija. Parkavimo tarifai pirmiausia turėtų atlikti srautų reguliavimo funkciją, kurios šiai dienai Klaipėdoje tikrai neatlieka. Kaip tai turėtų atrodyti praktikoje? Pasiekus, pavyzdžiui, 85% vidutinį atitinkamos zonos užstatymą, turėtume sėsti prie stalo ir peržiūrėti būtent tos zonos tarifus bei juos nežymiai kilstelti, kad ir vėl būtų sureguliuotas srautas. Turėtume siekti kartu su parkavimo tarifais įdiegti ir tokio pobūdžio tvarką.

Parkavimo tarifai, be to, kad buvo konvertuoti į eurus bei suapvalinti, Klaipėdoje keisti ganėtinai seniai. Per tą laiką kiti didmiesčiai gerokai pabėgo nuo mūsų tiek kainos, tiek minėtos funkcijos įgyvendinimo prasme, o mes prisipataikavome pasauliui iki tiek, kad, pavyzdžiui, senamiesčio zonoje užstatymas kai kuriomis dienomis siekia 120%. Taigi, senamiestis tapo viena didele parkavimo aikštele, kurios problemas puikiai iliustruoja nuotraukos.

Jeigu atidžiai klausytis verslo atstovų ir vertinti stovinčio transporto kiekį senamiestyje, tai senamiestis šiuo metu turėtų išgyventi aukso amžių. Veikiausiai taip nėra. Ką galėtume keisti?

Pirmas žingsnis po didesnės pertraukos turėtų būti ganėtinai skausmingas, todėl pirminiai siūlymai yra dvigubinti šiuo metu galiojančius tarifus. Šiems pasiūlymams, kaip jau supratote, pritariu.

Antras žingsnis – asmeniškai siūliau būtent senamiesčio zonai įtraukti savaitgalinį apmokestinimą, taip pat palaipsniui ilginti darbo dienų apmokestinimo trukmę. Tai nereiškia, kad senamiestyje nelaukiame lankytojų. Tai reiškia, kad atsižvelgdami į tai, kad iki 2030 m. Europos miestų senamiesčiuose turi nelikti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių, mes palaipsniui kurtume pėstiesiems bei dviratininkams patogų senamiestį, kuriame mažiau transporto, mažiau taršos, bet daugiau sielų!

Ar ilgesnis parkavimas yra didelė problema? Tikrai ne – mes savo sprendimu tiesiog pademonstruotume, kad pageidaujame, jog automobiliai būtų statomi visai greta senamiesčio esančiose gatvėse, kur parkavimas po 18 valandos ir savaitgaliais ir toliau liktų nemokamas.

Trečias žingsnis – palaipsniui plėsti apmokestinamas teritorijas, darant tai atsakingai bei siekiant aiškiai užsibrėžtų tikslų bei nepakenkiant ten gyvenantiems asmenims.

Šiai dienai rinkliava naudojama jos administravimui bei viešojo transporto lengvatų daliniam kompensavimui. Laikausi požiūrio, kad svarbu ne tik surinkti lėšas, bet ir jas tinkamai panaudoti. Jeigu susitartume dėl papildomai surinktų lėšų panaudojimo trims dalykams, laikyčiau, kad tikslas tikrai pasiektas: 1. Gerokai spartesnis nei planuota daugiabučių namų kiemų tvarkymas; 2. 99 % lengvatos viešajame transporte palaipsnis diegimas mūsų senjorams; 3. Vaikų žaidimų aikštelių darželiuose ir kiemuose atnaujinimas ir diegimas.

Trečiąjį poreikį patenkinus galėtume papildomai tvarkyti patekimo į paplūdimius zonas, spręsti kitas aktualias problemas.

Gyventojai ir verslininkai bet kurioje zonoje neturėtų pajusti didesnių pokyčių – jiems priklauso metiniai leidimai už simbolinę kainą. Visgi būtų smagu, kad verslininkai ir jų darbuotojai, solidarizuodamiesi su idėja, kiek tai įmanoma, patys parkuotų mašinas ne senamiesčio širdyje.