Padangas į gumos granules Dumpiuose norėjusios perdirbinėti UAB „Raguvilė” vadovas Virginijus Brazauskas po ketvirtadienio vakarą Ketvergiuose vykusio susitikimo su gyventojais pripažino, kad turės atsisakyti tokių planų.
Susitikti su gyventojais jis panoro po to, kai sausį Klaipėdos rajono taryba planavo tarti žodį dėl parengtos poveikio aplinkai vertinimo atrankos – verslininkas paprašė klausimo svarstymą atidėti, nes esą iš tiesų buvo per mažai kalbėta su bendruomene.
Tačiau ir šis papildomas pokalbis gyventojų nuomonės nepakeitė – tarp atėjusiųjų poros dešimčių žmonių nebuvo nė vieno, kuris būtų sveikinęs tokią naują veiklą vadinamajame Dumpių trikampyje, o kalbėjusieji buvo kategoriškai prieš tokių kaimynų atsiradimą.
pxfuel.com nuotr.
Ką planavo?
MB „Ekuvos projektai“ parengtoje poveikio aplinkai vertinimo atrankoje rašoma, kad „Raguvilė” Dumpių kaimo sklype Skroblų g. 7 norėtų užsiimti nepavojingomis atliekomis laikomų naudotų padangų perdirbimu į gumos granules.
Vienu metu buvo numatoma čia laikyti daugiausiai 5300 tonų padangų. Per metus planuota sutvarkyti 25 000 tonų padangų ir pagaminti apie 20 000 tonų gumos smulkinių. Per dieną buvo numatyta apdoroti apie 100 tonų padangų. Į sklypą kasdien turėjo važiuoti apie 10 vilkikų. Dirbti planuota tik darbo dienomis.
Padangos būtų kraunamos į 10 m ilgio ir pločio rietuves, ne aukštesnes kaip 3 m, tarp kurių būtų ne mažesni kaip 10 m tarpai. Sklype būtų apie 100 tokių rietuvių.
Pagamintą produkciją planuota laikyti konteineriuose ar kitose talpose, pastatytose tarp padangų rietuvių. Tokie konteineriai tarnautų ir kaip užtvarai ugnies plitimui gaisro atveju.
„Žmonės blogiau nepadarytume”
V. Brazauskas susirinkusiems žmonėms pripažino, jog sunerimo, kai atsirado minėtasis Klaipėdos rajono tarybos sprendimo projektas.
„Sugalvojome spręsti aktualią Lietuvos problemą. Norime dirbti 20 metų. Išsityrėme, kiek regione susidaro neperdirbamų padangų. Gargžduose dabar tik 220 tonų pernai viena įmonė perdirbo, o susidaro 5000 tonų. Kasmet į Lietuvą įvežama 25 000 tonų, apie 12-13 tūkstančių tonų dar yra neapskaitytų. Yra didelė problema su padangomis ir mūsų įmonė yra pasiruošusi ją spręsti. Buvo vykdomas monitoringas, kur tai galėtume daryti. Idealiausia vieta – rajonas. Sklypo didžioji dalis papuola į „Toksikos” apsaugos zoną. 255 metrai iki artimiausio namo nuo gamybinės zonos, 170 metrų nuo gamybinės zonos. Bandėme ieškoti Kretingoje, Palangoje, Klaipėda nenori įsileisti. Ypač po to gaisro Alytuje. Kas neramina, ką turėtume daryti?”, – kalbėjo įmonės vadovas.
Jis aiškino, kad pirma paraiška buvo pateikta dar pernai kovą, tačiau daug ką pakoregavo ir Alytaus gaisras.
„Nebenorime ir 5000 tonų, nes tokiu atveju reikia 1,5-2 milijonų eurų garanto. Norime taisyti, koreguoti paraišką, bet reikia sutarti su bendruomene, yra tokia politikų valia. Nepadarys mūsų veikla, kad žmogui būtų blogiau. Ne pavojingas atliekas norime tvarkyti, viską skaidriai darome, pradėjome nuo analitikos, investavome apie 50 000 eurų į visą procesą. Esame pasirengę sumažinti kiekius, pakišti po stogu, mums dabar užtenka ir 500 tonų. Neduok Dieve, gaisras, nenorėčiau, kad per vieną dieną visą gyvenimą sukurtas verslas sudegtų. Norime į viską atsakyti teisiškai, o ne emociškai. Juk kiek automobilių turi kiekviena šeima? Visi turime būti socialiai atsakingi. Jeigu jus kažkas nuskriaudė prieš tai, juk nesu dėl to kaltas”, – dėstė V. Brazauskas.
Jis siūlė suorganizuoti bei finansuoti kelionę į Baltarusiją, Gardiną, kur veikia analogiška įmonė, esą esanti pavyzdžiu visai Europai.
„Galime įsteigti etatą ir bendruomenės atstovas gali dirbti ekologu. Buldozeriu nedarysiu nieko”, – teigė jis.
Kategoriškai prieš
Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės vadovė Rasa Kuzavienė teigė, jog „Raguvilė” pakliuvo „ne tuo metu ir ne toje vietoje”. Ji vardino, kad bendruomenės turi bėdų dėl visų šalia veikiančių įmonių – „Grigeo Klaipėda”, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro „Klaipėdos vandens”, „Hidrostatybos”, „Brandos LT”, „Toksikos”, Gerbūvio sprendimų centro, dar kyla ir krematoriumas.
„Ketvergių grupėje paskelbiau apklausą ir vien per valandą 70 žmonių pareiškė, kad kategoriškai nesutinka. Mes nepritariame tokiai veiklai, kitokio sprendimo nebus”, – teigė ji.
Tarp atėjusiųjų poros dešimčių žmonių nebuvo nė vieno, kuris būtų sveikinęs tokią naują veiklą vadinamajame Dumpių trikampyje. Martyno Vainoriaus nuotr.
Ignas Vaičiulis tvirtino, kad įmonės planai prieštarauja Poveikio aplinkai vertinimo įstatymui ir esą keistai atrodo, kad tokią veiklą norima organizuoti tik keturių hektarų plote, nes vis tiek anksčiau ar vėliu būtų plečiamasi.
„Jums ten lengva tikrai nebus, sunku rasti bus dialogą”, – teigė vyras.
„Kalbate taip pat, kaip „Branda”, KRATC, vandenys – dežavu, bet ten bordakas. Keiskit veiklą, mes atliekų perdirbimo nebenorime”, – teigė kitas ketvergiškis.
Susitikime dalyvavusi Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė teigė, kad bus pasinaudota Vyriausybės darbo grupės rekomendacija riboti įmonių plėtrą Dumpiuose bei bus daroma viskas, kad tokia įmonė čia neatsirastų, nes „jau ir taip gyvenama pragare”.
„Atsižvelkite į klaipėdiečių nuomonę, nors Klaipėdos miestas ir negali dalyvauti sprendimų priėmime. Pažadame, kad atvesiu klaipėdiečius, neleisime įsikurti naujoms taršioms įmonėms”, – teigė ji.
V. Brazauskui buvo priminta ir 2016 m. istorija, kai „Raguvilė” Vilniau plente, šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos buvo įkūrusi nelegalų sąvartyną. O 2015 m. spalį buvo kilęs skandalas dėl įvežtų ir sudegintų atliekų iš užsienio. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento tyrime buvo nustatyta, jog atliekas iš Airijos į Lietuvą įvežė Panevėžyje registruota UAB „AV Investicija Plius“ ir beveik visą jų kiekį (2913,98 t) perdavė UAB „Šatruva“, kuri jas atvežė į UAB „Fortum Klaipėda“ deginti. Vėliau paaiškėjo, jog atliekas deginti vežė UAB „Raguvilė“, kuri oficialiai nebuvo nurodyta Aplinkos apsaugos agentūrai kaip vežėja.
Nepritarimas turi būti argumentuotas
Sausį vykusio Klaipėdos rajono tarybos posėdžio metu meras Bronius Markauskas teigė, jog bus atsižvelgta į gyventojų nuomonę – jei jie įmonės veiklai nepritars, analogiškai balsuos ir politikai.
Pasak susitikime dalyvavusio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo, neigiamas Tarybos sprendimas užkirstų kelią tokiems verslininkų planas. Tačiau jis turi būti argumentuotas. Toks sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui.
Visgi po susitikimo V. Brazauskas žurnalistams davė suprasti, kad tokių planų Dumpiuose nebesiims realizuoti.
„Ar verta į teisinius procesus įsivelti? Ką mes tuo pasieksime? Verslas turi dirbti, o ne bylinėtis ir neiti traukiniu prieš buldozerį. Mes bandėm, nuoširdžiai žmonėms pristatėme, bet tikėjausi atbulinio ryšio, ką mes negerai darome. <…> Aš to neišgirdau. <…> Mes išeisim kažkur kitur. Nėra čia tokie dideli pinigai, kad reikėtų taip draskytis”, – sakė jis.
https://www.youtube.com/watch?v=cN7m5i_dUcU
Dabar sugalvojo persikelt i kita klaipedos rajono puse.Is visu pusiu klaipeda reik apsikti.
Netvarko padangų blogai, planuoja tvarkyti irgi blogai? Kokia yra atliekų tvarkymo valstybės strategija ir politika? Kur tos atliekos turi būti vežamos sandeliuojamos ir perdirbamos?? Ar aplinkos ministerija yra nustačiusi tvarką ir vietas?? Jei pavieniai žmonės ir verslininkai bandys tai daryti tikrai susilauks daug ne pritariančių, nepatenkintų ir pan. Bet juk problema nedings savaime.. Ir taip pilni miškai padangų nes nėra kur jų dėti, nėra tvarkos ir strategijos. Į padangos kaina turi būti įtraukti visi mokesciai kad žmogui padėvėtas padangas būtų priimamos nemokamai ir tada niekas jų į miškus neveš.
Jeigu ne Raguvilėje dirbančios moterys – šis socialiai atsakingas verslas jau senai būtų sunykęs. Matyt tai socialiai atsakingo verslo paslaptis. Stiprybės jums, moterys! Pasaulis daug gražesnis, nei jums rodo jūsų šaunuolis?
Kur tie visuomeninkiai buvo kai tvirtino rajono planą?..
Ai jo jie tada aferom užsiiminėjo pavyzdys P. ZOBORA ir ponas Vaidas Kazlauskas . Didieji visomeninkai. Ir valstybę ir žmones šiukšlėmis visą gyvenimą laikė . Aferomis užsiimdami prigrobė eur. Prisipirko papigiai sklypų ,pristatė namų ,nes ale čia pigiau, pardavė o dabar visuomeninkus vaidina.
Ale geriau kad visi Ketvergių miškai padangom ir atchodais užversti. Pernai savivaldybė pagaliau išvalė Ketvergiū mišką, berods už 100 000 suvirš eur.kas ten suvežė. ..Tie patys kur dabar už smarvė kovoja.
Čia įmonės aukoja savo pelnus, kad sukurtų galimybę neužkasti ,nesudeginti o perdirbti be juntamos žalos viso miesto ir rajono šiukšles( kas iš tiesų yra problema). Bet va visuomeninkai prisistatę namų savartynų zonoje atsibudo. Mat dabar suprato kodėl čia sklypai buvo pigesni.
O kuom čia verslas kaltas? Patvirtino planą ,kad ta zona yra potecialiai užterštos veiklos zona. .. tai ir investavo ir investuos toliau, nes tą ką Jūs visuomeninkai išmetat po suvartojimo, neužtenka iš savo kiemo išvešt. Miestui ir rajonui reikia tai išspręsti iki galo…
Savivaldybės klerkai dabar galvas nuleidę ” mat pritars gyventojų nuomonei.” Atsibūskit Jūs prieš tai pritarėt bendram rajono planui. Ir tai buvo nuspresta,kad į pietūs nuo miesto bus atliekų ir pramonės zona ,o į vakarus ir šiaurę gyvenamoji.
O šios bendruomenės tikslas uždrausti viską kas tik kokią iniciatyvą siūlo. Galėtu kas nors bulkutes kept ir vistiek skūstūsi.
Užteks Klaipėdos miestui, savartynų š deginimo, plastiko ir kt š fabrikų statykit Vilniuje, užteks Klaipėdą versti pamazgų duobe
Jūs ponas pagonis? Jis gi apie bulkutes pasakojo, kol vamzdis neišlindo
ka jus cia surasete skiedalai, tokie patys skiedalai kaip kad saziningi verslininkai kurie padare afera su atliekomis isolandijos fortume sudegintomis, arba nelegalus siukslynas kur buvo LEZe pasidare. ZABORA niekada nebuvo Ketvergiu bendruomenes nare, ji net nera niekada gyvenusi. o tas kitas visai ne cia gyvena. bendrasis planas numato pramones ir sandeliavimo teritorija ne siuksliu kaupimo ir padegimo.
Apsaugok dieve no tokio verslininko! Šio žmogaus meilė, religija ir gyvenimas yra pinigai. Apie bendražmogiškas savybes jis suvokimo neturi ir niekada neturėjo. Čia taspats būtų kaip kiaulę isileisti į bažnyčia. Gražiai kriuksi, bet galų gale ant altoriaus užsilipa ir apsidergia.
Kada tūpi politikieriai ir pseudo visuomenininkai supras, kad verslas ir tik verslas kuria šalies gerovę. Kad verslas su aktyviais verslininkais išlaiko darželius, mokyklas, ligonines ir tuos pačius politikus – jiems algą iš verslo sumokėtų mokesčių moka. Kas stabdo verslą, stabdo Lietuvos klestėjimą. Tokius kenkėjus reiktų teisti už antivalstybinę veiklą.
susirink tokį verslą ir skrisk toli iš čia, žmonėms sveikatos negražins joks atliekų perdirbimo lygio „verslas”
O aš kaip gyventojas kaip Lietuvos pilietis manau priešingai – teisti reikia tokius neatsakingus ” viarslininkus ” , kurie slepia mokesčius , teršia gamtą ” nelegaliais sąvartynais ” teršalų vamzdžiais , deginimais ir t.t. kenkia Lietuvos gyventojų sveikatai ir t.t. Bausti reikia neatsakingus verslininkus , o atsakingi verslai turi klestėti , tada nereikės gyventojams ir politikams gaišti laiko susitikimuose . Tokia mano nuomonė .
Verslas turi būti atsakingas ir tik tada reikėtų tikėtis atbulinio ryšio su gyventojais :)))) Gaila , kad ponas verslininkas taip ir nesuprato ką ” daro negerai ” ? Šaunūs gyventojai ir L.Girskienė , kurie išsakė ko tikisi 🙂 ——- V. Brazauskui buvo priminta ir 2016 m. istorijai, kai „Raguvilė” Vilniau plente, šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos buvo įkūrusi nelegalų sąvartyną. O 2015 m. spalį buvo kilęs skandalas dėl įvežtų ir sudegintų atliekų iš užsienio. —–
Džiaugiuosi kad žmonės pagaliau suprato, jog tikėti gražia ir pukuota pramone kvaila, dėkui aktivistams ir vietos žmonėms. Jei žmonės tokie butu buvę prieš 10-20 metų tiek taršos neturėtume. Tikiuosi per ateinančius metus žmonės dar labiau susitelks ir išvalys miestą nuo užsisedėjusių pažadų dalintojų.
Vienintelė problemėlė ta pramonė suteikia tūkstančiams klaipedėčių darbo vietas ir pragyvenimo šaltinį. Be to ne tik pramonė teršia miestą, bet ir per didelis automobilių skaičius.
20 darbo vietų sakė bus pas juos…
Nu tai aišku.. visą š į pietinę Klaipėdą sukišti.. :/
Daugiau vietų nebėra??? Ir taip čia kentėti nuo visokio rango smarvių reikia.
tai ponai juk šiaurėje sugulė