Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-03-06 |
Prieš kelerius metus didžiulę reformą išgyvenęs Klaipėdos sporto pasaulis vėl nori esminių permainų – tokią žinią skelbia naujai įkurta organizacija, vienijanti sportuojančius miesto gyventojus. Bandoma įtikinti, kad reikia pakeisti ne tik savivaldos skiriamą finansavimą, bet ir požiūrį į miesto sporto politiką.
Valdžios atstovai sutinka, kad problemų yra, bet nesutinka, jog padėtį galima greitai ir radikaliai pakeisti.
Ne visi sportuojantys patenkinti Klaipėdos sporto politika. Dennis Rodgers nuotr.
Dėl skirtingų požiūrių į problemas ir jų sprendimą šiandien Klaipėdoje yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad visuomenės interesus sporto politikos klausimais gina dvi tarybos.
Naujai įkurtos Klaipėdos krašto sporto tarybos (KKST) steigėjai bando įrodyti, kad savivalda skirtingai vertina miesto gyventojus – vieniems sudaromos itin palankios sąlygos sportuoti, kiti paliekami užribyje. Ji save pristato kaip visuomenės interesų gynėjus ir tikina, kad yra pasiruošusi ne tik diskusijoms, bet ir darbui.
Visuomenės atstovais save laiko bei panašių tikslų siekia ir beveik du dešimtmečius gyvuojanti Klaipėdos sporto taryba prie miesto savivaldybės. Jos funkcija – patariamoji, nariai rekomenduoja, kaip mieste vystyti sportą.
Tačiau naujosios organizacijos nariai sako, jog minėta taryba – ne patariamoji, o pritariamoji: esą iš anksto priimtiems sprendimams jie negali padaryti įtakos.
Šios atstovas atkerta, kad negražu kaltinti savanoriškai miesto sporto labui dirbančius žmones neveiklumu, vardija atliktus darbus ir kviečia naująją tarybą bendromis pastangomis kovoti su problemomis.
Nejaugi išties nebuvo kitos išeities – užuot kovojus tarpusavyje jėgas suvienyti ir siekti bendro tikslo?
Praėjusio dešimtmečio pradžioje, pradėjus reformuoti uostamiesčio sportą, nuspręsta dalį sporto šakų pripažinti prioritetinėmis ir skirti joms visišką finansavimą iš Klaipėdos biudžeto, o likusieji verčiasi kaip privatūs klubai, sportininkų paruošimui gauna kur kas mažesnes sumas iš bendro katilo.
Ir vieni, ir kiti ugdo po maždaug 3 tūkstančius vaikų.
Tokiu principu finansavimas vykdomas nuo 2013 metų.
„Miesto valdžios pozicija šiuo metu yra tokia: „mūsų“ ir „ne mūsų“ sportuojantys. Visiems keliami tie patys tikslai, tačiau „saviems“ – didesnis finansavimas ir geresnės sąlygos. Pavyzdžiui, nemokamos bazės geriausiu laiku“, – taip trumpai dabartinę sporto politikos esmę apibūdina asociacijos KKST steigimo iniciatoriai Tadas Vilkas ir Silverijus Puotkalis.
Ši organizacija įkurta pernai gruodį trijų vienmečių fizinių asmenų – vilniečių Kasparo Biliūno ir Tautvydo Užkuro bei Šilalės rajone gyvenančio Gedimino Zarankos. Jos būstinė – Vilniuje, Jogailos g. 4. Visi steigėjai trys – advokatų kontoros „Glimstedt”, kuri yra įsikūrusi tuo pačiu adresu, jaunesnieji teisininkai. Asociacijos vadovu jie vasario 7 d. paskyrė klaipėdietį Žilviną Praleiką, UAB „Baltland” ir UAB „Professional masters group” akcininką bei direktorių.
Teigiama, kad ji subūrė Klaipėdos privačius klubus bei viešąsias įstaigas, kuriose sportuoja apie 10 tūkst. žmonių. Jos nariai sako žinantys receptus, kaip pakeisti ydingą tvarką ir siekti tinkamo atstovavimo visuomenei formuojant Klaipėdos sporto politiką.
Asociacijos valdybos nariais vasario pradžioje išrinkti Germanas Čepas, Andrius Dumbauskas, Arūnas Šuika, Ž. Praleika, Justinas Liubinskas, T. Vilkas ir S. Puotkalis.
KKST steigiamuosiuose dokumentuose deklaruoja sieksianti, kad Klaipėdos miesto valdžia išgirstų visų miesto sporto bendruomenės narių balsą ir kartu su jais kurtų visiems miestiečiams prieinamą ir miestiečių lūkesčius atitinkančią sporto aplinką bei neformalųjį ugdymą. Taryba kviečia Klaipėdos miesto valdžią bendradarbiauti, diskutuoti ir kartu kurti sporto ateitį.
Organizacija jau paprašė miesto neskirstyti neformaliojo švietimo įstaigų į „mūsų“ ir „ne mūsų“, tolygiai skirstyti lėšas biudžetinėms įstaigoms ir kitoms organizacijoms, sudaryti vienodas sąlygas naudotis miesto sporto infrastruktūra, padidinti finansavimą sportininko krepšeliui bei organizuojamiems sporto renginiams bei tartis su visuomenės atstovais formuojant sporto biudžetus.
Praėjusiame Klaipėdos miesto Tarybos posėdyje KKST prisistatė valdantiesiems.
„Paminėsiu kelis skaičius, kad suvoktumėte skirtumą – į politikus iš klaipėdiečių tribūnos kreipėsi Silverijus Puotkalis. – Viešosiose įstaigose sportuoja apie 3000 vaikų – tiek pat, kiek ir biudžetinės įstaigos. Joms per metus skiriama 4,3 milijono eurų, mums – 580 tūkstančių eurų. Ir vieni, ir kiti atlieka tokį patį darbą, jiems keliami vienodi tikslai ir reikalavimai Vieni gauna 46 tūkstančių eurų 30 sporto renginių organizavimui – vidutiniškai po 1500 eurų kiekvienam. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos renginiui vidutiniškai skiriama apie 14 tūkstančių eurų“.
KKST taip pat priminė, kad vadinamojo „sportuojančio vaiko krepšelio“ dydis nesikeičia nuo to laiko, kai mieste pradėta įgyvendinti sporto reforma, nors per tą laiką augo paslaugų kaina, atlyginimai, o miesto biudžetas – didėjo.
Sportuojančių vaikų skaičius ženkliai išaugo nuo 2013 metų, o už sportą atsakingi asmenys kuria kažkokias formules ir išvedinėja koeficientus, dėl to krepšelis sumažėjo.
„Ar ne lengviau būtų pateikus skaičius paprašyti savivaldybės padidinti skiriamų pinigų sumą?“ – sako klausia KKST iniciatoriai.
Įdomu tai, kad nemaža dalis KKST deklaruojamų siekių dubliuojasi su savivaldoje visuomenės interesus beveik du dešimtmečius atstovaujančios Klaipėdos miesto sporto tarybos tikslais – patarti miesto valdžiai rengiant ir įgyvendinant sporto strategijas.
Taigi, šiandien mieste yra dvi organizacijos, kurios iš esmės siekia tų pačių tikslų. „Atvirai Klaipėdai“ pasiteiravus, ar nebuvo bandymų jėgas apjungti ir bendrą energiją nukreipti sprendimų paieškai, sulaukta atsakymo, kad pirmoji taryba savo funkcijos neatlieka.
„Tai – ne patariamoji, o pritariamoji taryba. Ji tik patvirtina tai, ką iš anksto nusprendžia savivaldybė“, – kritikos dabartiniams visuomenės atstovams negaili KKST įkūrėjai.
Anot S. Puotkalio, KKST įkūrimas buvo tik laiko klausimas, kuris brendo ne vienerius metus.
„Jie nepaliko mums kitos išeities. Dabartiniai mūsų nariai valdžios įstaigose lankėsi pavieniui, pristatė problemas, siūlė jų sprendimus, tačiau reikalai nejudėjo. Reikėjo jungtis ir kompleksiškai spręsti klausimus. Galima sakyti, savivaldybė pati „mus užsiaugino“. Tai buvo neišvengiama“, – paaiškino Silverijus Puotkalis.
KKST įkūrėjai sako, jog dabartinė Klaipėdos sporto politika yra ydinga ne tik dėl lėšų dydžio bei skirstymo, bet ir kitų požymių.
Pirma, pasirašydami sutartis su sportuojančiais vaikais, privačių klubų atstovai nežino, kokia dalis bus apmokėta iš miesto biudžeto – tėvai priversti pasirašyti dokumentus, kuriuose apmokamos sumos vietą žymi simbolis „X“. Tai sukelia keblumų, mat mokestis dažnais atvejais yra pagrindinis faktorius, lemiantis tėvų apsisprendimą.
Antra, savivaldybės kontrolė nė iš tolo neprimena šiuolaikiško miesto – tikrinant sutartis su sportuojančiais vaikais, reikia popierines jų kopijas pristatyti klerkams.
„Tai vyksta šiandien, kai už lango XXI amžius. Mano manymu, dabar tikrai yra šiuolaikiškų būdų ne tik tikrinti sutartis, bet ir vykdyti sportuojančiųjų apskaitą, pagal kurią būtų apmokama už suteiktą paslaugą. Pavyzdžiui, klaipėdiečio kortelė, kuri fiksuotų ne tik vaikų skaičių, bet ir jų apsilankymus treniruotėse. Juk tai daugelyje organizacijų naudojamas būdas. Nežinau, dėl ko savivaldybėje delsiama priimti tokius sprendimus. Gal baiminamasi, kad iš biudžetinių įstaigų vaikai kartu su finansavimu pereis į privačius klubus?“ – svarstė Tadas Vilkas.
KKST steigėjai taip pat yra įsitikinę, jog dabartinė finansavimo tvarka yra puiki terpė korupcijai, sudaranti galimybes nesąžiningiems susitarimas bei apskaitai – todėl vis dar egzistuoja vadinamosios „dūšelės“: tik dokumentuose, o ne treniruočių salėse egzistuojantys vaikai, už kurių ugdymą iš miesto iždo mokami pinigai, nors reali paslauga nesuteikiama.
„Dabartinis finansavimas formuoja priklausomybę nuo savivaldybės, užuot sąžiningais būdais skatinus sporto organizacijų savarankiškumą, kuris yra įprastas daugelyje pasaulio valstybių. Įsivaizduojate nuo savivaldybės pinigų priklausomą futbolo klubą „Barcelona“? O Klaipėdoje yra ne vienas klubas, kurio egzistencija priklauso nuo miestiečių pinigų. Mes nieko prieš tuos klubus. Bet jie nemotyvuojami stengtis, nes žino, kad kasmet gaus apvalią sumą. O jeigu jau remti klubus – tai visus vienodomis sąlygos, ne skirtingai, kaip elgiamasi dabar“, – kalbėjo S. Puotkalis ir T. Vilkas.
Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė teigė girdėjusi apie naująją organizaciją, nors į jos steigiamąjį susirinkimą kvietimo negavo.
„Savivaldybė neneigia, kad nėra problemų, tačiau mes jas privalome spręsti neperžengiant teisės aktų ribų, o tai yra gana sudėtinga. Tačiau mieste yra žmonių, kurie turi kitokį problemų sprendimo supratimą. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai ne dialogo žmonės. Atrodo, kad jų tikslas – destrukcija ir triukšmas. Mačiau jų pavardes naujosios organizacijos narių sąraše“, – sakė skyriaus vedėja.
R. Rumšienė nenori sutikti su naujosios organizacijos narių teiginiais, kad dabartinė Klaipėdos sporto taryba yra bedantė ir viskas, ką daro – tik pritaria išankstiniams valdininkų sprendimams.
„Priešingai – manau, kad darbas su taryba yra efektyvus“, – sakė ji.
Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja atsakė ir į kitus klausimus, kuriuos viešai kelia KKST.
Rasa Rumšienė. Facebook/Klaipedos LAM – renginiai nuotr.
Politikai jau yra numatę naujos sporto sistemos įgyvendinimą mūsų mieste, tačiau buvo atlikta dabartinės situacijos analizė, teiktos išvados, siūlyta taikyti efektyvesnį sportininkų rengimo iki didelio sportinio meistriškumo modelį, kiek įmanoma suvienodinti sąlygas tiek biudžetinėse įstaigose, tiek nevyriausybinėse organizacijose sportuojantiems vaikams.
Pagal atliktus skaičiavimus galima pasakyti, kad visiškai vienodos sąlygos galimos tik tos pačios teisinės formos juridiniams asmenims, nes aiškiai skiriasi teisinis reglamentavimas.
Visos sporto sistemos, kuri egzistuoja ne vieną dešimtmetį, pakeitimas būtų perversmas, kuris reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, laiko sąnaudų, todėl tai turėtų būti atliekama etapais.
Sporto sistemos įgyvendinimas mūsų mieste yra savarankiška savivaldybės funkcija, o tai reiškia, jog savivalda turi tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti ar keisti.
2013 metais taryba apsisprendė, kurios sporto šakos bus vystomos ir finansuojamos savivaldybės įsteigtose biudžetinėse įstaigose.
Privatūs sporto klubai yra finansuojami konkurso būdu. Noriu atkreipti dėmesį, kad tik Klaipėdos mieste dar 2014 metais buvo įvestas sportuojančio vaiko krepšelis kaip paskatinimas privatiems sporto klubams aktyviau vystyti savo veiklą.
Skirtingų teisinių formų įstaigų finansavimas yra reglamentuojamas skirtingai, kuo savivaldybės administracija ir vadovaujasi.
Dabar sportuojančius vaikus tiek biudžetinės sporto įstaigos, tiek nevyriausybinės organizacijos, gaunančios finansavimo krepšelį, suveda į mokinių registrą. Esminis reikalavimas ir kontrolė yra tas, kad vaikai nesidubliuotų toje pačioje sporto šakoje skirtingose vietose.
Sporto skyrius 2020 metais yra suplanavęs lėšas viešųjų pirkimų procedūroms vykdyti ir nupirkti bei įdiegti informacinę sistemą išsamiai sportuojančių vaikų lankomumo ir kontrolės apskaitai užtikrinti.
Visos sporto srities finansavimo tvarkos buvo pakeistos pagal naujai galiojančius teisės aktus dar 2017 metais ir kasmet atnaujinamos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba vertino ir pernai pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą. Buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl Klaipėdos savivaldybės sporto projektų finansavimo, į kuriuos administracija atsižvelgė ir atliko pataisas.
Ne visada išeina surasti bendrą kalbą, nes vieni sportą suvokia daugiau kaip fizinį aktyvumą, kiti kaip aukšto meistriškumo sportą, todėl svarbu Klaipėdos mieste nusimatyti aiškias ir ilgalaikes sporto strategijos gaires.
Sporto bendruomenės mažas įsitraukimas, didelis susiskaldymas, konkurencija, nepasitikėjimas vieni kitais.
Nėra patvirtintų Klaipėdos miesto strateginių sporto šakų sąrašo olimpiniam ciklui.
Būtina siekti sportinės veiklos organizavimo formų įvairovės ir lygiaverčio finansavimo užtikrinimo.
Klaipėdos miesto sporto tarybos pirmininkas Liudvikas Albertas Mileška kategoriškai nesutinka su KKST narių tvirtinimu, jog jo vadovaujama organizacija nieko, išskyrus pritarimą savivaldybei, neveikia.
Liudvikas Albertas Mileška. Facebook/Asta Za nuotr.
„Dabartinė mūsų taryba išrinkta pagal visus keliamus reikalavimus, kandidatus delegavo beveik šimto miesto sporto klubų atstovai, išrinkti 15. Tai žmonės, kurie šios veiklos imasi savanoriškai, jie sporto entuziastai ir turi įvairiausių sumanymų. Mažų mažiausiai negražu sakyti, kad jie nieko nedirba. Atliktus darbus būtų galima ilgai vardinti.
Mūsų tikslas – teikti pasiūlymus miesto valdžiai. Kalbamės ne tik su profesionalais, bet su visomis visuomenės grupėmis – vaikais, studentais, neįgaliaisiais, senjorais, juk visuomenė sensta ir šis klausimas itin aktualaus. Pavyzdžiui, uostamiesčio mokyklose sukurtos sporto klasės yra mūsų tarybos iniciatyva.
Daug klausimų iškeliam ir padedam spręsti. Tik sprendimai priimami ne taip greitai – mes analizuojame padėtį, keliame idėjas, teikiame jas politikams, šie aprobuoja mūsų mintis, grąžina peržiūrai, dėl to gali susidaryti įspūdis, kad mes tik pritariame tam, kas ateina iš savivaldybės. Tačiau įsigilinus matyti, kad pradinė idėja ateina iš mūsų tarybos“, – kalbėjo L. Mileška.
Anot Klaipėdos irklavimo centro vadovo, sporto visuomenės nepasitenkinimą gali lemti miesto valdžios sprendimų priėmimo greitis – jie priimami vėžlio greičiu, kai sportininkai laukia greito rezultato.
„Kas mums, sporto atstovams, atrodo greitai, paprastai ir pigiai įgyvendinama, politikui atrodo visiškai kitaip. Dėl to sprendimams įgyvendinti prireikia ne vienerių metų. Mes irgi nešokinėjame nuo klausimo prie klausimo – sudaromas metinis darbų planas, kuris nuosekliai vykdomas“, – aiškino jis.
Nepaisant negatyvaus KKST požiūrio, L. Mileška sveikina naująją tarybą ir tikisi, kad Klaipėdos sportui nuo to bus tik geriau.
„Tai žmonės, kurie tokie patys „ligoniai“ – serga už Klaipėdos sportą ir siekia, kad visiems būtų geriau. Mano nuomone, abi tarybos galėtų reguliariai susitikti, kartu apsvarstyti klausimus. Juk vienyti jėgas – visada geriau“, – kalbėjo tarybos pirmininkas.
Beje, paskutiniame tarybos posėdyje patvirtinti artimiausių 4 metų Klaipėdos sporto strategijos principai. Jie – kone identiški KKST siekiams.
Gražiai parašyta net didžiuotis norįs . Tik realybė kitokia . Užimtumo Mokytojai treneriai praranda darbo valandas kai kurie priversti išeiti. Na kaip visalaika nėra giminių , draugų ,
tu neturi valandų , na o už grašius gi nieks nenori dirbti.
tikrieji steigejai
https://easyupload.io/ru02y5
Cirkas, o ne taryba. Susimete maza dalis privatininku i kruva ir nusprende pamelzti savivaldybe. Tuo ir skiriasi, biudzetine istaiga nuo privatininko, kad pirmoji neuzsidarys vienam savininkui panorejus. Kitaip sakant yra garantuotas veiklo testinumas kuruojamos sporto sakos. Cia panasiai, kad kaip privacios ligonines uzsimanytu identisko islaikymo kaip valstybiniu, tas pats ir su vaiku darzeliais butu.
Vaikai lanko treniruotes ne tik biudžetinėse įstaigose, o mokestis skiriasi. Turi būti visiems vaikams vienodos sąlygos sportuoti